Nuoskauda – tiesiausias kelias į kančią. Kaip išmokti atleisti?

nuoskauda-atleidimasNuoskauda tarsi tylus vidinis naikintojas, ardantis sveikatą ir mintantis mūsų gyvybine energija. Deja, tai mūsų pačių pasirinkimas įsižeisti ar ne, laikyti pyktį daugybę metų ar ne. Tik mes patys esame atsakingi už savo gyvenimo kokybę. Dauguma iš mūsų esame įpratę kaltinti kitus dėl savo nelaimių, bet ar tai teikia pozityvius rezultatus?

 

Sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas ir lektorius Robertas Karvauskas seminare „Kaip išmokti atleisti?“ pasakoja, jog nuoskaudos tampa mūsų liūdnomis palydovėmis nuo to momento, kuomet pradedame viską vertinti ir suprasti kas yra „gerai“, o kas „blogai“. Jau ankstyvoje vaikystėje iš suaugusiųjų perimame dualumo sampratą, kuri tampa mūsų nuostatų ir programų “kertiniu akmeniu“.

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

„Aš žinau kaip turi būti“, „jis/ji taip neturėtų elgtis ir kalbėti su manimi“, „aš noriu, kad būtų taip ir ne kitaip“… Tokių pavyzdžių galima įvardinti daugybę, tačiau priežastis yra tik viena – vertinimas. Anot R. Karvausko: „nėra žinojimo – nėra prieštaravimų.“ Kiekvienas gimstame be jokios nuomonės apie šį pasaulį, mes jį tiesiog patiriame ir gyvename tarsi rojuje. Deja, kaip žinome, tai trunka ne taip jau ilgai…

 

Nuoskauda yra jausmas, apimantis pykčio, liūdesio ir net baimės energijas. Dažniausiai žmonės metų metais nešiojasi šį griaunantį jausmą, kaltindami tėvus, brolius, seseris, draugus kolegas ir t.t. dėl įvairiausių dalykų, kartodami sau, jog niekada neatleis, o gal net atkeršys. Leiskite paklausti, o kam nuo to geriau gyventi? Ar nuoskauda suteikia sveikatą ir laimę?

 

Jei įsižeidę prisipažįstame patys sau, tai jau pirmas žingsnis sąmoningumo link

 

Robertas Karvauskas visuomet primena, jog mes esame ne tik kūnas ir protas, o bioenerginė „mašina“, kurią valdo vidinis stebėtojas. Kas jis toks? Tai mūsų nuolat kintantis bioenerginis laukas, sąmonė, aura, o kūnas yra skirtas patirti šį gyvenimą per jausmus, emocijas.

 

„Jausmas mumyse yra energijos tekėjimas bioenerginiame lauke, auroje. Jausmas kaip energinė banga ateina, kad pereitų per mus ir duotų mums patirtį,“ – tikina lektorius. Kiekviena emocija turi savo paskirtį ir yra reikalinga, tik mes neteisingai nusprendžiame, kad nenorime patirti nemalonių jausmų. Užblokavę mums nepatinkančios energijos tėkmę, gauname priešingą rezultatą – dar didesnį kūno bei psichikos disbalansą. Lygiai taip pat įsikibę į nuoskaudas, stimuliuojančias pykčio ir liūdesio emocijas, nuodijame savo organizmą bei švaistome gyvybinę energiją, be to, skleidžiame atitinkamas vibracijas, formuojančias aplinkinių elgesį su mumis.

 

Sąžiningai įvardinę sau, jog supykome ar įsižeidėme, nekaltindami oponento, turime puikią galimybę augti psichologiškai bei dvasiškai. Turėtume vertinti tokias situacijas, kuriose atsiskleidžia mūsų viduje giliai tūnantys „demonai“, tokie kaip piktybiška kritika, pasipūtėlis ego ar neadekvatus pyktis. Taigi, kad ir kaip keistai skambėtų, mums derėtų padėkoti priešininkui už suteiktą šansą tobulėti bei atsiprašyti už savo piktus žodžius.

