Visatai reikalingos gyvos sielos, o ne vaikščiojančios kopijos-klonai

zmones-meile-visataTarp mūsų gyvena žmonės, kurių sielos jau įsikūnijo Žemėje nesuskaičiuojamą daugybę kartų, per daugybę šimtmečių. Kaip atpažinti tokį žmogų minioje? Kaip atpažinti jame save?

 

Mūsų praeiti gyvenimai, mūsų anksčiau įgyta patirtis yra nuo mūsų paslėpti. Visata gailestingai nuleidžia uždangą prieš mūsų sąmonę ir atmintį, apribodama priėjimą ten, kur slypi nesuskaičiuojama daugybė nueitų kelių ir patirtų praradimų. Jeigu mes viską prisimintume – išeitume iš proto.

 

Ir vis dėlto kažkas juk turi likti? Kaip jūs galite žinoti – ar gyvenote Žemėje anksčiau? Kiek gyvenimų jums už nugaros?

 

Yra universalių dalykų, kurie gali liudyti apie didelę ankstesnę patirtį. Tam tikri ženklai, požymiai, kuriuos gali jausti, prisiminti ir žinoti tik „senos sielos“ – tos, kurios nebe pirmą kartą Žemėje. Ir nebe antrąjį. Pas kurias už nugaros ilga ankstesnių inkarnacijų grandinėlė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

1. Poreikis pabūti vienam, izoliuotis nuo kitų, mėgavimasis vienatve

 

Kartais tokius žmones vadina introvertais, silpnai socializuotais visuomenės nariais, netgi sociopatais, tačiau tiesa yra ta, kad vienatvė tokiems žmonėms – natūrali, įprasta būsena: jie mėgaujasi tuo laiku, kurį praleidžia patys su savimi.

 

Jiems vienatvė komfortiška. Jiems pakanka būti tiesiog savimi, iš esmės jiems niekas nereikalingas. Jiems nereikia pritarimo ar įvertinimo iš šalies, ar kad visuomenė pripažintų jų nuopelnus – jie ir taip žino, kas jie tokie ir kokie jie.

 

Žino seniai, žino viską – nes ateina į šį pasaulį ne pirmą kartą. Jie buvo čia anksčiau, jie buvo tarp žmonių – ištisus šimtmečius. Ir sielos gilumoje jie supranta, kad gyvenimas iš esmės yra žaidimas su žinomu scenarijumi, akivaizdžiu finalu, nuspėjama siužeto plėtote.

 

Ne, jie ne atsiskyrėliai. Jie nesišalina kompanijų, tačiau kur kas komfortiškiau ir su didesne nauda savo pačių tobulėjimui jie praleistų laiką ant suoliuko parke, stebėdami žvaigždes ar klausydamiesi paukščių čiulbėjimo, su vienu iš negausių draugų ar vieni su knyga, muzika.

 

2. Poreikis be paliovos tobulėti ir mokytis, siekis augti ir semtis naujų žinių

 

Jų nepatenkina tai, kas pasiekta. Jie nebijo keisti ir keistis, lengvai atsisveikina su tuo, ką jau pasiekė, vardan to, kas dar laukia priekyje. Jie neturi praradimo baimės. Jie gyvena gyvenimą, kuris leidžia augti, tobulėti, įgyti naujos patirties – gyvenimą, kuris atrodo neprotingai kitų akimis, mėgstančių ramybę, komfortą ir stabilumą.

 

Jie vertina savo pačių vystymosi laiptelius tiek, kad yra pasirengę pereiti per skausmą, kančias, kokius nors apribojimus, praradimus, per skrydžius aukštyn ir kritimus žemyn – kad sužinotų dar daugiau apie save, praturtinti save nauja patirtimi ir naujomis žiniomis, kad atvertų sau naujas ribas.

 

3. Saugumas – jų kelio čionai, Žemėje, pabaigoje, jie norėtų gauti to mažiausiai

 

Atsisakymas to, kas visuotinai priimta, alternatyvus skonis, alternatyvios pažiūros, pomėgiai, nepopuliarus požiūris, ypatinga, sava nuomonė.

 

Masinės informacijos priemonės jiems pernelyg šališkos, apgaulingos, paviršutiniškos, užterštos cinizmu ir agresija ir neduoda nieko naujo ir naudingo – su retomis, labai retomis išimtimis.

 

Šie žmonės nemėgsta radijo, ramiai gyvena be televizijos. Aplinkinių gyvenimo būdas jiems atrodo kartais kvailas, kartais – nuobodus, keliantis nusivylimą savo beprasmišku, betiksliu pastangų ir laiko švaistymu.

 

4. Gilus, neklaidingas žmogaus esmės atpažinimas ir supratimas

 

Jie moka „skaityti“ žmones. Kartais – nuo vaikystės, jauname amžiuje parodydami nelauktai brandžią išmintį ir supratimą. Pakanka stebėti žmones kurį laiką, trumpam su jais pasąveikauti, minutėlę pabendrauti – ir jie jau žino jų natūrą, gyvenimą, jų džiaugsmus, rūpesčius, baimes ir problemas, jų gyvenimo būdą ir galimybes.

