Kaip nebūdami turtingi Rotšildai gali valdyti pasaulį

rotsildai-dolerisPer 200 metų eilinį kartą padidėjo susidomėjimas Rotšildų klanu – tai atsitiko dėl Prancūzijos prezidento rinkimų, kuomet mažai kam žinomas 39 metų Emanuelis Makronas (Emanuel Macron) pirmajame ture aplenkė visus kandidatus, o prancūziškoji žiniasklaida kaip susitarusi ėmė kalbėti apie jį kaip apie Prancūzijos prezidentą.
 
Daugelis tokį Makrono įsiveržimą į politinę avantsceną sieja su tuo, kad į valdžios koridorius šis jaunuolis atėjo tiesiai iš Rotšildų banko. Taigi, galime daryti išvadą, jog Rotšildai, tie „karalių bankininkai ir bankininkų karaliai“ taip pat kaip ir XIX-XX amžiuje tebevaldo Prancūziją (jeigu ne pasaulį), rašo Darius Dimbelis alternatyvių naujienų portale infa.lt.
 
Niekas nepaneigė kapitalistinės visuomenės formulės, pagal kurią žmogaus ar grupės žmonių politinė įtaka tiesiogiai proporcinga kapitalui, kurį tas žmogus (grupė) valdo. Atitinkamai, įtakingiausiais turi būti tie žmonės, kurie užima pirmąsias vietas milijardierių reitinge žurnale Forbes.
 
2017 metais kovo 20 dieną buvo publikuotas 31-asis dolerinių milijardierių pasaulinis reitingas. Iš jo mes sužinome, jog per praėjusius metus milijardierių skaičius planetoje pirmą kartą viršijo 2000 žmonių (nuo 1810 iki 2043), o bendras šios bendruomenės turtas išaugo iki 7,7 trilijono dolerių (18 %).

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Ketvirtus metus iš eilės aukščiausią reitingo vietą užima Bilas Geitsas (Bill Gates), Microsoft įkūrėjas. Jo turtas išaugo nuo 75 milijardų iki 86 milijardų dolerių. Antroje vietoje – Berkshire Hathaway vadovas Vorenas Bafetas (Warren Buffet), jo turtas per 12 mėnesių išaugo 14,8 milijardais ir siekia 75,6 milijardus dolerių. Trečioje vietoje – Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas (Jeff Bezos), per metus iš penktos vietos pakilęs per du laiptelius (72,8 milijardų dolerių).

 

Turbūt jiems politika nėra svetima, tačiau įprastai niekada nepagalvotum, kad jie gali kažką spręsti politiniuose procesuose. Pavyzdžiui, praeitų metų JAV prezidento rinkimų metu buvo karštai diskutuojama apie tai, kad Amerikos rinkimų kampaniją veikia kas tik nori, tačiau amerikiečių žiniasklaidoje nepavyko rasti nė vienos publikacijos apie tai, kad rinkimų procesą aktyviai veiktų Bilas Geitsas, Vorenas Bafetas ar Džefas Bezosas.

 

O štai vardų tų žmonių, kurie buvo įtariami aktyviai remiant Klinton ir Trampo kovą, Forbes reitinge nėra nei pirmajame dešimtuke, ir netgi šimtuke. Vienas „įtariamųjų“ – Džordžas Sorosas (George Soros) – yra tik 29 vietoje, su kapitalu, vertu 25,2 milijardų dolerių. Deividas Rokfeleris (David Rockefeller), vienintelis iš to klano pakliuvęs į reitingus (mirė 2017 m. kovo 20 dieną, eidamas 102 metus), reitinge užima 581 vietą su „kuklia“ 3,3 milijardų dolerių suma.