 

Suvokę šio veiksmo prasmę galime pakeisti gyvenimą: pakitusios vibracijos mūsų auroje pradeda harmonizuoti santykius, pirmiausia, su savimi, vėliau, su aplinkiniais, ir retėja nemalonūs įvykiai. Žinoma, „mūsų bioenerginis laukas viską pakeičia ne iš karto, o po tam tikro laiko, tai priklauso nuo mūsų tikėjimo. Jei mes esame pilni abejonių mūsų bioenerginis laukas skleidžia skirtingas vibracijas – tai duoda viltį, tai abejonę“ – pasakoja sąmoningumo mokyklos įkūrėjas ir akcentuoja, jog tiems žmonėms, kurie neturi abejonių, pokyčiai įvyksta daug greičiau.

 

Kaip nepakliūti į piktų minčių ir nuoskaudų pinkles?

 

Anot Roberto Karvausko: „kiekviena įtampa išeinanti iš mūsų yra tam tikru dažniu vibruojančios energijos dozė. Visata yra meilės organizmas ir savo vystymuisi ji naudoja meilės energiją. Traukos dėsnis Visatoje lemia, kad vienodai vibruojančios energijos dozės traukia viena kitą ir jungiasi (…) Įtampų Visata nepritraukia, kaip magnetas netraukia medžio, nes skiriasi energijų vibracijos dažnis. Visos šios įtampos pakibo Žemės energiniame lauke ir pradėjo kauptis.“ Tai galima prilyginti sąvartynui, kur kaupiamos nereikalingos atliekos. Taip aplink žemę susiformavo įtemptų vibracijų laukas, vadinamas protosfera.

 

Kiekviena mintis, pagrįsta vertinimu, neša savyje įtampą.

 

Pamąstykime, jeigu mumyse nuolat vibruoja pykčio, kritikos, kančios, baimės, nepasitenkinimo ir kitos panašios energijos, tuomet ką mes pritraukiame? Juk nesiunčiame meilės ir pasitikėjimo į Visatą, tai iš kur mums gauti gyvybinės energijos?

 

Tik eikvojame turimus resursus gamindami „atliekas“ ir negaudami švarios energijos atgal. Taip senka gyvybinės jėgos. Ir vardan ko? Dėl to, kad puoselėjame nuoskaudas ir rezgame keršto planus? Kaip sakoma, geriau mirsiu nei atleisiu… Žinoma, tai nei blogai, nei gerai, tiesiog kiekvienas turime teisę rinktis.

 

Jeigu norime gyventi harmoningai, sveikai ir laimingai, tiesiog turime nuspręsti eiti tobulėjimo keliu, kad ir koks jis kalnuotas būtų. Juk vertinimo ir įtampų kelionę pradėjome dar ankstyvoje vaikystėje, todėl reikės kantrybės ir uolaus darbo su savimi, kol gausime trokštamus rezultatus. Tad reikia išmokti „gaminti“ meilės ir visiško pasitikėjimo bei dėkingumo energiją, kuriant atitinkamas būsenas, ir leisti gyvenimui pasirūpinti mumis pačiais lengviausias būdais.

 

Parengė: Rūta Steponavičienė, šaltinis: tobuleju.com


Facebook komentarai
15 komentarų "Nuoskauda – tiesiausias kelias į kančią. Kaip išmokti atleisti?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
kristina

Butu teisingiausias pasakymas-jei jau uzsisedai man ant galvos, tai duok man darbo, mokink mane.

