Čakros, arba septyni nematomi, tačiau labai svarbūs žmogaus ratai

cakros-kas-taiČakros: jų negalima nei pamatyti, nei pačiupinėti. Bet vos tik bent vieną užblokuosite – atsilieps sveikatai. Tokiu požiūriu pagrįsta senovės Indijos medicina, kuri tapo labai madinga ir pas mus. Kas gi tos čakros?, – klausia „Vakarų ekspresas“.

 

Meditacijos centruose, jogos kursuose, netgi SPA bei pasažo salonuose šiandien kalbama apie čakras, arba bioenergetinių centrų balansą. Šie terminai jau kurį laiką yra įsitvirtinę europiečių leksikone, tačiau toli gražu ne kiekvienas žino, ką iš tikro jie reiškia.

 

Lotoso esmė

 

Čakros dažnai vaizduojamos kaip lotoso žiedai su skirtingu skaičiumi žiedlapių. Šis senas simbolis itin subtiliai ir akivaizdžiai išreiškia jų prasmę ir paskirtį – būti gyvybinės energijos šaltiniu. Lotosas žydi ant vandens paviršiaus, o jo šaknys – po vandeniu.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Taip ir žmogus: iš savo problemų, neišsakytų troškimų, nuslopintų aistrų balos stiebiasi į paviršių, į šviesą, ir galiausiai po saule skleidžiasi nuostabiausiomis spalvomis. Kaip ir žiedas, čakra gali būti užsivėrusi arba pusiau atsivėrusi. Tik visiškai išsiskleidęs žiedas – tai gyvenimo harmonija ir pilnatvė.

 

Septyni nematomi ratai

 

„Ratas“ – būtent taip ir verčiamas sanskrito žodis „čakra“. Tai nematomi bioenergetiniai žmogaus kūno centrai. Jie gali sugerti gyvybinę energiją iš išorinio pasaulio ir paskirstyti ją žmogaus viduje nukreipdami į dešimtis tūkstančių energetinių kanalų. Įvairios sistemos priskaičiuoja nuo 4 iki 13 čakrų, bet dažniausiai minimos septynios, kurios išsidėsčiusios pagal liniją nuo stuburo iki pakaušio.

 

Pasak šventraščių, čakros yra panašios į kūgius: viršūnėmis jos remiasi į stuburą – svarbiausią energetinį kanalą, o platūs apskriti diskai iškyla į kūno paviršių. Kiekviena čakra turi savo įtakos zoną, kitaip tariant, kiekviena iš jų yra atsakinga už tam tikrų žmogaus organų būklę ir veiklą.

 

Gyvybinės jėgos pagal laikrodžio rodyklę juda per septynias čakras aukštyn ir žemyn. Labai svarbu, kad jų tėkmei nekliudytų jokios energetinės užtvankos, kaip antai stresas, žalingi įpročiai ir pan. Dėl jų čakros gali būti užspaustos, ir gyvybinės energijos tėkmė užsitvenks. Indai yra įsitikinę, kad būtent tai gimdo žmogaus negalias ir ligas.

 

Virš fizikos

 

Ne tik Indijos, bet ir kitų Rytų šalių medicinos sistemos kalba apie čakrų egzistavimą. Tibete kalbama apie dešimtį durų, per kurias į organizmą patenka energija – ją tibetiečiai vadina vėju. Tų durų išsidėstymas beveik visiškai sutampa su čakrų išsidėstymu.

 

Kinijoje taip pat pripažįstami energetiniai centrai, susiję daugybe kanalų su akupunktūriniais taškais. Kinų sveikatos filosofija besidomintis bioenergetikas Eugenijus Šileika teigia, kad visą mūsų kūną vagoja energetiniai kanalai, vadinami meridianais. „Tais energetiniais kanalais tekanti energija įkrauna organus, sąnarius, kaulus, raumenų audinius ir leidžia jiems tinkamai funkcionuoti.

 

Didžioji dalis energijos meridianais teka per stuburą, taip pat vienas pagrindinių – sušumnos kanalas – eina stuburu. Jei atsiranda energetinis kamštis stuburo plote, pats kanalas gali iškrypti į šalį ir kurios nors stuburo dalies (o kartu ir kitų kūno dalių bei organų) nebemaitinti.

 

Jeigu kurioje nors stuburo vietoje susidaro energetinis kamštis, trukdantis tekėti energijai, gali atsirasti stuburo smegenų uždegimai, išsėtinės sklerozės židiniai, pradėti intensyviai dėvėtis stuburo diskai. Energetiniams kanalams dalinai užakus ir energijai pradėjus tekėti ne stuburo viduriu, o pakraščiu, stuburo slanksteliai pradeda krypti (kad pasimaitintų reikiamu energijos kiekiu) į tą pusę, kuria daugiau prateka energija. Jeigu tai atsitinka vaikystėje, kai formuojasi žmogaus skeletas, tai dažniausiai pradeda krypti stuburas.“

 

Pasak E. Šileikos, energetiniai kanalai, einantys stuburu, ne tik aprūpina energija organus, kuriuos jungia, bet ir visame savo tėkmės kelyje maitina stuburo slankstelius, smegenis, stuburo diskus. Bioenergetikas pabrėžia, kad stuburo smegenys „maitina“ galvos smegenis. „Per stuburą eina dauguma nervų kanalų, kurie siunčia informaciją iš visų organų apie jų būklę į galvos smegenų regeneracijos centrus.

 

Žmogus yra tobulas Dievo kūrinys, jis sugeba pats gydyti save iki tam tikro lygio arba bent palaikyti savo fizinės sveikatos būklę jeigu yra vieno ar kito organo susirgimas. Informacija apie organų pablogėjimą nerviniais kanalais per stuburą patenka į galvą, kurioje regeneracijos centrai, gavę tą informaciją, duoda mūsų pasąmonei komandą gydyti sergančią kūno vietą. Stuburas yra pati svarbiausia mūsų skeleto dalis. Jei dėl stuburo problemų informacija apie organų susirgimą nepasiekia galvos smegenų regeneracijos centrų, tai žmogaus organizmas nustoja save gydyti“, – įsitikinęs bioenergetikas.

 

Taigi čakros, arba bioenergetiniai centrai, nėra nei fiziniai dariniai, nei kūno dalys. Tai parapsichologinis objektas, „viršfizinė“ tikrovė.

 

Vakarų medicina, pasitikinti tik tuo, kas matoma pro šiuolaikinius aparatus bei mikroskopus,čakrų vietose mato nervų ir kraujagyslių rezginius, tačiau ne tokie skeptiški mokslininkai ieško šiuolaikinių atradimų ir senųjų praktikų sąlyčio taškų.

 

Pavyzdžiui, japonų fiziologas Hideakis Motojaa (Hideaki Motoyama), pasitelkęs aparatus, pamatavo elektromagnetinį spinduliavimą čakrų vietose bei pagrindiniuose akupunktūros taškuose ir patvirtino, jog čia iš tikrųjų sklinda skirtingų dažnių bangos, ir jos yra susijusios su žmogaus vidaus organais. Indų fizikas teoretikas Fritjovas Kapra (Fritjov Kapra) netgi parašė knygą „Fizikos dao“, kurioje įrodo, jog šiuolaikinės kvantinės fizikos sąvokos labai artimos senovės Rytų traktatams apie pasaulio ir žmogaus sandarą.

 

Šaltinis: ve.lt


wpDiscuz