Rokas Jarašius. Gyvenimas tarp gyvenimų

gyvenimas-tarp-gyvenimuPrieš šešis metus patyręs labai sunkią stuburo kaklinės dalies traumą, masažuotojas Rokas Jarašius (puslapio matantys.lt įkūrėjas) nevaldė, nei kojų, nei rankų, o kvėpavimą palaikė kvėpavimo aparatai.

 

Gydytojai nedavė, nei procento, kad Rokas išgyvens, o jei ir išgyvens, tai bus daržovė. Praradęs sugebėjimą valdyti dalį savo kūno, įgijo kitą gebėjimą – matymą, dar kitaip vadinamą aiškiaregyste. Savo vidinio matymo pagalba padėjęs sau išbristi iš kritinės būklės, Rokas jau keturi metai neserga ir savo žiniomis padeda kitiems sveikti, būti sveikiems, sėkmingiems, mokydamas žmones savyje atrasti vidinį matymą ir juo naudotis. R. Jarašius pabrežia, kad kiekvienas žmogus yra aiškiaregys, tik ne kiekvienas tai žino, suvokia ir priima.

 

Visi mes anksčiau, ar vėliau susiduriame su mirtimi. Mirtis mus paliečia neišvengiamai pasiimdama mums artimus žmones, o gale gyvenimo ir mus pačius. Bet atėjusi mirtis nereiškia, kad tai jau visiška pabaiga ir po jos nieko nebevyks. Manau daugelis esate girdėję apie neišėjusias sielas, gąsdinančius vaiduoklius, o gal ir patys esate pajautę mirusiojo buvimą šalia jūsų. Šiame straipsnyje aptarsiu, kaip atrodo ir kas vyksta zonoje, kuri vadinasi gyvenimas tarp gyvenimų. Šis sielų gyvenimo laikotarpis taip vadinasi todėl, kad tuo metu siela jau yra nugyvenusi to gyvenimo inkarnaciją, bet dar neatgimusi naujoje inkarnacijoje. Tai sielos gyvenimas be fizinio kūno.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Protėvių egregoras

 

Neišėjusios sielos užstringa reinkarnacijos procese dažniausiai dėl trijų esminių priežasčių: pirmoji priežastis – tai kad jos turi atlikti aukštesnių jėgų duotą joms kažkokią misiją, antroji ir daug dažnesnė – kad jos gavę tokią karminę pamoką už kažkokius negatyvius veiksmus ar nesuvoktus dalykus nugyventame gyvenime, bei trečioji, dažniausia, kai jos čia Žemėje prie kažko stipriai prisirišę ir nepaleidžia, arba jų pačių gyvieji nepaleidžia. Neišėjusioms sieloms, kad jos galėtų būti žemiškose vibracijose reikalinga žmonių gyvybinė energija, kitaip jos leidžiasi į tamsius minusinius lygius, kur joms būna žymiai sunkiau. Sielos, kurios ruošiasi atgimti, atvirkščiai, jos kyla į viršų, nes gauna iš Tėvo atgimimui reikalingų aukštų vibracijų energijos. Sielos kildamos per pliusinius lygius apsivalo, peržiūri nugyventą gyvenimą, suvokia padarytus tikslus, bei klaidingus gyvenimo sprendimus. +150 LYGYJE sielos pasirenka, su Tėvo žinia, naujo gyvenimo tikslus, bei būsimas karmines pamokas.

 

(Fizinis lygmuo yra nulinis lygmuo, o virš jo yra fizinėmis akimis nematomi lygmenys. Kai kuriems iš šių lygmenų yra duoti pavadinimai, tai dvasinis lygmuo, mentalinis lygmuo, astralinis lygmuo ir t.t. Bet aš šiuos lygius skirstau tiesiog skaičiais +1, +2, +3…+150, o jų yra žemės egregoro sistemoje 150 pliusinių lygių ir 50 minusinių lygių. Pliusiniai lygiai eina virš fizinio lygmens, minusiniai po fiziniu lygmeniu. Paskutiniai minusiniai lygiai tai -40….-50 yra pragariniai, kuriuose susiformavęs pragaro pasaulis.)

