Gyvūnai sugeba gydyti žmones, tik mes nemokame tuo naudotis

„Žmonės iki šiol per menkai naudojasi gydomuoju gyvūnų poveikiu“, – teigia žymus austrų biologas ir rašytojas Clemensas G. Arway. Anot jo, šunys ir kiti gyvūnai kur kas labiau stiprina jų augintojo kūną ir psichiką, nei iki šiol buvo manyta, rašo alfa.lt.

„Paskutinis žodis apie šuns stebuklus dar neparašytas“, kadaise sakė JAV rašytojas Jackas Londonas. Su kokiais „stebuklais“ susidūrėte jūs per savo tyrimus?

Amerikiečių mokslininkė Erika Friedmann įrodė, kad gyvenimas su šunimi gali apsaugoti nuo širdies infarkto bei kitų kraujagyslių ligų. Šunis auginančių žmonių kraujo tyrimai būna geresni, imuninė sistema – stipresnė.

Tai vis dėlto šuo stiprina sveikatą? Jis bent priverčia kasdien išeiti pasivaikščioti.

Daugumos mano analizuotų tyrimų objektas buvo tiesioginis kontaktas su šunimis, o ne papildomas jų šeimininkų judėjimas. Per vieną eksperimentą, kuris aprašytas specializuotame JAV leidinyje „Psychological Report“, buvo prašoma studentų glostyti šunis. Mokslininkai ištyrė, kad po tokio kontakto studentų kūne padaugėjo imunitetui svarbių medžiagų, pavyzdžiui, imunoglobulino A. Pastaroji medžiaga padeda apsiginti nuo ligų. Svarbu pabrėžti, kad šis poveikis pasireiškė tik glostant gyvus šunis. Kontrolinėje grupėje, kurios nariai glostė medžiaginius šunis, tokio efekto nepastebėta.

Kokią įtaką šunys ir kiti gyvūnaidaromūsų sveikatai?

Reguliarus kontaktas su gyvūnais padeda mums apsisaugoti nuo vadinamųjų civilizacijos ligų, stiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo širdies infarkto, mažina kraujo spaudimą, padeda sergantiems psichinėmis ligomis ir senatvine demencija.

Ar tai yra tik spėjimai, ar moksliškai įrodyti faktai?

Tik moksliškai įrodyti faktai. Rengdamas savo naujausią knygą, aš išanalizavau apie 150 mokslinių tyrimų iš viso pasaulio.

Tai gyvūnai yra geriausia medicina?

Ne, gyvūnai negali pakeisti klasikinės medicinos. Jie yra tik jos papildymas. Per mokslinius tyrimus mes sužinojome, kad gydymas gali būti sėkmingesnis, jeigu į jį įtrauksime gyvūnų.

Kas tada įvyksta mūsų kūne?

Tada suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema. Ji yra vegetatyvinės nervų sistemos dalis, einanti per visą kūną. Ji regeneruoja ląsteles, didina imuninės sistemos aktyvumą, mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina insulino produkciją, mažina kraujo spaudimą ir skatina organizmo savigydą.

Ir tik dėl kontakto su gyvūnais?

Taip. Beveik visos civilizacijos ligos priklauso nuo parasimpatinės nervų sistemos: imuniteto nusilpimas, širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas, virškinimo problemos. Suaktyvindami parasimpatinę nervų sistemą, galime pasipriešinti visoms civilizacijos ligoms.

Savo knygoje rašote, kad labai mėgstate vištas.

Būtent vištos, kurias maisto pramonė ant konvejerio juostos nužudo per tris sekundes, pasižymi neįtikėtinomis socialinėmis savybėmis. Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko tyrimus, kurių metu demencija ir depresija sergantys pacientai gyveno su vištomis. Toks kontaktas nuslopino demencijos ir depresijos simptomus.

Kokie gyvūnai yra geriausi psichikai?

Valstiečių laikomi gyvūnai. Ožkos, avys, arkliai, karvės, kiaulės. Jie padeda žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, nes jie yra socialūs padarai su stiprių asmenybių savybėmis. Kai psichinėmis ligomis sergantys pacientai gauna galimybę reguliariai būti valstiečių ūkyje ir prižiūrėti gyvūnus, jų sveikatos būklė sparčiai pagerėja. Mokslininkai nustatė, kad sumažėja net panikos ir baimės priepuolių.

Kokie mokslininkų tyrimai jus labiausiai nustebino?

Apie gydomąjį triušių poveikį. Vienoje Miuncheno klinikoje triušiai buvo panaudoti komos ištiktiems pacientams. Medikai pastebėjo, kad per fizinį kontaktą su triušiais gydymas tampa sėkmingesnis. Jie įleisdavo triušius į pacientų lovas.

Puiku pacientui, o kaip gyvūnui?