Jovita66

Jokiu būdu nei kerštauti, nei linkėti blogo niekada nereikia. Atleisti visada reikia,bet kuriuo atveju, nes neatleidus, nuoskaudos tave patį „suvalgys“iš vidaus.Paprastai užtenka palinkėti geros kloties gyvenime, meilės ir sėkmės…ir pati karma ar gyvenimas sutvarko šį reikalą puikiai…rašau, nes žinau…išbandyta

el kapuero
neapykanta pyktis visatai yra kaip ir ateja is gamtos ir naturalu bei suprantama.Pagal gamtos desnius savo skriaudejus jau buceu senei nuzudes gan zeurei.Deja yra toks dalykas kaip istatymas nezudyk ir blablabla nes per daug rizikuociau zodziu per daug rizikos man reike kad nebutu istatymu pvz 3 pasaulinis chaosas ir mano rankos atristos as juos sudauzyceu o poto padegceu gyvus.daug treniravausi vedamas neapykantos beabejones laabai stengiuos todel gan nemazai pasiekeu bet gerokai mazeu nei buceu pasiekes su gerom mintim.tiesa kad neapykanta eda is vidaus nedgi labai stiprei jei jauciu kaip mano svekata bei jega krenta kai aapleidziu sporta nors bendrai sveikata… Skaityti daugiau »
kristina

Gal tu pas psichiatra ( ne psichologa) nueik, israsys tau vaistu nuo agresijo(patikek tokiu vaistu yra) jie bus kompensuojami.

kristina

O jei jau toks begalinis noras kersyti yra tai leisk jiems gyventi. Patikek gyvenimas yra pats baisiausias dalykas-maza pensija ir visa kita…

kristina

Nusiramink zmogau, nera viskas taip jau ir blogai. Is manes mokykloje irgi tyciojosi, tik as nieko nesakiau nes dar buvo imanoma kenteti. Atsigrezk i Dieva i Jezu Kristu. Kristus simbolizuoja zmoniu kancias is kanciu jis pagamintas. Nenusigrezk nuo Kristaus ir nieko nedaryk, tada pateksi i roju. Ir man gyvenimas tai kancia bet as gyvenu ir dziaugiuosi kad gyvenu. Dvasines sekmes tau!

barmalejus

per silpni jus dar , tobulejimo jum truksta, dvasinio ! nu aisku ne i baznycia ait ! bet koks kitam pakenkimas atnes pasekmes, visai nesvarbu – nors tam ir priezastis buvo…………..

Menkysta

Je jau apie gamtos dėsnius, gal žinote kas dar be žmogaus gamtoje jaučia pyktį ir keršto troškimą?

el kapuero

visi iseiles pvz katinas debile tu

Blablabla

Joooo nu jei tik nori tai dek i vieta visus kas tau pakenke,bet jokiu budu negalima!!! liesti nekaltu zmoniu!! Del to,kad sunaikintum tau pakenkusius tau ranka paspausciau,bet jei kenktum nekaltiesiems tave pasmerkt ir pati ziauriausiais budais sunaikint!!!!

nice

pamastysiu gal neesu toks blogas

Blablabla

Viskas cia labai gerai. As pvz esu baisiai uzpykes ant savo giminaicio. Ir visada jam linkiu viso ko blogiausia,bet jam kaip viskas gerai taip viskas gerai. Niekinu ji nekenciu jo taip stipriai,kad ner zodziu apsakyt… ir man yra malonu jo nekesti kaip nors jam kenkti ☺☺☺☺ gaila,kad nera galimybiu rimciau jam kenkti…nes jeigu jos butu tai va tada as jam padaryciau!

kristina

Kad nekesti daug proto nereikia. Paprasyk is to giminaicio darbo, kad mokytu tave paprasyk. Vistiek tu nuo giminaicio esi energetiskai priklausomas, tai tegul jis tave ismokina. Sekmes!

laukinuke

Pyktis nieko gero neduoda, net nepajusite,kaip kokia bloga liga prikibs….o tas giminaitis,pamirškit jį…jam ateis laikas atkentėti už savo blogybes…juk karmos dėsnis galioja visiems…

Blablabla

Jo. Viskas cia pas jus grazu Bet man patinka jo nekest o ligos ir pan…na tada dar labiau jo nekesiu.

wpDiscuz