 

Ir įdomiausia tai, kad tarp dviejų su virš tūkstančių dolerinių milijardierių nėra nė vieno Rotšildo! Šios didelės šeimos atstovai per 31 Forbes reitingų publikavimo metus nė karto ten nebuvo paminėti! O juk Rotšildais domimasi labiau, nei bet kuriuo iš šio pasaulio milijardierių sąrašo. Ir nepalieka tas jausmas, jog Rotšildų imperija nemačiomis egzistuoja politiniame pasaulio žemėlapyje.

 

Pagrindiniai aktyvai, kuriuos valdo šios imperijos „karaliaus rūmų“ nariai.

 

Bankų sfera

 

1. Bankas N. M. Rothschild & Son (Londonas). Jį valdo baronas Davidas de Rotšildas (David René de Rothschild). 2. Bankas Rothschild & Cie (Prancūzija). Valdo tas pats Davidas de Rotšildas. 3. Šveicarijos bankas Rothschild AG (Ciurichas), kurį valdo Elis Rotšildas. 4. Bankas JNR Ltd., investuojantis į Rusijos ir Ukrainos kompanijas. Jį valdo Natanielis (Natas) Rotšildas (Nat Rothschild).

 

Londono, Prancūzijos ir Šveicarijos bankas susijungęs į Rothschild Group. Grupė turi 57 biurus 45 šalyse penkiuose kontinentuose, juose dirba apie 3 tūkstančius darbuotojų. Rothschild Group specializuojasi investicinėje bankininkystėje, ypač susiliejimų srityje.

 

Finansiniai holdingai ir investiciniai fondai

 

1. Holdingo kompanija Concordia B.V. Jai vadovauja tas pats baronas Davidas de Rotšildas. Bendrasavininkai – Londono ir Paryžiaus bankai. Kompanija valdo šveicarų holdingo kompanijos Continuation Holdings of Switzerland, Kanados ir Amerikos bankų kontrolinius akcijų paketus. 2. Draudimo fondas Afficus Capital Inc., kurį valdo Natas Rotšildas. 3. Holdingo kompanija Societe denvestisman du Nord. 4. Apribotos rizikos fondas Atticus Capital, kurio kapitalas – 14 milijardų dolerių.

 

Gavybos pramonė

 

1. Kompanija Rio Tinto, specializuojasi anglies, geležies, vario, urano, aukso, deimantų ir aliuminio gavyboje. 2. De Biers (Evelyn Rothschild) – tarptautinė kompanija, užsiimanti deimantų apdirbimu ir prekyba. 3. Anglo American Corporation.

 

Energetika

 

Vanco International Limited – dirba energetikos sferoje.

 

Vystymo verslas, viešbučiai, restoranai

 

1. Vystymo-plėtros kompanija „Trigranit“ (Vengrija). Nato Rotšildo akcijų dalis – 12 %. Ivestuota į Rusijos nekilnojamąjį turtą už maždaug 5 milijardus dolerių. 2. Viešbučių ir restoranų RLM tinklas, kurį valdo Elis Rotšildas.

 

Masinės informacijos priemonės ir leidyba

 

1. Economist, Daily Telegraph (Evelyn Rothschild). Paryžiaus leidykla Presses de la Cité, prancūzų laikraštis Liberation, BBC (vadovu tapo Markus Agius (Marcus Agius), Edmundo Rotšildo (Edmund de Rothschild) žentas) ir kitos MIP.

 

Kitos verslo sferos

 

1. FirstMark Communications International LLC ir Field Fresh Foods (valdo Evelinas Rotšildas su žmona Lina Forester (Lynn Forester de Rothschild). 2. JAV muzikos kompanija F7 (Entonis Rotšildas (Anthony Rothschild). 3. Vyno gamyba (pilys Château Mouton ir Château Lafite, kur gaminamas Château Mouton vynas). 4. Daugiau kaip 100 parkų ir sodų Europos teritorijoje.

