Fizikai prijaukina „trečiąją“ jėgą: mokslas patvirtina ekstrasensoriką

ekstrasensorikaPeterburgo mokslininkai-medikai, sugrįžę iš tarptautinio simpoziumo parsivežė mįslingą videokasetę. Tuo, ką jie matė ekrane, buvo neįmanoma patikėti. Naujausios elektroninės tomografinės aparatūros pagalba nufilmuota žmogaus galva. Videosiužeto herojus ramus ir nejudrus. Tačiau, jo kaukolės viduje kunkuliuoja nesuprantamas gyvenimas: širdies plakimo ritmu pulsuoja švytinčios bangos. Jos, lyg vėjelis plazdindamas užuolaidą, veria kaulus ir sušvinta aplink visą galvą, rašo nso.lt.
 
Medikai žino, jog smegenų medžiaga kietai „sėdi“ kaukolėje ir judėti niekaip negali. Jokių vibracijų kauliniame audinyje būti negali. O aplink galvą – tuo labiau. Tikriausiai švytinčios bangos sudomins fizikus – taip nusprendė medikai. Pakvietė pažiūrėti šią kasetę Rusijos Tarpšakinio venčiurinių ir netradicinių technologijų mokslinio-techninio centro vadovą akademiką Anatolijų Jevgenjevičių Akimovą.
 
Peržiūrėjęs videosiužetą (tai vyko praeitą rudenį) Anatolijus Jevgenjevičius patyrė pačias laimingiausias per pastaruosius dešimtį metų akimirkas. Tai, kas buvo užfiksuotą monitoriuje, be jokios abejonės, patvirtino jau 15 metų vykstančius jo vadovaujamame centre eksperimentus. Fizikas paaiškino medikams, kad švytinčios bangos tai ne kas kitą kaip vadinamas biolaukas. Naujausioji elektroninė aparatūra padarė jį matomu ne tik ekstrasensams, bet ir mums visiems. Netenka stebėtis. Seniai iš spaudos žinome, kad biolaukas egzistuoja, tik medikai vis netiki. Jiems, matai, paduok apčiuopiamus faktus, mokslinius eksperimentus. A.J. Akimovas gydytojams pasiūlė būdą kaip nustatyti švytinčių bangų prigimtį.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Eksperimentas, o tiksliau jo rezultatas, gali padaryti perversmą tradicinėje medicinoje, jos sampratoje apie žmogų. Jau daugiau kaip 15 metų fizikai žino, jog biolauką turi ne tik žmogus, bet ir taburėtė, skėtis, kiekvieną raidelė, net kablelis. Kas tai ir iš kur imasi – noriai sutiko papasakoti pats Anatolijus Jevgenjevičius Akimovas (kelios straipsnio ištraukos publikuojamos pirmą kartą).

 

– Anatolijau Jevgenjevičiau, vienas šių laikų mokslininkas pareiškė, kad žmoguje fizikinių reiškinių daugiau negu biologinių ir cheminių kartų paėmus, kad atomų lygyje, iš kurių mes esame surėdyti, galima suvokti kas yra mintis, kas skatina gėrį žmoguje ir kas pastūmėja į blogį. O ką manote Jūs?

 

– 1913-taisiais metais prancūzų mokslininkas Eli Kartanas, turintis didelį autoritetą mokslo bendrijoje, išreiškė prielaidą, kad pasaulį valdo ne tik elektromagnetizmo ir traukos jėgos, bet ir kažkokią tai dar trečioji jėga. Tokiu būdu jis atvėrė durys į nepažintą pasaulį. Tolimesni tyrinėjimai, jau 1960-taisiais metais, vykdavo ekstrasensų dėka. Susikaupė tiek visokios medžiagos, patvirtinančios jų fenomenaliuosius sugebėjimus, kad nebekreipti į tai dėmesio, paprasčiausiai, darėsi nepadoru. Ekstrasensai padrąsėjo ir pradėjo uždavinėti „nepatogius“ klausymus. Pavyzdžiui, kaip atsitinka, kad mes galime „perskaityti’ kito žmogaus mintys per atstumą? Fizikų tarpe radosi kantrių žmonių, kurie nenuilsdami aiškino, jog elektromagnetinio krūvio, esančio mumyse, vargu ar užtektų perduoti signalui apie paruoštus pusryčius iš miegamojo į virtuvę. Užsispyrę ekstrasensai tvirtino, jog jie bendrauja su draugų Vladivostoke be jokio telefono. Kaip taisyklė fizikų veiduose atsirasdavo pavargusi ir atlaidi šypsenėlė, o klausėjas sugėdintas atsitraukdavo.