 

Beveik visos nenorinčios ar negalinčios atgimti sielos sudaro protėvių egregorą. Protėvių egregoras, tai hierarchinė struktūra, kurios viršūnėje yra geriausiai subtilę energiją mokančios valdyti sielos. Dažniausiai, tai sielos, kurios nugyventame gyvenime užsiiminėjo magija, arba turėjo kitu būdu įvaldytą aiškiaregystę. Tokie žmonės moka be fizinio prisilietimo keisti gyvenimiškus įvykius, todėl jau mirus ir esant be fizinio kūno jų galimybės išauga kitų neišėjusių sielų atžvilgiu.

 

Kadangi jos geriausiai sugeba veikti įvykius fiziniame lygmenyje, todėl jos būna šios sistemos viršūnėje. Galima pastebėti, kad žmonės užsiimantys magija dažnai ima informaciją iš savo protėvių egregoro, bet tokiu būdu yra pasirašomos sutartys su juo, kurios trukdys po mirties sielos reinkarnacijos procesui įkalindamos ją tame pačiame protėvių egregore. Žinoma, siela greičiausiai atgims, bet tam tikrų dalių jai truks, kurios bus likę tame egregore ir toks žmogus be šių dalių gyvenime sunkiai ras pilnatvę. O šias dalis susigrąžinti galima tik su matymo pagalba išsiaiškinus, tame gyvenime įvykusias priežastis.

 

Esu pastebėjęs, žmonių, užsiimančių magija, subtilus kūnas būna sudžiūvęs, su mažai gyvybinės energijos, tai vyksta todėl, kad už maginę energiją protėvių egregoras pasiima gyvybinę energiją, kuri jam reikalinga, kad būtų kuo arčiau fizinio pasaulio. Jeigu jūs jaučiate dažnai net ir šiltoje vietoje jus apimantį drebulį, kūno pašiurpimą, jeigu jaučiate užspaustą krūtinę, bei dažnai sapnuojate mirusiuosius, tuomet jie aplink jus yra ir tokiu būdu bando kontaktuoti su jumis.

 

Tokioms sieloms reikia padėti išeiti, nes ne be reikalo jos su jumis kontaktuoja, tai daro todėl, kad jūsų stipri energetika, o dėl stiprios energetikos ir galit padėti joms išeiti, kitu atveju jus tiesiog nusiurbs. Kad padėti sieloms atgimti, reikia turėti aiškiaregystę ir jos pagalba išsiaiškinti kokios priežastys trukdo joms išeiti, o tas priežastis suvokus 100 prcnt. pačiam, pasiųsti tuos suvokimus ir tai siela. Neišėjusi siela priima suvokimus tik tada, kai su tuo dalyku dėl kurio ji neišeina, jūs savo gyvenime tą dalyką suvokiate 100 prcnt.

 

Kad būtų aiškiau, kaip vyksta šie procesai aprašysiu pora istorijų iš savo gyvenimo, kuriose padėjau sieloms toliau judėti reinkarnacijos procese.

 

Vieną vasaros dieną ruošėmės sesers vaikų krikštynoms. Suvažiavo svečiai, vėliau pakrikštijom ir šventė buvo puiki. Po krikšto ceremonijos grįžus švęsti, viena iš šventės dalyvių papasakojo apie jų namuose veikiančias neramias sielas, kurios įvairiai bildėdavo, išmėtydavo daiktus ir panašiai drumsdavo šeimos ramybę. Jų šeima buvo įsikūrusi sename pastate, kažkada buvusiame malūne. Ieškodami išeičių dėl neramių dūšelių buvo kreiptasi pagalbos pas ekstrasensę moterį.

 

Ši moteris pasakė, kad ta nerami siela yra malūnininko siela (beje šeimos maži vaikai irgi sugebėdavo matyti tenai gyvenančias sielas ir nusakyti jų būsenas, kaip jos jaučiasi ir panašiai) ir patarė kas kažkiek laiko į indą jai įdėti maisto. Padėjus tai sielai maisto, po nakties indas ir maistas būdavo išmėtyti, bet siela, kurį laiką būdavo ramesnė. Išgirdęs šią istoriją, pasakiau galintis jiems padėti, nes duodamos maisto aukos sieloms greit neužteks ir greičiausiai jos užsinorės didesnių aukų, o jų negavę vėl įsisiautės. Per atstumą pažiūrėjęs į tų namų energetiką pamačiau, kad ten yra ne tik malūnininko siela, bet ir dar keturios sielos. Malūnininko sielos buvimas tuose namuose apsunkino tų namų energetiką, ko pasekoje tai tapo gera terpė įsikurti ir kitoms keturioms besiblaškančioms sieloms.

