Tikros ir sukrečiančios gyvenimo istorijos iš būrėjo lūpų

istorijos-magoBūrėjas ir parapsichologas Aleksejus Šiškariovas

 

Visos pateiktos istorijos yra tikros ir buvo mano praktikoje. Klientų vardai pakeisti konfidencialumo sumetimais.

 

Prieš kelis metus į mane kreipėsi jauna moteris. Buvo eilinė diena, kai į mano saloną atėjo liekna trumpaplaukė briunetė. Pažiūrėjo į mane labai liūdnomis akimis.

 

Jos problema buvo tame, kad po vestuvių Greta neturėjo nei vienos ramios dienos. Nelaimės pylėsi kaip iš gausybės rago, ir niekas negalėjo jai padėti. Problema buvo tame, kad jos esamas vyras buvo prieš tai jos geriausios draugės vaikinu. Iš esmės tai būtu banali istorija, tačiau ne viskas taip paprasta. Jos draugė sukūrė tobulą ir negailestingą keršto planą. Ji apsimetė susitaikiusi su gero jaunikio praradimu ir susitaikė su mano kliente.

 

Praėjus kuriam laikui ji dalyvavo Gretos vestuvėse, atrodė jog nuoširdžiai džiaugiasi už jaunavedžius. Po sutuoktuvių netikėtai mirė Gretos pusbrolis ir vietoj povestuvinės kelionės jauna šeima išskubėjo į laidotuves. Praėjus laikui Greta pastojo, bet pagimdė ligotą vaiką, kuriam buvo diagnozuota širdies yda. Vyras pradėjo gerti, lakstyti į kairę. Visa nelaimių virtinė nuvedė Gretą į mano priimamąjį.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Pradėjęs analizuoti problemą, paklausiau kelis faktus apie pačią vedybų ceremoniją. Ta Gretos draugę-konkurentė ne tik stengėsi nufotografuoti jaunavedžius. Ji paruošė brangią ir išties gražią dovaną – itališką staliuką su veidrodžiu. Būtent šis veidrodis mane ir sudomino. Pakviestas į jos namus paprašiau nuimti veidrodį nuo medinės sienelės. Kitapus veidrodžio radau tai, ko tikėjausi ten pamatyti – apversta kryžių, priklijuotas jaunavedžių nuotraukas bei smulkiu šriftu parašytą užkalbėjimą.

 

Veidrodis buvo nuneštas į kryžkelę ir ten paliktas. O Greta ir jos vyras praėjo gan ilgas valymo procedūras, kol jų gyvenime įsiviešpatavo darna ir ramybė. Tai buvo vienas sunkesnių atveju mano praktikoje.

 

Gretos konkurentė išvyko į užsienį. Kaip girdėjau iš pačios Gretos, jai taip ir nepavyksta sukurti šeimos.

 

Senosios čigonės prakeikimas

 

Į mane kreipėsi senyvo amžiaus moteris. Jos duktė jau įkopė į ketvirtą dešimtmetį, jai suėjo 32 metai o ji taip ir nebuvo ištekėjusi. Zinaida baigė du universitetus, vadovavo nedidelei firmai. Bet asmeninio gyvenimo nebuvo jokio. Kadangi motina nieko negalėjo papasakoti, tai ėmiau klausinėti Zinos, ką ji įtaria. Zinaida papasakojo, kad būdama dvidešimties ruošėsi vedyboms su vaikinu, su kuriuo draugavo labai ilgai.

 

Nesėkmes prasidėjo kai ji parduotuvėje susiginčijo su sena čigone. Faktiškai, čigonė reikalavo pinigus už neva pasibūrimą. Mergina atsisakė duoti pinigus, todėl čigonė pakėlė skandalą ir pažadėjo, kad gyvenimo kelias jai bus uždarytas. Zinaida išsiskyrė su vaikinu, nuo jos nusisuko bet kokia asmeninė sėkme. Tačiau nepaisant visko jai sekėsi karjera, ji baigė du universitetus, įkūrė pelningą verslą. Matyt, čigonės prakeiksmas buvo nutaikytas tik į asmeninės laimės vagystę.

 

Padariau diagnostiką kortomis ir faktas pasitvirtino. Dirbau su Zinaida kelis seansus. Praėjo du metai, ir ji paskambino man jau iš Rusijos. Iš visos širdies pasveikinau ją su įvykusią santuoką.

 

Ženklas iš praeities

 

Ši istorija įvyko prieš kiek daugiau nei metus. Į mane kreipėsi vyriškis, kurio verslas buvo ties žlugimo riba. Jis vertėsi mediena ir tarptautiniais pervežimais Latvijoje, o apie mane sužinojo iš vienos Valmieroje gyvenančios klientės.

 

Aigars papasakojo, kad prieš tris metus jis kreipėsi dėl meilės reikalų į viename Latvijos kaime gyvenantį sentikį žiniuonį. Jo vardas man pasirodė girdėtas ir aš prisiminiau, kad būdamas visai vaikas važiavau su seneliu į Latviją pas jo gerą draugą. Nedidukas namas nieko neišsiskyrė iš kitų, tik pagrindiniame kambaryje akį traukė senos ikonos. Jų buvo daug. Prisimenu ir namo šeimininką – inteligentišką senuką su trumpa, tarsi sidabrine barzda. Senelis jį man pristatė kaip Grigoriju Jermolajevičiu. Paskui dar sykį mačiau jį po dviejų metų, kai jis atvyko į mano senelio laidotuves.

 

Bet grįžtam prie mano kliento. Aigars buvo sutaręs, kad sumokės pakankamai didelę pinigų sumą už tai, kad jo mylimoji mergina pas jį grįžtu. Grigorijus Jermolajevičius viską atliko. Praėjo mėnuo ir Aigars gavo rezultatą. Tačiau kai Grigorijus Jermolajevičius priminė dėl atlygio – jis išvadino jį senu buožgalviu ir žinoma nieko nesumokėjo.

 

Raganius atkeršijo padaręs jam bankrotą ir porčią, kuri vadinasi Zalom – nuolaužą. Šios porčios esmė yra vyriška impotencija. Tad Aigars liko be nieko – be pinigų ir be moters. Pradėjau ieškoti Grigorijaus Jermolajevičiaus per bendrus pažįstamus ir sužinojau, kad du mėnesius prieš Aigaro kreipimasį į mane jis ramiai ir dydingai, kaip ir dera tikram raganiui, paliko šį pasaulį.

 

Nesigailiu pripažinti, kad aš taip pat nepadėjau tam žmogui.Išvariau jį lauk, nes padėti tokiam žmogui neleido sąžinė. Meistrai turi būti solidarūs. Juolab ši istorija priminė man tuos laikus, kai senelis priiminėjo žmonės, kai jis bendravo su tokiais pat, kaip ir jis. Tebūnie šviesus anapus išėjusių visų raganių atminimas.

 

Paprapsichologas, Magas Aleksejus Šiškariovas (aleksejus.webnode.com)