Arvydas Grigonis. Mitybos tipų gidas: valgyti turi ne tik kūnas, bet ir žmogaus siela

maistas-dvasingumasArvydas Grigonis
 
Mityba, tai fizinio kūno, kaip vieno iš šių trijų aspektų (fizinis kūnas, sąmonė ir dvasia), sudedamoji dalis, kaip ir fizinė veikla. Aukštesni mitybos lygiai yra pasiekiami tik darnioje harmonijoje su sąmone ir įsitikinimų sistema. Pvz. jeigu apstoti valgyti mėsą, o jūs tuo metu esate įsitikinęs, kad be mėsos neišgyvensite, tai tik sau pakenksite.
 
Tokie perėjimai, būtinai turi vykti harmoningai su sąmone, įsitikinimų sistema ir pirmiausiai pokyčiai prasideda nuo jos. Kuo aukštesnė mitybos forma, tuo aukštesnės bus fizinio kūno vibracijos, kaip ir persijungti ant pakankamai aukštų mitybos formų, reikalingos irgi, pakankamai aukštos vibracijos. Ne tai, kad bet kuris žmogus, iš gatvės, gali iš karto tapti, pvz. vegetaru, žaliavalgiu ar vaisiavalgiu…

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

Sąmoninga mityba

 

Pirmoje eilėje, tai nepasitikėjimas „aklai“ reklamomis. Apie ją užsiminsiu pirmiausiai, nes jeigu į mitybą žiūrėti per šią prizmę, tai rezultatai bus daug geresni, nepriklausomai nuo to, koks jūsų dabartinis mitybos tipas. Ji pritaikoma bet kokiame lygmenyje, ar jūs mėsėdis, visavalgis ar vegetaras, o gal žaliavalgis ir t.t… Ji tiks visais atvejais. Tai iš mitybos raciono, įvairių pavojingų ir nuodingų maisto produktų pašalinimas, nelaikymas jų iš viso valgomais, atsižvelgiant ne vien į mitybų doktrinas, pvz. kad vegetarams nevalgyti mėsos, bet ir į tai, kas yra aplamai nesveika ar pavojinga.

 

Daugelis žmonių, kreipia dėmesį, į maisto produktų sudėtį, kokybę, ar nėra GMO, įvairių skonio stipriklių, kaip E600-E699, konservantų, chemijos ir t.t.. Sąmoninga mityba yra atsakingas elgesys su savimi, kas keičia tai. Tik aš gal kiek labiau tai susisteminau ir sugalvojau kaip tai pavadinti. Nors tai ir individualus procesas, reikalaujantis individualiai tuo domėtis ir po truputį šioje srityje tobulėti, visa tai tyrinėti ir įsisąmoninti, plečiant akiratį, kas pavojinga ir ką vertėtų eliminuoti ar iš viso nelaikyti valgomais produktais.

 

Pagrindiniai, pavojaus aspektai, į ką verta atkreipti dėmesį, pagal ką analizuoti ar maistas pavojingas ar ne;

 

Hormonai, hormoninis poveikis. Tai vienas iš svarbiausių aspektų. Nes per ilgą laiką jis gali po truputį keisti jūsų fiziologiją, net jums to neįtariant. Pvz. hormonai mėsoje, hormonai augaliniuose produktuose, pvz. soja ir pan. kaip ir hormoninį poveikį gali daryti, net kai kurios plastikinės maisto pakuotės ar chemija!

 

Chemija, organizmui nenatūralios medžiagos, esančios maisto produktuose, su kuriomis žmogaus organizmas net nežino ką daryti, pvz. konservantai, skonio stiprikliai (visas diapazonas E600-E699), pramonininkų menas, tą patį cheminį elementą užrašyti daugybe būdų, kad pirkėjas jo neatpažintų ir nepastebėtų, viso to išmanymas ir žinojimas. Gali reikalauti ir chemijos žinių. Pvz. dažnai mėsoje dedamą „neurotoksiną“ E621, galima užrašyti ant pakuotės mažiausiai penkiais skirtingais būdais, tame tarpe ir beveik nenaudojant chemijos terminologijos, kaip ir E kodo, pvz. „mielių ekstraktu, hidrolizuotais daržovių proteinais ar natūraliu vištienos skoniu“;

 

Perdirbti, rafinuoti produktai, įvairūs vyniotiniai, visas apdirbtas, perdirbtas ar rafinuotas maistas, pvz. rafinuotas cukrus, saldumynai, visos dešros, dešrelės – tolygu valgyti asbestą ir t.t…

 

maistas-chemija

 

Tara, maisto pakuotės, maisto paruošimo būdai, pvz. naudoti gaminimo proceso metu komponentai, aliejai, pakuočių plastiko tipai ir pan… Tarp jų pasitaiko pakankamai nuodingų dalykų.