 

Pažiūrėjus, kodėl šių sielų reinkarnacijos procesas užstrigęs, pamačiau, kad malūninko siela nepaleidžia savo mylimų namų, o kitos sielos gavę tokią pamoką, nes būdamos žmonėmis buvo susitelkę tik į fizinius dalykus, ko pasekoje besiblaškydamos subtiliuose lygiuose turėjo išmokti pamoką, kad gyvenime svarbus ne tik fizinis pasaulis, bet ir subtilus. Ko nepadarė gyvenime, tą turėjo padaryti per negatyvią patirtį po gyvenimo. Kadangi aš neturėjau tuomet tokių dalykų, kuriuos reikėtų paleisti, bei savo gyvenime buvau susitelkęs ne tik į fizinį pasaulį, bet ir į subtilųjį, todėl toms sieloms galėjau pasiųsti reikalingus suvokimus.

 

Gavę mano suvokimus, jos galėjo tęsti atgimimo procesą, kilo pliusiniais lygiais į viršų taip palaipsniui apsivalydamos ir po kurio laiko atgimė. Po pasiųstų suvokimų, istorijos pasakotojai pasakiau, kad grįžus jiems į namus triukšmadarių nebebus. Į mano pasakymą reagavo mandagiai, bet nepatikliai, normalu, kai buvo daug išbandyta ir beveik niekas nepadėjo. Po poros dienų gavau ilgą laišką, kuriame ta pati moteris širdingai dėkojo už pasikeitusią namų energetiką. Namuose nebeliko bildėjimų, daiktų išmėtymų, o tik grįžus namo ir vaikai pasakė, kad nebėra buvusių gyventojų.

 

Antroji istorija susijusi su moterimi, kuri atvažiavo pas mane į konsultaciją. Ji skundėsi užspausta krūtine ir jaučiamu šalčiu jos viduje. Žiūrint šių negalavimų priežastis išsiaiškinome, kad tai susiję su neseniai mirusiu jos broliu, kuris buvo rastas kažkieno užmuštas. Moteris negalėjo susitaikyti su brolio mirtimi, todėl nepaleido šios situacijos. Moters įsikabinimas į šią situaciją, trukdė išeiti ir atgimti to vyro sielai, ko pasekmė ji netekdavo gyvybinės energijos, kuri nutekėdavo brolio sielai, o dalį brolio mirties energijos gaudavo ji. Ši užsitęsusi situacija prišaukė daugiau besiblaškančių sielų, kurioms Jadvyga (vardas pakeistas) buvo gyvybinės energijos donoras.

 

Jadvyga šią situaciją pritraukė, kadangi nesugebėjo paleisti tuo metu atrodžiusios beprasmiškos brolio mirties. Visada gyvenime būna taip, jeigu mes nesuvokiam to, ką turim suvokti, tuomet Visata mums siunčia pamokas, kad tai suvoktume. Taip nutiko ir šios moters situacijoje, kai ji nepaleido brolio, bet ta situacija buvo mažai fiziškai juntama, ji nesiėmė jokių veiksmų, tuomet pritraukė kitas sielas, kurių nusiurbinėjimas tapo sunkiai fiziškai pakeliamu. Jadvygai neliko kitos išeities, tik ieškoti žmogaus galinčio jai padėti. Suvokus brolio mirties priežastis, ji jį paleido ir tokiu būdu ši siela galėjo tęsti reinkarnacijos procesą, o paleidus brolį ir kitos sielos atsitraukė. Po šios situacijos išsprendimo Jadvygai stipriai palengvėjo ir ji vėl galėjo džiaugtis šiluma savo viduje. Beje ši moteris labai dvasinga, lankydavosi bažnyčiose, vienuolynuose, lankydavosi saviugdos seminaruose, bet tie dalykai nepadėjo išspręsti šios situacijos, į ją reikėjo pažvelgti giliau.

