Artėja lietuvių deivės Mildos meilės diena. Ką daryti norint sulaukti savo antrosios pusės?

meiles-dienaGegužės 13-oji lietuvių meilės deivės Mildos šventė. Milda globoja vienišus žmones, kurie nori susirasti draugą ar gyvenimo partnerį. Žmonėms, kuriems tiesiog nusibodo vienatvė, tą dieną reikėtų paprašyti deivės pagalbos – ir Milda tikrai padės.

 

Mildos diena geriausias laikas susipažinimui, susidraugavimui, santuokai, meilei, piršlyboms, santuokos sutvirtinimui ir pan. Sakoma, kad švenčiantys šią dieną, ištisus metus bus globojami meilės deivės Mildos. Taigi atšvęskite: išsirinkite vietą – užkopkite į aukštą kalną, atsisėskite priešais vandenį (jūrą, upę, ežerą ir pan.) ar tiesiog suraskite netoliese esantį didžiulį akmenį ar ąžuolą, ir pamedituokite, sugalvokite meilės norą. Būtinai paaukokite!

 

Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Deivės pagalbos jūs galite paprašyti bet kurioje kitoje vietoje, net namuose, tačiau ypatingai tinka ąžuolynai, nes čia pagonys anuomet garbindavo savo dievus, atlikdavo įvairiais apeigas, burtus. Kas turite galimybę, rekomenduoju aplankyti Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką, kur stūkso paslaptingas, įvairiais ženklais pažymėtas akmuo, padedantis išsipildyti norams.

 

Beje už auką (obuoliukas, gėlės žiedas, pinigėlis ir pan.). Daugiau informacijos rasite nuvykę į vietą. Atminkite, kad norėdami gauti, turite duoti. Tai galioja visose gyvenimo srityse.

 

Jūsų pasirinkimui paminėsiu keletą senovės lietuvių šventomis laikomų vietų, kur vykdavo įvairios apeigos: Rambyno kalnas, Šatrijos kalnas, Palangos giria, Kernavės piliakalniai, Tušemlios piliakalnis, Perkūno šventykla*, Višakio Rūdos šaltinėlis, Dūkštų akmuo (Laumių akmuo), Stelmužės ąžuolas, Puntuko akmuo, Ginučių piliakalnis, Taurapilio piliakalnis, Ladakalnis (auka – mažas akmenėlis, kurį reikia palikti užlipus ant kalno), Krokulės šaltinis prie Šventosios upės ir kt.

 

*Perkūno šventykla, kas nežino, XIII a. atkasta Vilniuje po katedra. Tais laikais tarp jos ir Neries bei palei Nerį dabartinės Tilto gatvės rajone driekėsi Šventaragio miškas. Perkūno šventykla buvo įrengta Karaliaus Mindaugo XIII amžiaus viduryje pastatytos pirmosios krikščioniškos katedros vietoje. Kryžiuočių žygiams į Lietuvą nesiliaujant, Mindaugas atsisakė krikšto po aštuonerių metų, o pats Mindaugas ir jo šeima buvo nužudyti 1263 metais. Kraštas grįžo prie senojo tikėjimo. Krikščioniškoji katedra sudegė arba buvo sudeginta. Jos kvadratinis planas buvo panaudotas Perkūno šventyklai.

 

Šiaurinėje ir pietinėje navose sumūryti laipteliai vedė į viduje buvusį altorių. Šventykla stovėjo daugiau nei šimtą metų. 1388 metų popiežiaus Urbono VI bulėje, siųstoje Poznanės arkivyskupui, rašoma, kad šią pagonišką šventyklą naujai apsikrikštijęs karalius Jogaila išgriovė, stabus sutriuškino ir sudaužė į gabalus, o toje vietoje liepė pastatyti bažnyčią. XV amžiaus istorikas Janas Dlugošas dar papildė šį sunaikinimo aprašymą. 1387 m. Jogaila liepęs užgesinti amžinąją ugnį, kūrentą Vilniuje, saugotą žynių ir nuolat kurstomą malkomis, o šventyklą ir altorių, ant kurio aukotos aukos, nugriauti.

 

Toje vietoje, kur buvo deginama amžinoji ugnis, pastatytas Jogailos katedros didysis altorius. XVI amžiuje istorikas Motiejus Strijkovskis nurodo, kad katedros vietoje stovėjusi šventykla su Perkūno statula turėjo bokštą, iš kurio žyniai išskeldavo ugnį. Jis taip pat mini, kad ugnis buvo kūrenta be paliovos ąžuolinėmis malkomis. XIX amžiuje istorikas Teodoras Narbutas suteikia dar daugiau papildomų žinių apie šventyklą. Jis sako, kad šventykla buvo mūrinė, be stogo, aptvaro pavidalo.

 

Įėjimas į ją buvo iš Neries pusės. Priešais įėjimą prie galinės sienos stovėjo koplyčia, o ant jos – aukšta altana su Perkūno statula. Priešais koplyčią buvo kvadratinis altorius su dvylika pakopų. Narbutas šias žinias rado XVII amžiaus pabaigos Johano Friedricho Riviuso kronikoje, rašytoje vokiečių kalba, kuris pasinaudojo Vilniuje gyvenusio istoriko Augusto Rotundo „Lietuvos kronika“, parašyta lotynų kalba (neišliko).

 

Šiais metais gegužės 13-oji pilnatis šaulyje. Tai idealus laikas meilės burtams ir būrimams, kortų kėlimui meilės klausimams spręsti. Nepraleiskite galimybės! Konsultacijoms registruoju iš anksto susitarus, savo Facebook paskyroje Facebook.com/valdyk.savolikima

 

Būrėja Tarologė

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Facebook komentarai
2 komentarų "Artėja lietuvių deivės Mildos meilės diena. Ką daryti norint sulaukti savo antrosios pusės?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Agne

Iš tiesų ką reikėtų aukoti? Gėles, vaisius? Ir kaip tas aukojimas turėtų vykti?

Augustinas

Laba diena! Aš noriu paklausti. Ar tinka Vižuonėlio ežero miškelyje atlikti burtus ? Ką reikia aukoti ?

wpDiscuz