 

Jiems aiškios ir suprantamos žmonių poelgių priežastys – praeityje, dabartyje ir ateityje. Tarytum pas juos viduje būtų kažkokia programinė įranga, leidžianti žaibiškai „parsisiųsti“ informaciją apie aplinkinius žmones, apie kitas sielas.

 

Taip yra dėl to, kad per ilgą ankstesnių savo sielos įsikūnijimų istoriją jie sąveikavo su tūkstančiais ir tūkstančiais žmonių. Jie išmano ir bendrą elgesį, ir žmonių psichologiją, ir asmenybės archetipus, ir jie nemato nieko naujo šiuolaikiniuose žmonėse, nieko tokio, ko jie nežinotų ir su kuo nebūtų susidūrę anksčiau, prieš šimtus ir tūkstančius metų.

 

5. Jie ne subjektyvūs, tačiau pastabūs ir nedaro klaidų. Jausdami žmones intuityviai, jie mato realius aplinkinių ketinimus ir norus

 

Jiems nereikia pasitikrinti, kad sužinotų, kaip žmogus į juos realiai žvelgia, jie pamato tai akyse, balso garsuose, sunkiai pagaunamuose energetinio lauko pokyčiuose ir poslinkiuose – jie visa tai patyrė daug kartų anksčiau, ir nėra nieko naujo po saule: vis tos pačios žmogiškos aistros, tie patys troškimai, jausmai ir emocijos.

 

6. Jie traukia žmones, daro žmonėms neįprastą įtaką, pasižymėdami įžvalgumu ir išmintimi, suprasdami gyvenimą kur kas geriau už paprastą vidutinį žmogų

 

Jie čia ne pirmą kartą, gerai žino gyvenimą ir gali padėti kitiems pergyvenimuose.

 

Jie žino, kokie vertingi ir svarbūs yra tokie dalykai kaip kantrybė, pasitikėjimas greta esančio žmogaus padorumu, savianalizė ir savęs suvokimas.

 

7. Jie dažnai neįsipaišo į žmonių bendriją

 

Jie jaučiasi truputį ne vietoje per visą gyvenimą, pradedant vaikų kompanijomis, paskui mokykloje, institute, darbo kolektyve tarp kolegų, šeimoje giminaičių rate, per bendras šventes, žodžiu, visur.

 

Tačiau jiems nepaprastai gera vienam su kitu. Ypač jeigu tai vienos sielos puselės. 

 

Jie bando elgtis „teisingai“, kad įsipaišytų ir įprastų, taptų kaip visi, tačiau visa tai atrodo beprasmiška: tai tarsi būti liūtu, kuris visą savo gyvenimą galvoja, kad jis – avis, bando galvoti ir elgtis kaip avis, apsimesti, kad jis – avis. Tačiau sielos gilumoje jis supranta, kad jis yra kur kas daugiau negu bando atrodyti. Jis atranda, kad nežiūrint į visas pastangas, daug kame pranoksta aplinkinius, o jo gyvenimas, kurį jis mėgina gyventi – apsimetinėjimas, tarsi vaidybinis žaidimas.

 

Šie žmonės iš tiesų nežino, kaip įsilieti į juos supančią visuomenę, kaip tapti tokiais, kaip visi: tikriausiai jie mėgino anksčiau, tačiau jautėsi nepatogiai, nejaukiai ir patyrė nesėkmę. Tačiau jiems tai yra normalu: jie nežino, ką reiškia būti „normaliu“, jie nuoširdžiai nesupranta, kaip kai kurie žmonės gali būti standartiškai laimingi ir viskuo patenkinti, tarsi būtų vienas kito kopijos.

 

Ir jeigu jūs sutapatinate save bent su vienu iš tų dalykų, jeigu jaučiatės „senu“ ne pagal metus, galite būti tikras – jūs ne pirmą kartą gyvenate čionai, Žemėje.

 

Neleiskite niekam sakyti jums, kad turite keistis, kad atitiktumėte aplinkinio pasaulio lūkesčius. Visatai nereikalingas didesnis angliavandenių kopijų skaičius ir klonų tiražavimas, jai reikalingos Gyvos Sielos.

 

Vienintelė žmogaus gyvenimo prasmė – tobulinti savo nemirtingą esmę. Visos kitos veiklos formos yra iš esmės beprasmiškos.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Facebook komentarai
6 komentarų "Visatai reikalingos gyvos sielos, o ne vaikščiojančios kopijos-klonai"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Irute

Visiskai atitinka mane :)

Nustebęs

Man irgi 100% tiko. Nustebau

mda

Nera informacijos apie klonus. Reikia suprasti kad klonai tai „uzkrestos “ senos sielos

Ksena

100% atitinka!

No_name

Viskas parasyta apie mane,o as maniau kuom as kitoks nei kiti,a stai kur suo pakastas…sena siela as pasirodo ;)

briedis

paziurek ar nepribiro zvaigzdziu dulkiui trusikus ;)

wpDiscuz