 

Didžiulį ir spalvingą Rotšildų klano ūkį valdo finansinė holdingo kompanija Rothschild & Co, kurią, savo ruožtu, kontroliuoja Rotšildų prancūzų ir anglų atšakos. Anksčiau holdingas vadinosi Paris Orleans SCA (ši kompanija buvo įkurta 1838 metais ir pradžioje užsiėmė geležinkeliais). 2015 metų rugsėjo 24 dieną, visuotinio šeimos susirinkimo metu holdingas buvo pervadintas į Rothschild & Co. Rotšildų šeima kontroliuoja 60 % Rothschild & Co kapitalo, likusios akcijos laisvai cirkuliuoja biržoje. Rothschild & Co valdo kompaniją Concordia BV. Concordia BV, savo ruožtu, kontroliuoja Rothschilds Continuation Holdings AG, o ši kontroliuoja bankų grupės Rothschild’s Group veiklą.

 

O dabar įdomiausias dalykas

 

Metinės Rothschild & Co pajamos (pardavimai), remiantis oficialiais paskaičiavimais, varijuoja tarp 1 ir 1,5 milijardo eurų. Grynas metinis pelnas – nuo 50 iki 200 milijonų eurų.

 

O štai kiti rodikliai. 2015 metais holdingo kontroliuojami aktyvai buvo įvertinti 9,1 milijardo eurų. Rothschild & Co kapitalas siekė 1,85 milijardo eurų. Doleriais gaunasi šiek tiek daugiau nei 2 milijardai.

 

Nedaro įspūdžio nei pelnas, nei kontroliuojamų aktyvų dydis, nei rinkos kapitalo kiekis. Palyginimui – Voreno Bafeto Berkshire Hathaway kompanijos rodikliai už 2016 metus (milijardų dol.): pajamos– 210,8; pelnas – 24,1; aktyvai – 561,1; kapitalo dydis – 360,1.

 

Kaip sakome, pajauskite skirtumą. Finansiniai milijardieriaus vienišiaus kompanijos rodikliai dešimtis kartų viršija visos Rotšildų imperijos, apsijungusios po Rothschild & Co vėliava, bendrą rodiklį! Kad nors kiek sušvelnintų prieštaravimus tarp realios Rotšildų įtakos pasaulio politikai pripažinimo ir gana kukliu jų turtiniu statusu, ekspertai priversti viešinti visiškai kitokius skaičius, remdamiesi tais kapitalo dydžiais, kuriuos Rotšildai valdė dar XIX amžiuje, manydami, kad jų turtai nuo to laiko bent jau nesumažėjo.

 

Štai Nikolas Hageris savo skandalingoje knygoje „Sindikatas. Slaptos pasaulio vyriausybės paslaptys bei jos poveikio pasaulio politikai ir ekonomikai metodai“ (Nicolas Hagger. The Syndicate. The Story of the Coning World Government. O Books, 2004) rašo: „O kaip gi vertinti Rotšildų turtus? Iš turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo dinastinės šeimos yra išimamos. Jei 1859 metais Rotšildai turėjo 6 milijardus dolerių (pats mažiausias vertinimas), tuomet, manant, jog jų turtų pagrindas nesumenko, tai tie pinigai turėtų būti investuoti taip, kad neštų nuo 4 iki 8 procentų per metus pelno, o tai yra nuo 1,9 trilijono iki 491 409 trilijonų dolerių ( t. y. daugiau, nei pasaulio turtai)

 

Imkime patį konservatyviausią vertinimą – maždaug vieną trilijoną. Palyginimui: Bilo Geitso turtas 2004 metais buvo įvertintas 32 milijardais dolerių. Jei turėtume omenyje, kad už daugiau nei 300 milijardų dolerių šiandien galima būtų nupirkti visą auksą, saugomą visuose pasaulio bankuose, ir kad nacionalinė JAV skola (2004 m.) yra 7,5 trilijono dolerių, tai Rotšildų padėtis finansų pasaulyje tampa aiški“.