 

Nuo jos aš ir pradėjau, dar visavalgystės laikais. Ne tai, kad iš karto šokau ant vegetarizmo, bet dar kažkur tris metus laiko, valiau savo maisto racioną, nuo įvairių pavojingų ir nuodingų maisto produktų. Atrasdamas kas pavojinga, rasdamas kuo tai pakeisti ir po to, konkretaus produkto ar produktų grupės, visiškai atsisakydamas, nustatant savo sąmonę, kad tai jokiu būdu nevalgomas, nuodingas produktas ar visa produktų grupė.

 

Kaip ir kai kurių maisto produktų gamintojų, visos jų produkcijos pripažinimas, sau pačiam, kaip nevalgomų. Ta pati įmonė, dažnai laikosi tos pačios, maisto produktų nuodijimo politikos ir tai taiko visiems savo produktams. Ne kartą net esu bandęs jiems apie tai rašyti, bet jokio efekto nesulaukiau. Kaip suprantu, jie nepakankamai sąmoningi, kad suvoktų, ką jie iš viso daro… Pvz. pergalės šokoladai – visi su soja, Arvi – visada pilna chemijos, skonio stipriklių, kartais net po 2-3, vienu metu… Nors aišku, gal su laiku padėtis keisis, bet tais laikais, kai dar valgiau mėsą, ji buvo būtent tokia.

 

Pvz. mėsėdžių atveju, sveikiausia mėsa, žalia, kurią pats pasigamini, kaip nori. Antroje vietoje, atpažįstamos gyvūnų kūno dalys, kur matai ką valgai ir pan… Gali tada susimastyti, koks buvo gyvūno vardas, kurio pvz. kulšį valgai… Didžiausia žala, tai perdirbti ar apdirbti produktai, visokie mėsos vyniotiniai, suktiniai, dešros, dešrelės ir pan… Kaip ir panašūs saldumynai.

 

Dauguma atvejų, vėliau ar ankščiau, atsikratinėdavau produktų, kurie sukelia priklausomybę, pvz. konkretaus produkto vis norisi – tai esminis požymis, kad jis kažkokią priklausomybę sukelia. Kaip pvz. paskutinius, sausainius, kokių pernai metų vasaros pradžioje atsikračiau, buvo avižiniai sausainiai. Jų pastoviai norėdavosi. Nors lyg jų sudėtis buvo pakankamai nekalta, nei sojos, nei daug kažkokių E, bet vis tik, juose buvo cukraus ir cukrus sukeldavo priklausomybę ir dėl to, jų norėdavosi pastoviai.

 

pH derinimas

 

Maisto analizė ir valgymas, panašių pagal rūgštingumą produktų, kad vienu metu nevalgyti stipriai skirtingo pH produktų. Tai labai stipriai apkrauna organizmą, kai jis vienu metu gauna labai skirtingo pH maisto produktus. Jeigu vienu metu suvalgomas ir rūgštinis ir šarminis maistas, įsisavinami tik dominuojančio pH maisto produktai. O kiti, gali net supūti, tiesiog skrandyje, kol lauks „eilėje“… Toks produktų maišymas, paprastai pasireiškia viduriavimu. Pvz. vienu metu suvalgyti (mėsos, riešutų) ir (obuolių, slyvų ar apelsinų).

 

Pvz. stipriai šarminis maistas, su aukštu pH: mėsa, riešutai, bulvės ir pan; kad tokį maistą įsisavinti, organizmui reikės gaminti daug stiprių rūgščių, panašiai, kaip plėšrių gyvūnų, pvz. tigrų atveju, kas didins organizmo rūgštinę terpę, darys ją labiau pažeidžiamą ligoms ir tuo pačiu žemins vibracijas. Kai rūgštiniai dalykai, su žemu pH, vaisiai, pvz. slyvos, obuoliai, citrusiniai vaisiai ir pan; kad juos suvirškinti, įsisavinti, reikalaus, kad organizmas gamintų šarmus ir verstų organizmo terpę į labiau šarminę – mažiau pažeidžiamą ligoms.

 

Pvz. daržovės, tinka ir su vienais ir su kitais.