 

Nieko nepaveiksi. Ir moksliniame pasaulyje gajus konservatizmas. Todėl rimta kalba apie „trečiąją“ jėgą prasideda tik dabar.

 

– Iš mokyklinių vadovėlių, mes žinome, jog masę pagimdo traukos jėga. Elektromagnetinę jėgą – elektronai. O kas „judina“ „trečiąją“ jėgą?

 

– Ji veikia ten, kur tik yra sukimasis. Tai reiškia – visur. Elektronai sukasi apie atomo branduolį, branduolys – apie savo ašį, planetos – aplink Saulę. Įsitikinę „trečiosios“ jėgos egzistavimų, fizikai ją pavadino torsioniniu lauku. Jo buvimas įrodytas formulėmis. Suprasti, kaip veikia naujoji jėga, padėjo ekstrasensai, patys būdami to galingo torsioninio spinduliavimo šaltiniais. Bet priklausyti nuo ekstrasensų kintančių nuotaikų fizikams nepatiko. Torsioniniai medžių, kėdės, telefono aparato laukai ganėtinai silpni. Mes juos pavadinome foniniais. Tirti tokius laukus – tas pat, kas tyrinėti elektros krūvio stiprumą, atsirandanti tarp mano delno ir katės kailiuko. Mes sugalvojome torsioninio lauko dirbtinį šaltinį.

 

– Anatolijau Jevgenjevičiau, ant Jūsų stalo stovi Akimovo generatorius – torsioninio lauko šaltinis. Neperseniausiai jį filmavo japonų televizija. Žingeidus japonai buvo suintriguoti: torsioninio spinduliavimo, kaip ir radijo bangų nematyti. Bet ekstrasensai tikina, jog mato.

 

– Šiandien nėra jokios abejonės, kad taip ir yra. Turėjau tokį bandymą: nuderinau prietaisą, kad jis skleistų kelis torsioninius spindulius skirtingomis kryptimis. Ekstrasense Nataša Kremneva – ji inžinierė iš žinomo kosminio Koroliovo KB – paėmė pieštuką ir absoliučiai tiksliai nupiešė visus spindulius. Pakartosiu: spindulių kryptis buvo žinomos tik man. Mokslas kol kas nesuvokia kaip ekstrasenso smegenys „mato“ tai, ko nemato daugelio. Šitą teks išsiaiškinti medikams. Mes gi tęsiame bandymus su torsioniniais laukais.

 

Tam, kad suprastume kaip sklinda torsioninis signalas, kreipėmės į tada įtakingus ir gerai finansuojamus Rusijos KGB ir Krašto Apsaugą. Kariškiams atstovavo Vyriausybinio kosminių išteklių centro valdymo techniniai specialistai, KGB – talentingi Vyriausybinio ryšio valdybos inžinieriai. Jų padėdami ir radome klausimų techninius sprendinius. Torsioninių bangų siųstuvai visiškai nepanašus į mums pažįstamus radijo bangų siųstuvus. Imtuvai – taip pat. Superklasiški dviejų monstrų inžinieriai ir padėjo sukurti torsioninę aparatūrą.

 

1986-aisiais metais Maskvoje pirmą kartą informacija buvo perduota torsioninių būdu. Pasirodo, jog taip galime perduoti viską – garsą, vaizdą. Torsioninio signalo greitis milijardus kartų lenkia šviesos greitį. Palyginimui: radijo signalas menulį pasiekia per 10 minučių, torsioninis – akimirksniu.

 

– Anatolijau Jevgenjevičiau, tam, kad žmonija naudotų elektros srovės jėgą, visame pasaulyje mokslininkai padarė tūkstančius atradimų ir išradimų – pradedant elektros lempute ir baigiant elektriniu traukiniu. Štai, dabar Rusija tapo pirmosios torsioninės technikos tėvyne. Jūs pavadinote šią techniką trečiojo tūkstantmečio technika. Kodėl?

 

– Nuo 1986 metų mes ganėtinai toli pajudėjome į priekį. Dešimtį metų sugaišome tik tam, kad išsiaiškintume vienintelį dalyką: kas pigiau ir efektyviau – radijo siųstuvai, elektros varikliai ar torsioninių bangų siųstuvai ir torsioniniai varikliai. Dirbo fizikai-teoretikai, mūsų centro inžinieriai, Sankt-Peterburgo tiksliosios mechanikos ir optikos mokslininkai, mokslininkai iš Tomsko universiteto ir dar žmonės iš 120-ties Rusijos mokslinių institucijų. Dabar galutinai aišku, jog visą kas torsioninio milijonus ir trilijonus kartu efektyviau, ekonomiškiau ir patikimiau negu tai, ką naudojame šiandien. Įsitikinome, kad naują jegą naudoti galima visur, kur dirba elektra.

