Namai, kuriuose vaidenasi: šiurpios istorijos gniaužia kvapą

Netikėti pasirodymai ir keista atmosfera būdavo patiriama įvairiose vietose. Vaiduokliai įgyja įvairių formų: nuo mirusiojo, draugiškai stebindčio gyvuosius iki pitko, kerštingo, velniško paslaptingo arba tik įsivaizduojamo padaro. Trys garisausios istorijos susijusios su energetiniu bilduku Vokietijoje, vaiduoklių veidais, žvelgiančiais iš po grindų Ispanijoje, ir namu, pastatytu Kalifornijoje (JAV), maištingoms dvasioms nuraminti.
 
Rosenheimo bildukas
 
1960 metų pabaigoje keisti dalykai nutiko Vokietijoje, Roseinheimo advokatų kontorose. Telefonai suskambėdavo, o kai kas nors atsiliepdavo ryšys nutrūkdavo. Kartais linija nustodavo veikti pokalbio viduryje.

Telefonų inžinieriai nerado jokių gedimų ir negalėjo paaiškinti, kaip pokalbių skaitiklyje buvo užregistruota 600 skambučių, jei tokių skambučių visiškai nebuvo. Šviesos staiga sumirksėdavo be jokios priežasties, fluorescentinės lempos ir elektros lemputės atsisukdavo arba susprogdavo, paveikslai ir baldai sujudėdavo.

Elektrikams, policininkams ir fizikams nepavyko rasti priežasties. Tuomet buvo pakviestas parapsichologas profesorius Hansas Benderis iš Fraiburgo universiteto. Jis žinojo, jog paprastai bildukų veiksmus nesąmoningai iššaukia jaunuoliai. Jis išsiaiškino, kad destruktyvią psichinę energiją skleidė 18-os metų darbuotoja Ana Marija Šnaider, kuri nekentė savo darbo. Viskas susitvarkė, kai ji išėjo.

Belmeso veidai

Profesorius H.Benderis buvo vienas iš daugelio tyrinėtojų, kuriam nepavyko atskleisti šiurpinančios veidų paslapties. Jie pasirodė Pereirų šeimos namų grindyse, Belmese (Ispanija). Profesorius buvo įsitikinės, kad tai nebuvo apgaulė. Veidai buvo nufotografuoti, nufilmuoti, turistai stovėdavo eilėse, kad pamatytų juos, buvo atlikti eksperimentai.

Dalis grindų buvo iškasta, o iš ten iškelti žmonių kaulai bei du begalviai skeletai. Netgi tada, kai šie palaikai buvo krikščioniškai palaidoti, veidai vėl pasirodydavo. Įrašymo prietaisai užfiksavo desperatiškus riksmus, tarp jų ir šauksmus: “Teisingumo!”, “Tai žeidžia!” ir “Aš noriu išeiti!”. 2004 metais namas buvo parduotas. Dabar apie veidus name informacijos nėra.

Paslaptingasis Vinčesterio namas

19-ojo amžiaus pabaigoje ponia Sara Pardi Vinčester tapo dviguba paveldėtoja – gavo turtą iš Vinčesterio ginklų įmonės ir kaltės naštą. Kai mirė jos vyras, vienas aiškiaregis pasakė, jog nušautųjų dvasios negali ramiai ilsėtis. Vienintelė priemonė ištaisyti padėtį buvo namo statyba, tačiau jis niekada nebuvo baigtas.

1884 metais ji nupirko ūkininko gyvenamąjį namą San Hose mieste ir įdarbino statybininkų brigadas, kurios turėjo dirbti pagal jos sumanymus kiekvieną dieną 38 metus, iki pat jos mirties. Jie pastatė milžinišką neįprastą namą su 160 kambarių, 40 laiptinių (kai kurios jų niekur nevedė), 1257 langais ir 467 durimis (kai kurios atsiverdavo į sienas). Nera žinoma, ar tikrai name vaidenasi, nors Sara tuo buvo įsitikinusi ir dažnai kalbėdavosi su vaiduokliais.