 

Nors bet kokio maisto suvalgius, kuriam laikui, vibracijos pasidaro žemesnės. Pvz. riešutus, tiek visavalgiai, vegetarai ar žaliavalgiai, gali suvalgyti ir šiaip. Tačiau, jeigu juos mirkyti, juos organizmui suvirškinti, bus daug lengviau ir reikės mažiau rūgščių ir atitinkamai mažės rūgštinė organizmo terpė ir mažiau žemės vibracijos, kaip ir mažiau energijos bus tada reikalinga šiam procesui.

 

Iškrovos diena

 

Rekomenduojama kartą į savaitę. Tada nieko nevalgoma, geriamas tik vanduo, pageidautina, kuo geresnės kokybės.

 

Energijos suvartojimas, priklausomai nuo mitybos tipo

 

Priklausomai kokia pas žmogų yra mitybos forma, atitinkamas kiekis energijos yra švaistomas, galima sakyti, veltui. Pvz. pasak D. Lapšinovą, klasikinės visavalgystės atveju, kada valgoma viskas iš eilės, tam kad įsisavinti visą tą „sunkų“ maistą ir pašalinti iš organizmo visokius nuodus ir šlakus, suvartojama 80% energijos. Iš jos 10% sunaudojama protinei ir 10% fizinei veiklai. O visa kita, iššvaistoma veltui… Kaip jis vadina, imuninės sistemos darbui.

 

Vegetarizmo atveju, šis iššvaistomos energijos procentas, jau būna apytiksliai kažkur 60-70%. O žaliavalgystės atveju, jis iš viso, ženkliai sumažėja. Nekalbant apie vaisiavalgystę. Dėl to, žaliavalgiai jaučiasi net daug stipresni, daug labiau energingi, suvalgę žalio ir sveiko maisto. Nors lyginant su visavalgiais, kurie dažnai valgo termiškai apdorotą maistą, kuriame tada žūsta daug naudingų medžiagų, bei enzimų ir nemažą maisto produktų dalį organizmui teks pašalinti, jie suvalgė lyg daug mažiau.

 

Pvz. žaliavalgis suvalgė tris pomidorus, visavalgis suvalgė 3 virtus ar keptus pomidorus ir vieną keptą kulšį. Žaliavalgiui, tai minimalus kiekis nuodų, kuriuos organizmas turės išvesti, virškinimas irgi bus lengvas ir daug naudingų ir maistingų medžiagų. O visavalgio atveju, jo dar laukia labai sunkus ir daug energijos reikalaujantis virškinimo procesas, šlakų ir nuodų išvedinėjimas iš organizmo ir realios maistinės vertės, iš kepto ar virto maisto, ženkliai mažiau.

 

Pranavalgystės ar sauliavalgystės atveju, maisto įsisavinimo ar šlakų išvedinėjimo, iš viso nevyksta ar jeigu vyksta, tai minimaliai ir žmogaus energijos rezervai, tada beveik iš viso tam nešvaistomi. Dėl to, jiems reikia, galima sakyti, tik 20% energijos, jeigu lyginti su visavalgiu, kad gyventi. Tie patys 10% ant protinės ir 10% ant fizinės veiklos.

 

Visavalgystė

 

Kai žmogus valgo viską iš eilės, tame tarpe ir mėsą (mėsavalgystė). Tai visiškos degradacijos ar artima tam būsena, kada fizinis kūnas yra labiausiai degradavęs. Tokiu atveju, kūno aplinka būna stipriai rūgštinė, žemo pH ir labiausiai palanki daugeliui ligų. Ypač jeigu dar ir jo nuotaika bloga.

 

Dar prastesnė kūno būklė, gali būti, tik jeigu žmogus vartoja kažkokius cheminius preparatus, pvz.: vaistus, alkoholį, narkotikus ar stipriai chemija užnuodytą maistą… Tačiau, visumoje, net ir be jų, šioje evoliucijos stadijoje, žmogus dažnai serga, nevaldo savo gyvenimo, jam nutinka įvairios nelaimės, jo intuicija veikia silpniausiai ir pan.

 

meat

 

Tokios būsenos yra artimos lavoninėmis ir tokio žmogaus fizinio kūno vibracijos, tada būna artimos negyvėliams. Ligos, visokie parazitai, nelinki jam nieko blogo. Tačiau, tokių žemų „lavoninių vibracijų“ atveju, žmogaus kūną, jie atpažįsta jau ne kaip gyvą, bet kaip jau atitarnavusį, mirštantį ir prie puvimo ribos… Šių, taip vadinamų ligų ar kitų parazitų ir yra tokia užduotis, galutinai suardyti, sugriauti, supūdyti, pūti pradedančią materiją, kad ją eitų efektyviai panaudoti iš naujo ar kitoms reikmėms. Parazitai yra naudingi ir tada jie atlieka šį savo svarbų vaidmenį.