 

Esu pastebėjęs, kad žmonės užsiimantys magija, rekomenduoja stiprinti ryšį su protėvių egregoru, prašyti jo apsaugos ir pan. Bet aš nepritariu tam, nes už tuos prašymus ir kartais net išsipildančius prašymus, mes save paaukojame tam pačiam protėvių egregorui. Žmogus turi imti suvokimus iš Tėvo ir Motulės Žemės, o savo gyvenime vadovautis širdimi. Tokiu būdu žmogus eina optimaliai su Visatos energijom ir tai yra daug geresnė apsauga negu protėviai. Sutartys su protėviais pristabdo mūsų, kaip esybės evoliuciją ir taip silpnina judėjimą kartu su Visatos energijom, iš ko atsiranda negatyvios pasekmės.

 

Lietuvių senajame tikėjime, pagonybėje, irgi yra aptinkamas stiprus ryšys su protėviais. Vidinio matymo pagalba gilinausi, kodėl senovės lietuviai pasirinko tokį kelią, kelią, tokio stipraus bendradarbiavimo su protėviais? Ir pamačiau, kad tai buvo projektas, kurio pagalba buvo bandoma dar stipriau suklestėti. Mirusiųjų sielos buvo atsakingos už subtilių lygių sutvarkymą tautos labui, o gyvųjų už fizinio lygio sutvarkymą. Bet šis projektas nepavyko, nes žmonės ir būdami gyvi turi mokėti tvarkyti savo subtilius lygius, o toks pasiskirstymas pažeidė Visatos dėsnius. Žiūrint giliąsias pagonybės beveik visiško išnykimo priežastis, manau ši viena iš pagrindinių. Taip pat lietuvių tauta už sielų užstrigdymą protėvių egregore, kaip pasekmę turi, vis nykstančią tautą.

 

Savižudžių sielos

 

Žmonės, kurie baigia savo gyvenimą savižudybe, dažniausiai nori pabėgti nuo esamos realybės. Bet pabėgti nuo problemų neįmanoma, jos vistiek anksčiau, ar vėliau pasiveja, nes toks Visatos dėsnis. Visata kiekvieną gyvenimo negandą mums siunčia ne be reikalo, o tam, kad ją priimtume, o priėmę suvoktume, kodėl ją gavome, tik taip problema gali dingti. Savižudybė taip pat ne išeitis problemai spręsti, tai tik padidina problemą. Žmogus bandydamas pabėgti nuo esamo sunkumo atsiduria dar sunkesnėse vibracijose, nusileidžia į dar gilesnius minusinius lygius.

 

Kiekvienas atėmęs sau gyvybę, tą padarydamas iškart pasirašo su tamsiaisiais sutartį, kad išeidamas iš šios realybės, žmogus pateks į jų realybę. O toje realybėje, tamsieji iš sielos išsidirbinėja, kaip tik nori ir būsena būnant gyvam savo sunkumu toli gražu neprilygsta būsenai, kokia yra sukuriama ten. Siela sekančiuose gyvenimuose prisimena šią patirtį ir toks žmogus jau dažniausiai atmeta intuityviai tokį variantą, kaip savižudybė. Po žmogaus mirties atėmusio sau gyvybę, kiek laiko jo siela praleis su tamsiaisiais priklauso nuo to, kiek sutartyje jis pasirašė su tamsiaisiais.

 

Dažniausiai tai būna nuo 10-20 metų, bet gali būti ir 100 metų, ir dar daugiau. Po praėjusio sutartyje laiko, siela pradeda kilti į pliusinius lygius, tokiu būdu apsivalo ir galų gale vėl atgimsta. Kartais tokiai sielai galima padėti atgimti, bet tik tada, kai padedantysis 100 procentų suvokia visus savo paties savižudžio praeitus gyvenimus ir tuos suvokimus pasiunčia kenčiančiai sielai. Tinkami suvokimai nutraukia sutartį ir siela gali judėti vėl link atgimimo. Savižudžio siela nepriklauso protėvių egregorui, ji priklauso tamsiųjų egregorui.