 

Jau ganėtinai tiksliai ir aiškiai galime įsivaizduoti kaip kalbėsime torsioniniu telefonu XXI amžiuje, kaip kepsime kiaušinienę ir kodėl visam laikui pamiršime baisius žodžius: „benzino kaina…“. Reikalas tas, kad kai mokslininkai išras torsioninę techniką ir ji pakeis šiandien esančią, pasaulis pasikeis. Išsipildys žaliųjų svajonė: Žemę nebedarkys kasami karjerai, naftos gręžiniai. Torsioniniam varikliui nereikalingas kuras. Jo „širdimi“ yra tam tikru būdu besisukanti dalis.

 

– Kiekvieną iš mūsų galime nagrinėti kaip torsioninio spinduliavimo šaltinį, lygiai taip kaip bet kokią medžiagą susidedančia iš atomų. Įdomu kaip sąveikauja tarpusavy žmonių torsioninės spinduliuotės?

 

– Mokslui žinomas smegenų darbo modelis, aiškinantis tą darbą (mintys, idėjos, ligos arba sveikata) kaip besisukančių atomų tam tikras kryptingumas. Jų, atomų, orientaciją galima keisti dvejopai: keičiant vidinį kūno gyvenimą ir keičiant išorę. Paaiškėjo, jog ekstrasenso torsioninis laukas gali keisti bet kurio žmogaus besisukančių atomų orientaciją. Objektas, visiškai nieko nejausdamas, ekstrasenso lauko veikiamas, arba pasveiksta arba suserga. Dar daugiau: jo galvoje gali rastis nauji vaizdiniai ir mintis. Štai jums ir paaiškinimas kaip perduodamos mintis per atstumą. Jau žinome, kad torsioninis signalas juda akimirksniu, vadinasi bendrauti su draugu, esančiu kitoje gaublio pusėje visiškai paprasta, lygiai kaip ir su draugu, esančiu kitoje galaktikoje. Ir tam nereikalingi super galingi siųstuvai – viskas vyksta super greitai.

 

– Senovės indų filosofinėse vedose, parašytose prieš du tūkstančius metų yra toks sakinys: „Kai Jūs pykstate, tai pritraukiate pykčio sroves iš visatos. Netgi kai Jūs nurimote, audra visatoje aplink Jus dar nerimaus mažiausia dvi dienas“. Arba: „Būkite ta jėga, kuri susiurbia į save sutiktojo erzelį ir užgesina jį kaip žemė gesina ugnį“. Sutikite, jog parašyta taip tarytum išminčiai turėjo supratimą apie torsioninius laukus ir bangas.

 

– Ir senovėje buvo ekstrasensai, gebantys matyti žmogaus torsioninius laukus. Šiandien gi mes suvokiame, kad rašydami „ugnis“, „šviesa“ jie teikdavo šiems žodžiams visai kitokias prasmes. Torsioninė spinduliuotė, lygiai kaip elektromagnetinė (šviesa), turi įvairius dažnius, kuriuos žmogaus akis skiria kaip vaivorykštės spalvas. Torsioninis žmogaus laukas įvairių dažnių, todėl ekstrasensai regi jį spalvotą. Dar daugiau – pagal spalvos intensyvumą ir švarumą gali nuspręsti koks organas ir kaip serga. Senuoliai klydo tik viename – torsioniniai žmogaus laukai gali išlikti vienoki ar kitokie ne dvi dienas, bet begale metų. Jie iš viso gali gyvuoti atskirai nuo mūsų. Mes tai aptikome prietaisų pagalba.

 

– Tad, vadinasi, galėjo tėvo šmėkla ateiti pas Danijos princą Hamletą?

 

– Na kodėl gi, tik Hamleto tėvas? Štai Jūs, dabar baigsite pokalbį, išeisite, o Jūsų šešėlis („fantomas“ – taip vadina mokslininkai) ramiausiai pasiliks mano kabinete. Nesupratote? Paaiškinsiu.

 

Mudu jau išsiaiškinome, kad torsioniniai laukai turi daug bendro su magnetizmu. Septintokams, mokykloje, kai jie mokosi magnetizmą, rodomas toks bandymas: ant popieriaus lapo užberiamos geležies drožlės, po lapo apačia prinešamas magnetas ir geležies drožlės gražiai ir tiksliai išsirikiuoja pagal magnetinio lauko jėgos linijas. Atimame magnetą, o drožlės lieka nepajudėjusios. Puikiai matosi jau neesantis magnetinis laukas. Lygiai taip ir torsioniniai laukai.