 

Tai žmonės vadina ligomis. Jeigu žmogus pasiekia tokias žemas vibracijas, bakterijos, ligos ar visata, jo jau nesuvokia, kaip gyvo sutvėrimo. O kaip jau atitarnavusią materiją, „išsigimusią visatos vėžio ląstelę“ ir pasiunčia mikroorganizmus, taip vadinamas ligas, jį galutinai suardyti, kad šią materiją greičiau perdirbti, supūdyti ir ji būtų panaudojama iš naujo ar pasitarnautų gamtai kitaip. Vyksta utilizacija…

 

Vegetariška mityba

 

Tai jau vienas laiptelis aukščiau, ypač jeigu atsikratyti ir visos chemijos maiste. Vaistai irgi, nieko gero, bet aš neturiu teisės, tai jums rekomenduoti mesti. Šis perėjimas, būtinai turi vykti harmonijoje su jūsų sąmone, jūsų įsitikinimų sistema, pirmiau pakeitus ją. Nes jeigu jūs manysite, kad be mėsos gyventi negalite ir jos atsisakysite, jums bus nuo to tik blogiau. Juk sąmonė kuria realybę!

 

Pakeitus mitybą, pradžioje, savijauta gali ir pablogėti. Prie mitybos pokyčių organizmas adaptuojasi pusė metų bėgyje ir tik tada, rekomenduotina daryti kažkokias kitas permainas. Šie procesai nėra greiti ir skubėti su tuo nevertėtų. Pats aš, nustojau valgyti mėsą, tik perėjęs labai daug mitybos pokyčių ir tik labai stipriai pakeitęs savo suvokimą, įsitikinimų sistemą. Kas užtruko ne vienus metus. Tai buvo lyg žaidimas, eksperimentas – nebūnant rimtai apsisprendus, nustoti valgyti mėsą. Tiesiog pabandžiau, kurį laiką (kažkur 1-2 savaites), jos nevalgyti. Ir pajutęs, kad galiu ir be jos, daugiau prie mėsos nesugrįžau.

 

Mėsos valgymą, geriausiai atsikratyti šia tvarka: 1. raudonoji, galvijų mėsa; 2. paukštiena; 3. žuvis. Jūsų niekas neverčia tai daryti greitai. Galbūt jūs atsisakysite tik raudonosios, galvijų mėsos, o pvz. po metų, kitų, ir paukštienos ir t.t… Skubėti neverta, ypač jeigu nesinori.

 

Nustojus valgyti mėsą, dar lieka tarpinė grandis, saugiklis. Tai tokie produktai, kaip kiaušiniai, grybai ir pieno produktai, kurių pagalba ir vegetaras dar gali gauti gyvulinį cholesterolį. Vieni vegetarai juos valgo, o kiti ne. Kaip aš tai vadinu, pirmasis vegetarizmo lygmuo, kada nevalgoma mėsos ar žuvies, bet dar valgomi kiaušiniai, grybai ir pieno produktai. Po to, galima po truputį eliminuoti ir juos. Kai jausitės, kad jie jums daugiau nereikalingi, galėsite pereiti ant, kaip aš vadinu, pilno vegetarizmo – be jų.

 

Visiškai atsikračius gyvulinio cholesterolio, bent man, svoris gerokai krito! Taip pat, jeigu nevalgoma chemijos, saldumynų, tai organizmo terpė pavirs daug labiau šarmine ir atsparesne ligoms. Vegetariškos mitybos atveju, jūsų kūno vibracijos jau aukštesnės. Jūs jau galite dirbti su aukštesnių grupių, aukštesnių vibracijų energijomis, pvz. kas liečia meditaciją ar energetines praktikas.

 

Veganizmas

 

Veganai, tai iš esmės tie patys vegetarai, tik be to, kad jie nevalgo mėsos, nenaudoja nieko, kas pagaminta iš gyvūnų. Tai toks labiau moralinis, nei mitybos „kodas“. Pvz. jokių namų apyvokos daiktų, buities, kosmetikos, baldų, apmušalų, drabužių, batų, pagamintų iš gyvūnų, gyvūnų kailių ar odos. Pvz. plaukų žele yra gyvulinės kilmės. Jeigu veganas ja susiteptų plaukus, tai taptų vegetaru. Nes vartoja produktus, kurie yra pagaminti iš gyvūnų ir tik nevalgo mėsos, kaip vegetaras. Arba pvz. jeigu veganui tėvai padovanos natūralios odos odinę striukę ar batus, jeigu jis šią dovaną priims ir nešios – gaunasi, kad jis jau ne veganas, o tik vegetaras!