 

Šiuolaikinėje literatūroje tikro Rotšildų klano turto vertinimas svyruoja ties 3 trilijonais dolerių. Ir pažymima, kad Rokfelerių klanas turi maždaug 1 trilijonu dolerių mažiau. Ką gi, galime sutikti su tuo, jog tikroji finansinė Rotšildų padėtis neatsispindi jų kontroliuojamų bankų ir kompanijų finansinėse ataskaitose, taipogi ir Forbes reitinguose.

 

Kyla klausimas: kaip paaiškinti tokį neatitikimą?

 

Pirmoji versija

 

Rotšildų klanas gana didelis, ir šiuolaikiniams Rotšildams atitekę jų žymių XIX amžiaus protėvių turtai tolygiai pasiskirsto tarp visų klano narių. Kaip prisakė klano patriarchas Majeris Amšelis Rotšildas (Mayer Amschel Rothschild, 1744-1812), Rotšildai turi būti viena didele šeima. Į „pašalinius“ reikia žiūrėti itin atsargiai ir kukliai. Asmeninis kiekvieno sėkmingo klano nario turtas neturi viršyti 1 milijardo dolerių. Atsiradus „pertekliui“, jis turi būti paskirstytas tarp kitų klano narių.

 

Antroji versija

 

Rotšildai jau seniai naudojasi trestais, kurie patikimai slepia kapitalą ir aktyvus nuo pašalinių akių. Pirmiausia nuo mokesčių tarnybų akių. Po to – nuo teisėsaugos organų (jei kapitalas gautas netesėtu būdu). Galiausiai nuo įvairių revoliucionierių ir kitų radikalų, kuriuos Rotšildų pavardė veikia kaip bulių raudona skepeta.

 

Žinoma, kad trestai Amerikoje masiškai išplito prieš šimtą metų. Idėja kilo tuometiniams Rotšildams, kurie ją ir įgyvendino. Bendros Amerikos trestų statistikos nėra. Juolab nėra nuodugnios informacijos apie jų klientus. Nors, jei atidžiau įsižiūrėtume, galėtume pamatyti, kaip Rotšildai naudojasi trestais. To paties Džordžo Soroso aktyvai – tai tik kapitalai, kuriuos Rotšildai perdavė valdyti niekam nežinomam Vengrijos žydui pavarde Švarcas ir kuris tuo pačiu atlieka Rotšildų viešųjų ryšių tarnybos funkciją.

 

Trečioji versija

 

Per du šimtus Rotšildų klano egzistavimo metų nusistovėjo jo specializacija pasauliniame versle. Tai, pirmiausia, auksas. Antra – narkotikai. Narkotikų verslas – šešėlinė veikla. Nei pačios narkotikų operacijos, nei finansiniai šių operacijų rezultatai neatsispindi oficialioje finansinėje ataskaitoje.

 

Kalbant apie auksą, tai jis irgi aktyviai sukasi šešėliniame ekonomikos kontūre. Be to, auksas šiuo metu vis labiau išimamas iš bankų įprastų finansinių ataskaitų. Tai savotiškas balansinis aktyvas, naudojamas aukso šeimininkų (Rotšildų) saviems komerciniams ir politiniams uždaviniams spręsti.

 

Manau, kad paaiškinimui, kodėl šiandieniniai Rotšildai yra tokie „neturtingi“, reikėtų naudoti visas tris versijas, kurios papildo viena kitą. Apie kiekvieną jų verta pakalbėti kituose straipsniuose.

 

Parengė: Darius Dimbelis

 

Inf. šaltinis: infa.lt


Facebook komentarai
1 komentaras "Kaip nebūdami turtingi Rotšildai gali valdyti pasaulį"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
aruns

kad juos sikancius sutruktu tuos supistus milijonierius ir kitokius kapitalistines kiaules… paspringtu tais savo pinigaiis blet. nekenciu turtuoliu tegul prasmenga skradziai zeme jie

wpDiscuz