 

Tik jie „rikiuoja“ ne drožles, o erdvę aplink save. Svarbu suprasti – kokią būtent erdvę. Senovės indai vadino ją – „pralaija“, Niutonas – eteriu, šiuolaikinė fizika – fizikiniu vakuumu. Vakuumas, tai yra tai, kas lieka iš lemputės išsiurbus visiškai viską, iki paskutinės elementariosios dalelės. Bet, pasirodo, jog ten lieka ne tuštumą, bet savotiška medžiaga. Visiškai nesenai tapo aišku, kad būtent Fizikinis Vakuumas yra visos Visatos gimdytojas, iš jo radosi atomai ir molekulės. Ir neveltui šiuos žodžius rašome iš didžiosios raidės – tai prasmė tapati Dievui arba Absoliutui. Taigi, torsioninis laukas išderina (fizikai sako: „poliarizuoja“) griežtą vidinę Fizikinio Vakuumo tvarką, taip kaip magnetas drožles. Ir kai mes pašaliname torsioninio lauko šaltinį – erdvėje lieka jo tiksli kopija, šešėlis, ar atspaudas vadinkite kaip norite. Štai, ją ir fiksuoja mūsų prietaisai.

 

– Išeitų, kad mes gyvename šešėlių karalystėje (fantomų). Tiesiog neįsivaizduojama kiek gi „atspaudų“ yra, sakykime, prie Maskvos Kremliaus.

 

– Visą tai taip ir yra. Tik torsioniniai laukai išsaugo savo struktūrą tol, kol kiti torsioniniai laukai jų nepakeitė. Kartais atsitinka taip, kad ekstrasensas į torsioninio lauko struktūrą įveda stabilumo ir patvarumo programą. Tuomet toks laukas nesunaikinamas. O jūsų šešėlis užims šią kėdę tol, kol kažkas kitas neateis ir neatsisės į ją. Gausis taip, tarytum skaidrę uždėjo ant kitos skaidrės ir viskas taps neryšku.

 

Galima su didele tikimybę spėti, kad kur nors Michailovsko arba Trigorsko slėpiningame kampelyje, kur taip neprigužėję lankytojų, dar išsisaugojo tiksli Puškino torsioninio lauko kopija. O gal Jasnaja Polianoje gyvuoja niekieno nepaliestas Tolstojaus šešėlis.

 

– Jūs paminėjote prietaisą, kuris fiksuoja taip vadinamą biolauką. Papasakokite, prašom, apie jį smulkiau.

 

– Pirmasis toks prietaisas buvo žinomas kiniečiams ir indams dar prieš du tūkstančius metus. Tai biolokacijos specialistų rėmelis. Daugelis žmonių žino, kad bet kokia viela sulenkta stačiu kampu, pradeda rankose suktis. Žiedas, pakabintas ant virvutės taip pat pradeda suktis – taip reiškiasi torsioniniai laukai. Rėmelio pagalba ar dvišaka vytele senovėje nustatydavo kurioje vietoje geriausia statyti namą, kur statyti lovą. Žemė jog irgi yra torsioninių spindulių šaltinis. Tie spinduliai būna neigiami ir teigiami ( arba kaip sako mokslininkai – dešininiai ir kairiniai).

 

Pliuso ir minuso kaita žemės paviršiuje yra labai griežta. Mokslininkai aptiko taip vadinamą tinklelį, kurio teigiamą lauką sudaro pusantro metro ploto kvadratas žemės paviršiuje, o neigiamą – keturiasdešimties centimetrų išilginė juosta. Kai mes vaikštome, tai tūkstančius kartų atsiduriame tai viename tai kitame lauke. Teigiamame – ir daugiau ir dažniau. Tačiau kai sėdime už stalo ar miegame – pasirinkimo neturime: galime ilgam pakliūti į neigiamą poveikio sveikatai zoną. Joje kinta ląstelių struktūra ir žmogus skundžiasi prasta savijauta. Neigiamas (kairinis) laukas ten, kur rėmelis Jūsų rankose suksis kairėn.