 

Aš įtariu, kad jaunimas dažnai net nežino, koks skirtumas, tarp pvz. vegano ir vegetaro ir vien dėl to, kad tai stilingiau skamba, pasivadina „veganu“. O vegano dalia, ne lengva… Reikia puikiai išmanyti pramonę, iš ko yra pagamintas kiekvienas daiktas, kurį naudoji, kad vengti tokių dalykų, kurie yra pagaminti iš gyvūnų..

 

Žaliavalgystė

 

Grubiai tariant, žaliavalgis, tai pilnas vegetaras (nevalgantis ir kiaušinių, grybų ar pieno produktų), kuris valgo žalią, ne virtą ir ne keptą maistą. Dėl to, dažniausiai žaliavalgiai maistą džiovina, džiovintuvų pagalba, daigina daigus, kad sėklos išdygtų ir pan.

 

Pagrindinis žaliavalgystės filosofijos akcentas yra skiriamas enzimams. Kad nieko nekaitinti, ne kepti ir ne virti, aukštesnėje, nei 40 laipsnių temperatūroje. Nes nuo 40 laipsnių temperatūros, organizme žūsta enzimai. Dėl to, net ir žmonėms, ši temperatūra, pvz. ligos atveju, yra kritinė, kaip ir augalams, daržovėms, vaisiams ir pan. O enzimai, grubiai tariant, tai biologinės instrukcijos, mūsų organizmui, ką su konkrečiu produktu reikia daryti, kaip jį apdoroti, pakliuvus į mūsų organizmą. Ir tokiu būdu, nesunaikinant enzimų, maisto įsisavinimas yra pats efektyviausias ir adekvačiausias.

 

Veggies

 

Žaliavalgiams labai svarbu yra higiena. Kadangi jie, kaip vegetarai ar visavalgiai, negali sau leisti išvirti ar iškepti maistą ir dėl to reikia laikytis idealios švaros. Visus produktus kruopščiai plauti, saugoti, laikyti izoliuotus nuo įvairių kenkėjų ir pan. kad išvengti kirmėlių ir pan. pavojų. Kiek aš pastebėjau, žaliavaigiai dažniausiai vengia česnakų. Bet realiai, česnakai galėtų stipriai padėti su šia problema.

 

Pvz. elementarus receptas: tarkuotos morkos + supjaustyta smulkiai česnako skiltis + sėmenų aliejus ir kažkiek druskos, pvz. Himalajų. Gaunasi, pakankamai pikantiškos ir skanios salotos, kaip ir nebloga priemonė, prieš visokius parazitus. Net ir mėsėdžiai tai įvertins.

 

Mono

 

Mono koncepcija – tai vieno ir to pačio produkto valgymas, kuo ilgesnį laiką, pvz. kelias dienas ar savaites ir pan. Ar bent kuo mažiau komponentų, vienu metu, maišymas kartu. Laikoma, kad taip valgyti yra daug sveikiau, maišant, kuo mažiau produktų, vienu metu, o geriau iš viso nieko nemaišant kartu ar net ir be jokių prieskonių. Mono koncepciją, taip pat, naudoja ir kai kurios dietos, skirtos mesti svorį.

 

Ar galima įtarti, kad organizmas prisitaiko, tik prie konkretaus produkto ir jam tada, galbūt, lengviau jį įsisаvinti. D. Lapšinovas, savo seminaruose irgi buvo užsiminęs apie mono, dvasinių praktikų kontekste, kaip kiek aukštesnį lygį. Pvz. žaliavalgiams, valgyti konkrečias, jų pasirinktas, daržoves ar vaisius, vaisiavalgiams vaisius, skysčiavalgiams, konkretaus tipo sultis, ilgesnį laiką. Deja, mono, labai giliai nesu tyrinėjęs. Tai tik pažymėsiu, kad tokia koncepcija yra. Pageidaujant, galite internete apie ją daugiau sužinoti.

 

Skysčiavalgystė

 

Skysčiavalgystė, tai panašiai kaip žaliavalgystė. Tik visas, pakliūnantis į organizmą maistas yra skysčio ar tyrelės pavidale. Jį po to vis tiek sveika pakramtyti, tiksliau, gerai sumaišyti su seilėmis. Nes tai pirmasis žmogaus virškinimo sistemos etapas, vykstantis burnoje, seilių pagalba.