 

Misijos

 

Kartais sielos neatgimsta todėl, kad turi atlikti duotus aukštesniųjų jėgų tikslus. Tai ganėtinai retas atvejis, nes šios misijos dažniausiai duodamos žmogaus dvasiai, o ne sielai. Siela gyvena daug gyvenimų, o dvasia kiekviename gyvenime suformuojama vis kita. Svarbių Visatai, dažnai ypač dvasingų žmonių dvasios beveik visada negrįžta į pirminį šaltinį persiformavimui, o toliau atlieka svarbias užduotis subtiliame lygyje, per kurias veikia stipriai ir fizinį lygmenį.

 

Šias misijas dažniausiai duoda angelai, kitos atliekančios misijas dvasios, o kartais ir pats Tėvas. Tokios veikiančios dvasios yra dalies šventųjų, Jėzaus Kristaus, Marijos, karaliaus Saliamono, Budos, Babadži ir dar daug kitų kažkada svarbių buvusių žmonių.

 

Gilinantis į tų žmonių mokymą, ar per kai kurias dvasines praktikas, tų mokytojų dvasinę energiją, tikrai pajunta daugelis ir tai ženklas, kad to mokytojo dvasia su jumis, kuri padeda jums tobulėti. Kokį mokymą pasirinkti? Kieno dvasinėje energijoje būti? Ar iš viso su kažkieno kito dvasia kartu eiti? Į šiuos klausimus atsakyti yra jūsų atsakomybė ir kad tas atsakymas būtų teisingas, pasirinkite jį savo širdimi. Nes kiekvieno kelias skirtingas ir negali būti visiems bendro atsakymo, o jūsų atsakymas slypi jūsų širdyje.

 

Mediumai ir apsėdimas

 

Mediumas, tai žmogus gebantis į savo kūną įsileisti kitą dvasią, kuri per jį gali transliuoti savo informaciją. Kodėl vieni žmonės turi tokius sugebėjimus, o kiti ne? Mediumu gali būti tik tas, kuris kažkuriame praeitame gyvenime buvo pasiekęs aukščiausią nušvitimo būseną ir po jos išsiskaidęs į šviesą. Tokio žmogaus subtilaus kūno struktūros po išsiskaidymo pasikeičia ir jis įgauna naujų gebėjimų.

 

Žinoma, su naujais gebėjimais, naujos ir atsakomybės, kurias dažnai pradžioje gyvenimo nėra lengva prisiimti, jos gąsdina, nes yra sunkiai suvokiamos. Tokie žmonės dažnai apie šį gebėjimą nori kuo greičiau pamiršti ir ištrinti jį iš savęs. Tai sociumo pasekmė, kuris nustatęs ribas, kas tikra ir kas ne, kas normalus, o kas nenormalus… Bet tokiomis ribomis visuomenė praranda labai svarbius jai reikalingus žmones, kurie su savo neeiliniais gebėjimais galėtų stipriai prisidėti prie jos klestėjimo.

 

Apsėdimas panašus procesas, kaip ir mediumo atveju, tik mediumas į save įsileidžia aukštų vibracijų dvasią, o apsėdimo atveju įeina žemų vibracijų siela, ar žemų vibracijų tamsūs kiti elementai. Apsėdimo atveju niekada nebus apsėdusi dvasia, nes dvasios po žmogaus mirties išsiskaido, nebent ji turi tolimesnę misiją, o ta misiją gauna, tik labai šviesių buvusių žmonių dvasios, kurios niekada neužsiims apsėdinėjimais.

 

Apsėdimas visada turi savo priežastį, o suvokus tą priežastį jį galima pašalinti. Kažkada buvo atėjusi mintis, kaip krikščionybės egzorcistai sugeba pašalinti apsėdimą be priežasties išsiaiškinimo. Pasirodo, jie pašalina tik tuos apsėdimus, kuriuose priežastis apsėdimo būna netikėjimas Dievu, o egzorcistinio seanso metu žmogus priima į save Dievą ir apsėdimas pasitraukia. Tai dažna priežastis, bet tikrai ne vienintelė, o neišsiaiškinus tikrosios priežasties apsėstajam padėti beveik neįmanoma.

 

Straipsnio autorius: Rokas Jarašius, šaltinis: matantys.lt


wpDiscuz