Juodasis šuo: paslaptinga britų salų folkloro būtybė

juodasis-suoDidžioji Britanija yra turtinga savo vaiduoklišku oru, senoviškomis pilimis ir folkloru. Po pasaulį sklinda ne tik pasakojimai apie šmėklas ir vaidenimasi, bet ir pasakojimai apie mistines būtybes, tokias kaip, pavyzdžiui, juodasis šuo.

 

Anglija, Škotija, Narmandijos bei Meno salos, Velsas – visi šie kraštai turi po savą pavadinimą ir legendą apie šią fantastinę būtybę.

 

Juodasis šuo pasirodo naktį ir yra siejamas su velniu – kartais tai pats Šėtonas, įgavęs šuns pavidalą, kartais vienas iš Pragaro skalikų.

 

Didesnis už paprastą šunį, didelėmis, švytinčiomis akimis, juodasis šuo yra mirties pranašas. Jis pasirodo per audrą, kryžkelėse, egzekucijų vietose ir senuose keliuose.

 

Neaišku, kada prasidėjo pasakojimai apie šį tamsų keturkojį – galbūt tai keltų arba germanų įtaka britų kultūrai. Europos mitologijoje šuo yra dažnas svečias. Visiems žinomas Cerberis – tik vienas iš daugelio.

 

Grįžtant prie juodojo šuns, štai keletas pasakojimų iš Anglijos.

 

Dartmūro skvairas Ričardas Kabelas neva buvo pardavęs sielą velniui ir medžiojęs su juodais šunimis. Juodi skalikai esą pasirodę ir prie jo kapavietės. Ši istorija įkvėpė Artūrą Konaną Doilį parašyti „Baskervilių šunį“.
Hartfordšyre baisios išvaizdos raudonakis juodas šuo vaidenasi vietoje, kurioje kadaise stovėjo kartuvės.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Vietinių vadinamas Liesuoju šunimi, tai neva esantis pakarto kaminkrėčio vaiduoklis, nerandantis ramybės. Priėjus arčiau jo, šuo prasmenga į žemę.

 

Didysis šuo Somersete nėra piktadarys. Jis sergsti žaidžiančius vaikus ir palaiko kompaniją vienišiems keliautojams.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Gauruotasis Džekas rodosi Hemsvelo kaimiečiams, tačiau nieko blogo nedaro, atvirkščiai, yra gero būdo.

 

1596 metais į kalėjimą už raganavimą pateko kažkoks mokslinčius, ir kiti kaliniai iš bado suvalgė jį dar prieš teismą. Netrukus toje vietoje ėmė vaidentis juodasis šuo, ir nors persigandę kaliniai iš baimės nužudė sargybinius ir pabėgo, šuo persekiojo juos.

 

Kai XVIII amžiuje žaibas padegė kartuves ant Galio kalvos Bedfordšyre, ten ėmė vaidentis juodasis šuo. Taip pat juodasis šuo vaidenasi Bečvorto pilyje.

 

Juodojo šuns kalva Viltšyre pavadinta garbei juodo šuns, besivaidenusio apylinkėje.

 

Begalvis juodasis šuo vaidenasi ant Iveleto tilto Sveildeile – loja naktimis bei šoka nuo tilto į vandenį. Tiesa, paskutinis liudijimas yra šimto metų senumo.

 

Vienas seniausių juodojo šuns pasirodymų yra 1552 metais, kada kardinolas Krescencijus rašė laišką popiežiui, kai didžiulis juodas šuo su degančiomis akimis ir ilgomis ausimis pasirodė kambaryje ir palindo po stalu. Kardinolas pakvietė tarnus, bet šuo jau buvo išgaravęs be pėdsako. Netrukus po to kardinolas susirgo ir mirties patale teprašė, kad kas nors nuvytų juodąjį šunį, kurį jis vienas tematė.

 

Juodasis šuo taip pat veikia ir Belgijos, Vokietijos bei Čekijos mitologijose. Prancūzijoje juodasis šuo iš niekur radosi bažnyčios viduje 856 metais, ir ją aplėkęs, lyg ko ieškodamas, išgaravo.

 

Lotynų Amerikoje juodieji šunys yra velnio įsikūnijimai arba gyvūno pavidalą įgavę burtininkai.

 

JAV, Konektikute, nedidelis juodas šuo yra mirties pranašas: „Jei pamatysi Juodąjį Šunį vienąsyk, bus gerai, jei du, bus blogai, jei tris – pasmerktas esi“.

 

Parengė: E.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


2500