 

Nuo to yra kilęs posakis – „tarsi tirpsta burnoje“, kas liečia tam tikras maisto rūšis. Kitais žodžiais tariant, tai reiškia, kad dalis virškinimo yra atliekama burnoje, lyg tirptų burnoje, sukramtant maistą ir jį sumaišant su seilėmis, kur kai kurie produktai, tiesiog „tirpsta“ ir tik po to pakliūna į skrandį, jau dalinai apdoroti. Ir tada, toks maistas, daug lengviau virškinsis, nei jį suryti dideliais kąsniais.

 

Šis, labai sveikas ir gyvenimą prailginantis mitybos metodas, atėjo iš Tailando. Apie jį aš išgirdau iš D. Lapšinovo pasakojimų, per jo video seminarų įrašus internete, youtube svetainėje.

 

Laikais, kada jis sportavo rytų kovos menus, jie su draugu, kurį laiką, viešėjo Tailande, kur vyko kažkokios sporto varžybos. Tenai jo draugas susipažino su vietine mergina, iš išvaizdos jai buvo 20-25 metai. O vėliau, kiek jis sužinojo, jos amžius buvo stulbinantis, 60 metų… Kuo buvo labai sunku patikėti. Tada jis jos paklausė, apie jos ilgaamžiškumo ir jaunystės paslaptį ir ji atsakė, kad ji tiesiog žino, kaip reikia paruošti maistą, kad jis ilgintų gyvenimą. Iš jos pasakojimo paaiškėjo, kad jeigu maistą, kuo smulkiau susmulkinti, sumalti, paversti sultimis ar tyrele, tai valgant vien tokį maistą, žmogus sensta daug lėčiau..

 

Grubiai tariant, burna, seilės, tai irgi žmogaus virškinimo sistemos dalis. Viena iš pakopų. Ne vien skirta tam, kad suvalgyti, suardyti maistą. Tačiau ir kad atlikti dalį virškinimo, lyg „ištirpdyti“ maistą burnoje. Panašiai yra ir gamtoje, pvz. įvairūs nuodingi padarai, kaip gyvatės, vorai, savo aukai suleidžia nuodus (mūsų atveju, tai būtų seilės), kurie auką nužudo, pradeda keisti aukos kūno cheminę struktūrą, kad maistą dalinai paruošti įsisavinimui ir tolimesniam virškinimui.

 

Pvz. voras, sugautai musei, pradžioje suleidžia nuodų ir tik po kurio laiko, kai nuodai ne vien auką paralyžiuoja ar nudobia, bet dar ir dalinai suardo aukos kūną, pakeičia jo cheminę struktūrą (ką mes suprantame kaip užnuodijimą), tik tada jis juo minta. Panašiai ir žmonėms ar gyvūnams pavojingi vorai, gyvatės ir pan; suleidus nuodų, jeigu nepanaudoti priešnuodžių, pažeis didelę dalį net ir žmogaus organizmo, šalia įkandimo vietos, ją užnuodys ar kitaip tariant, dalinai apvirškins, kad jiems po to būtų daug lengviau tai suvalgyti. Šio apsinuodijimo proceso, „nuodų“ sklidimo greitis, priklausys nuo aukos medžiagų apykaitos (metabolizmo).

 

Tai kažkas tokio, kaip „išorinis virškinimas“, maisto paruošimas valgymui. Panašiai elgiasi net ir dantų kariesas. Jis irgi vykdo panašų procesą. Į išorę išskiria rūgštis, kurios ir pažeidžia mūsų dantis, lyg dalinai apvirškindamas būsimą savo maistą, iš išorės. Šis mechanizmas, žinoma skiriasi, mūsų ar tokių gyvių atveju, bet visumoje panašus. Galbūt net evoliucionavęs iš to pačio.

 

Tai buvo žinoma ir mūsų kraštuose ar Rusijoje. Senovėje buvo patarlė, kad jeigu kramtysi maistą (dabar tiksliai nepamenu konkrečių skaičių, bet apytiksliai): 60 kartų, tai nesirgsi, jeigu kelis šimtus kartų, tai gyvensi amžinai. Ta prasme, burnoje, taip pat lygiai, smulkiai, iki košės susmulkinant ir gerai su seilėmis sumaišant, prieš nuryjant, maistą, kas jau beveik yra pusė virškinimo darbo.