Triušiai yra prijaukinti gyvūnai, jie nebijo kontakto su žmogumi. Buvo laikomasi griežtų higienos reikalavimų, triušiai buvo labai prižiūrėti. Kai išlaikomas pagarbus elgesys, toks kontaktas gali būti labai naudingas ir pacientui, ir gyvūnui.

Iš kur jūs galite tai žinoti?

Galima lengvai pastebėti, kad prijaukinti gyvūnai rodo susidomėjimą, kai susiduria su nesveiku žmogumi. Jie mėgsta socialinius kontaktus su žmonėmis. Ypač šunys ir triušiai pasižymi ypatingu sugebėjimu įsijausti į žmogų.

Ką daryti tiems, kurie neturi laiko namų augintiniams, o kaimas – toli?

Mokslininkų tyrimai parodė, kad ir laukinių gyvūnų stebėjimas daro teigiamą poveikį. Galima stebėti paukštį, voverę ar stirną. Gamtos ir laukinių gyvūnų grožis taip pat suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą.

Ar pats stebite laukinius gyvūnus?

Reguliariai. Aš gyvenu prie miško ir dažnai einu pasivaikščioti, todėl būnu atsparesnis gripo epidemijos metu.

Ar zoologijos sodas gali turėti tokį pat gydomąjį efektą?

Zoologijos sode galima žavėtis gyvūnais, bet ten viešpatauja turgaus aikštės atmosfera. Susitikimas su laukiniais gyvūnais jų natūralioje gyvenimo aplinkoje yra visiškai kitoks, nėra ko lyginti su zoologijos sodu. Todėl atsakymas neigiamas.

Ar pats esate kada nors išsigydęs per gyvūnus?

Paauglystėje man dažnai padėdavo mano katė Fani. Tokiu metu daug kas išgyvena emocines krizes ir problemas mokykloje. Ji buvo labai jautri, pajusdavo, kada man būdavo blogai, ir pati ateidavo pas mane.

Ar katės taip pat gydo?

Manoma, kad taip, bet šios prielaidos aš negaliu moksliškai pagrįsti, nes neradau jokių tyrimų apie tai. Katės yra labai užsispyrę, aikštingi gyvūnai, todėl jos nedažnai naudojamos gydymui.

Ar jūs turite naminį gyvūną?

Ne, tam man lieka per mažai laiko. Aš daug važinėju, skaitau paskaitas, tyrinėju. Bet aš dažnai priglaudžiu į bėdą patekusius gyvūnus ir ieškau jiems prieglobsčio.

Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl dauguma žmonių laiko šunis kaip šeimos narius, o valgo protingas kiaules? Mes vertiname gyvūnus iš egoistinio taško: ar jie mūsų draugai, ar ne? Jeigu užmezgame asmeninį kontaktą su gyvūnu, tai norime jį globoti. Kitus gyvūnus mes leidžiame žiauriai paskersti ir perkame juos kaip pigią mėsą. Tai nėra nuoširdi gyvūnų meilė. Ir mes pamirštame, kad dauguma gyvūnų turi labai aukštą sąmonės lygį.

Spėju, kad jūs esate vegetaras.

Nuo 13 metų. Rašiau mokykloje referatą apie gyvūnų transportavimą. Tam peržiūrėjau vaizdus, kaip gyvūnai laikomi, ir man riedėjo ašaros. Nuo to laiko esu vegetaras. Nenoriu kitų pamokyti savo tyrimais ir pažiūromis. Mano tikslas yra veikiau pagilinti mūsų supratimą apie gyvūnų padėtį ir elgesį su jais.

Yra mokslininkų ir gyvūnų globėjų, kurie reikalauja suteikti gyvūnams pagrindines teises. Ką jūs manote apie tai?

Seniai reikėjo taip padaryti. Išsivysčiusiems gyvūnams, pavyzdžiui, žinduoliams, reikėtų suteikti pagrindines teises. Gorilos, orangutangai ir šimpanzės turi 98 procentus genų, kurie tokie pat kaip žmogaus. Jų sąmonė ir jų sugebėjimas kentėti yra tokie pat kaip žmogaus.

Apie kokias pagrindines teises jūs galvojate?

Jos turėtų skambėti taip: laisvė, savarankiškumas ir saugumas nuo fizinio ir nepagarbaus psichinio žmonių žalojimo. Mes, žmonės, negalėtume daugiau uždarinėti, žudyti ir persekioti gyvūnų.

Savo knygoje „Gydomasis gamtos kodas“ jūs rašote ir gydomąjį miško poveikį. Ar nebijote, kad jus apšauks ezoteriku?

Ne, nes visos mano knygos pagrįstos moksliniais tyrimais. Pasitaikė, kad buvau apšauktas ezoteriku, kai pasakiau, kad gamta mus veikia teigiamai. Jeigu žmonėms iškart kyla toks įtarimas, tai yra savotiškas įrodymas, kad mes esame labai nutolę nuo gamtos.

Šaltinis: „Süddeutsche Zeitunng“

Parengė: Gražina Vasiliauskienė