 

Yra žmonių, kurių pats torsioninis laukas neigiamas (visumoje mes visi teigiami). Toks žmogus gali būti ir labai gero budo, bet mums su juo bus negera be jokios matomos priežasties. Mokslininkai išaiškino kad torsioninio lauko dėsniai priešingi nei elektromagnetinio: vienpoliai krūviai pritraukia vienas kitą, o skirtingų poliu – atstumia. Tačiau, jegu aptikote, kad Jūsų lovą atsidūrė neigiamojoje zonoje – nenusiminkite. Mūsų tarpšakiniame moksliniame-techniniame centre jau yra medžiaga iš kurios galima pasidaryti kilimėlį ir jis atspindės torsioninį lauką. Jau radome ir šio projekto vykdytoją ir tikiuosi kad greitu laiku tokie kilimėliai bus pardavinėjami kartu su „snikersais“ ir detektyvais.

 

– Tai reiškia, kad mokslinis atradimas, kaip sakoma, tampa komerciniu produktu. O tuo metu fizikų mintys stiebiasi tolyn. Tikru tikriausiai ten yra ko nustebti.

 

– Taip, torsioninis laukas jo tyrėjams atneša vis naujų netikėtumų. Neperseniausiai sužinojome, kad torsioninis laukas gali atsirasti pats savaime, be jokio sukimosi. Fizikai jau žino kada taip atsitinka.

 

Bet kuri geometrinė figūra pažeidžia („poliarizuoja“) griežtą Fizikinio Vakuumo tvarką ir greta figūros tuoj pat atsiranda torsioninis laukas. Žingeidus tyrėjai seniai nori suprasti kodėl šalia vieno pastato jaučiamas lengvumas, grožis, o šalia kito – nemalonu būti. Jie pavadino tai „formos efektu“. Tai štai, tas formos efektas yra torsioniniai laukai, kuriais Fizikinis Vakuumas reaguoja į architektūros grožybes. Žinome, kad šalia Cheopso piramidžių randasi abu torsioniniai laukai: teigiami (dešininiai) prie viršūnės ir neigiami (kairiniai) – prie piramidės pagrindo. Jeigu piramidę pieštume popieriuje būtų tas pats vaizdas: viršuje (labai silpnutis) – prie kampo žiočių laukas su pliuso ženklu, apačioje – su minuso ženklu.

 

Taip mes prieiname išvados, kad kablelis tarp raidžių savaip „sugadina“ Fizikinio Vakuumo erdvę ir jis tučtuojau reaguoja torsioniniais laukais. Išeitų, jog bet kuri knyga ar straipsnis – tai milijonai torsioninių laukų vaivorykščių (kaip sako mokslininkai „spektrų“). Savaime suprantama, jie sąveikauja su mūsų biolaukais. Taip, kad knygos, straipsnio, eilėraščio skaitymas nėra toks jau paprastutis dalykas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

 

– Ką gi, tikėsimės, kad ir apie visą tai, mes greitu laiku sužinosime smulkiau. Jog daugiau kaip šimtas mokslininkų visame pasaulyje dirba šioje srityje. Pusė jų dirba Rusijoje. Jus minėjote, kad Jūsų centro programas palaiko Gamtamokslinė Rusijos Akademija, Mokslo Ministerija, kad palaikote glaudžius ryšius su įvairių sričių mokslininkais, tame tarpe ir su medikais. Kaip manote, ar fizikų eksperimentai, visgi, pakeis mokslininkų supratimą ir nuostatas apie žmogaus prigimtį?

 

– Tam, kad būti užtikrintam, jog videosiužete, kur užfiksuotos švytinčios bangos kaukolėje ir aplink ją, matome būtent torsioninius laukus, reikia padaryti vieną paprastą dalyką: tarp žmogaus ir elektroninės aparatūros patalpinti skaidrų, bet torsioninėm bangom neįveikiamą ekraną. Mes žinome iš ko ir kaip jį pagaminti. Pamenate, aš užsiminiau apie kilimėlius, kuriuos galime dėti po lovomis ir ramiausiai miegoti geopatogeninėje zonoje. Mūsų ekranas turėtų būti kaip tik toks. Jeigu patalpinus kilimėli, monitoriuje mes nieko neišvysime, tai yra biolaukas nesugebės įveikti užtvaros, vadinasi išvada tik viena: technika fiksuoja būtent torsioninį spinduliavimą ir suteikia galimybę jį matyti.

 

Kalbėjosi Tatjana Lučkova, 2004 metų birželis, iš rusų kalbos vertė: Ramunė Jasinskienė, šaltinis: nso.lt


Facebook komentarai
1 komentaras "Fizikai prijaukina „trečiąją“ jėgą: mokslas patvirtina ekstrasensoriką"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Disclosure

Kas tikit, kad egzistuoja gyvybe ne tik zemeje rekomenduoju paziureti dokumentika Unacknowledged. Dar pasidomekit kas yra CE5 protokolas ir patys isbandykite.

wpDiscuz