 

Sibiro tremties laikais, pagal vieno žmogaus pasakojimus, kurio senelis tenai buvo ištremtas, visus šėrė ne smulkintomis virtomis bulvėmis ir daugelis išbadėjusių tremtinių, viską rijo, ką tik gaudavo valgyti, nebandydami daug kartų maisto sukramtyti. Tik jo senelis ir dar keletas jo senelio draugų, tada šią patarlę priėmė už gryną pinigą ir pradėjo valgomą maistą daug kartų kramtyti. Kiek jis pasakojo, iš jų lagerio, po to tik jie keliese ir išgyveno…

 

Šią metodiką ar šias žinias, galima pritaikyti prie įvairių mitybos tipų. Ji gerai gali tikti su žaliavalgyste, kur dažnai populiaru naudoti pvz. blenderį, kad gauti atitinkamą maisto konsistenciją.

 

Vaisiavalgystė

 

Vaisiavalgis, tai iš esmės žaliavalgis, tik valgantis vien vaisius ir vaisių sultis (žinoma ne iš parduotuvės!). Kiek aukštesnė mitybos forma. Pagal kompleksinės saviugdos sistemą, po šios stadijos galima bandyti pereidinėti ant pranavalgystės.

 

Pranavalgystė

 

Tai labai aukšto dvasinio išsivystymo mitybos forma. Seniau buvo prieinama, tik labai dvasingiems, pašviesėjusiems guru, iš Indijos, Tibeto, Himalajų ir panašių vietų. Tačiau, dėka vandenio epochos permainų, visos galaktikos perėjimo ant aukštesnės vibracinės oktavos, tai tapo įmanoma pasiekti ir be tokių didžiulių ir daug laiko užtrunkančių pastangų. Kaip ir žmonių sąmoningumas paaugo, kad jie dabar geriau suvokia, kaip tai padaryti.

 

Rusijoje pranavalgiai net turi savo organizaciją ir jų tenai yra ne vienas. Mano čia skelbiama informacija, irgi yra paimta iš šio šaltinio, konkrečiai iš D. Lapšinovo seminarų, kurių video įrašų galima rasti internete, pvz. youtube. Šį fenomeną buvo tyrę ir mokslininkai. Jie tai patvirtino, nors ir paaiškino kiek savaip, nei kalba pranavalgių filosofija. Tačiau mokslinės versijos, aš čia ne liesiu. Ką ji domina, teks patiems ieškotis informacijos.

 

pranasingi-sapnai

 

Pranavalgystė – tai mityba kosmine energija arba kaip kiti sako, mityba tiesiogiai iš šaltinio. Pasiekus aukštą dvasinį lygmenį, aukštas vibracijas ir fizinio kūno idealią švarą (tai svarbu). Pas žmogų viduje aktyvuojasi vidinė alchemija ir gaunant kosminę energiją, šios vidinės alchemijos pagalba, organizmas ją paverčia visomis organizmui reikalingomis, tuo metu, medžiagomis. Ar jam trūksta vitaminų, baltymų ar silicio, magnio, kalcio ar kitų medžiagų. Organizmas puikiai žino, ko jam reikia ir automatiškai, vidinės alchemijos pagalba, kosminę energiją transmutuoja į reikalingas organizmui, konkrečiu metu, maisto medžiagas.

 

Kiek pranavaliai yra minėję, jie net junta skonį, lyg kažką būtų suvalgę. Nors geria tik vandenį, be jokių priemaišų. Paprastai į tualetą jie vaikšto tik kartą per 1-2 savaites, nes vis tiek organizme vyksta tam tikri procesai, išskyros, senų ląstelių pašalinimas ir t.t… Kiek jie teigia, jiems net nekrenta svoris. O D. Lapšinovo teigimu, jis savo 1 mėnesio amžiaus kūdikį pervedė irgi ant pranavalgystės ir kūdikiui tapo nereikalingas joks maistas.

 

Čia naudojasi vienas pagrindinių saviugdos principų – kai organizmui kažkas apribojama, jis ieško alternatyvų, kaip tą trūkumą kompensuoti. Pvz. pas aklą žmogų sustiprėja klausa. Bet, kad organizmas pasiektų adekvačias, beveik metafizines galimybes, reikia aukšto dvasingumo, aukštų vibracijų, išvystytų darbo su energetika sugebėjimų ir idealios organizmo švaros. Tik tuo atveju, organizmas gali persijungti ant pranavalgystės.

 

Ideali organizmo švara, vienas svarbiausių aspektų. Kiek yra užsiminę pranavalgiai, ne vien D. Lapšinovas, turi būti net visiškai švari ir tvarkinga visa „bioflora“, tam tikros organizme gyvenančios naudingos bakterijos, kurios irgi pagamina dalį energijos. Tai, beje, įeina į mokslinį paaiškinimą, kaip tai veikia. Dalis to.

 

Pvz. D. Lapšinovas, praktikavo Zen meditaciją, kad padidinti reakciją ir praplėsti sąmonę, Ciguną „didįjį medį“/“geležinę liemenę“ – visas pakopas, Jogos „pranayama“ techniką „Anuloma Viloma“ – kvėpavimo užlaikymų sistemą.

 

Perėjimas ant pranavalgystės

 

Perėjimas ant pranavalgystės, paprastai atliekamas iš vaisiavalgystės. Galima sakyti, tuo pačiu ir skysčiavalgystės lygmens. Geriant vien vaisių sultis. Po to pereinant ant badavimo ciklų (jeigu gerai pamenu, po 21 dieną). Tada geriamas tik vanduo, su nedidele koncentracija sulčių ir tuo metu, organizmas arba persijungia ant pranavalgystės arba ne, jeigu kažkas dar ne tvarkoje, ar vibracijos, ar organizmas nepakankamai švarus…

 

Sistema yra pakankamai pavojinga ir ją galima bandyti, tik puikiai apie tai apsišvietus ir tam pasirengus. Čia pateiktos informacijos, tam tikrai ne gana. Tai tik apžvalga. Nebent tai būtų labai sąmoningas, dvasingas ir su gera intuicija žmogus. O kitu atveju, geriau nerizikuoti. Geriau pirmiausiai apie tai gerai apsišviesti.

 

Sauliavalgystė

 

Nors ir nedaug apie ją žinau, bet teoriškai, tai mityba saulės spinduliais, panašiai kaip ir pranavalgystė.

 

DNR aktyvavimas

 

Pagal ezoterines teorijas, kurias palaiko ne vien D. Lapšinovas. Panašios informacijos aš radau ir užsienyje, vakaruose. Aukštėjant žmogaus aspektų vibracijoms (kūnas, sąmonė ir dvasia – visi jie turi atskiras savo vibracijas), aktyvuojama ir daugiau žmogaus DNR dalių ir tuo pačiu aktyvuojasi daugiau įvairių savybių, pojūčių ar sugebėjimų.

 

Tas liečia ir aukštesnes mitybos formas, perėjimą ant jų, kaip ir aukštos formos mityba, pati aukština šias vibracijas. Dėl to, tik tada, pasidaro įmanomi, tokie neįtikėtini paprastiems žmonėms dalykai, kaip ir įvairios kitos galios, pvz. aiškiaregystė, aurų matymas, trečios akies „atvėrimas“ ir pan….

 

dnr-pasaulis

 

Atskirai reikėtų pabrėžti, kad ne visi žmonės yra pasiruošę tokiems sugebėjimams ar pojūčiams ir kažkur kreiptis, kad jums šiuos sugebėjimus ar pojūčius dirbtinai kas nors aktyvuotų, geriau nerizikuoti… Tai net gali sugriauti, kai kurių žmonių gyvenimą… Kaip ne taip senai, tego girdėti istoriją, kai viena moteris kreipėsi pas raganą, kad jai atvertų trečiąją akį. O ją atvėrus, moteris susidūrė su didžiuliu informacijos srautu, su kuriuo jos sąmonė nesugebėjo susitvarkyti… Kaip sakant, viskam savo laikas ir geriau, tegul tokie dalykai, vyksta savaime!

 

Paprasti žmonės, valgo mėsą, užteršę savo kūną chemija, alkoholiu, vaistais ir kitais nuodais, kas žemina jų vibracijas ir tokiu būdu, dėl žemų vibracijų, papildomos DNR dalys, negali būti pas juos aktyvuotos. Net ir visa visuomenė, įskaitant ir mokslininkus, yra tokia ir dėl to, jai visa tai atrodo neįtikėtina ir neprieinama.

 

Visumoje, šis visas fenomenas yra daug sudėtingesnis. Tačiau tai tik įžanginis straipsnis, apžvalga ir aš čia visų aspektų neapžvelgsiu. Youtube yra daug D. Lapšinovo seminarų, kur kai kurių iš jų ilgis, net ir po 2-4 valandas ar daugiau..

 

Kuo aukštesnė mityba, tuo aukštesnės vibracijos ir šviesesnė sąmonė!

 

Anomalija.lt past.: Visa informacija pateikta tik supažindinimo tikslais.

 

Arvydas Grigonis, zulus.lt


Facebook komentarai
1 komentaras "Arvydas Grigonis. Mitybos tipų gidas: valgyti turi ne tik kūnas, bet ir žmogaus siela"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
fugu

Kiekvienam savi malonumai: kam cheminiai išoriniai, kam biocheminiai vidiniai ir visiems jie anksčiau ar vėliau pasibaigia.

wpDiscuz