Saugokis infekcijos – mintys yra užkrečiamos

mintys-zmonesInfekuotus nesėkme žmones jau iš tolo galima užuosti. Bėkite kuo toliau nuo tų, kurie inkščia ir skundžiasi ir tokiu būdu užkrečia jus ne tik savo problemomis, bet dar ir tuo pačiu inkštimu. Bėkite kuo toliau nuo žmonių, kurie apkalbinėja, smerkia ir nuodija savo šnekomis gyvenimą sau ir tiems, kurie priversti jų klausytis, rašo Luka de Luna iš projekto transformacijos.lt.

 

Jie atima iš jūsų energiją, jie užkrečia jus savo juodomis mintimis, o patys pasivagia iš jūsų gerą švarią energiją, kurią tuojau pat paverčia tuo nepasitenkinimu, kurį skleis toliau ir kuriuo užkrės dar daugiau žmonių aplink save.

 

Taip grubiai ir ryžtingai, visai ne pozityviai, atrodytų, pradedu šios dienos rašinį. Tačiau tai yra tikra tiesa, ne visi žmonės yra pasiruošę keistis, ne visiems to ir reikia. Tačiau pirmas dalykas, kurį padariau aš, kad pabėgčiau iš tokio užburto rato – pirmiausia pati nustojau skųstis ir atsisakiau bendrauti su nemaloniais žmonėmis, pasakiau NE.

 

Kodėl tie, kurie galvoja tik negatyviai yra infekuoti nesėkme?

 

Nes mintys materializuojasi ir tai, apie ką jie kalba ir galvoja, tampa jų gyvenimo realybe. Jie nuolat galvoja apie visų nesėkmes, ir savo, ir kitų, tuomet ir gauna nesėkmių su kaupu. Ta infekcija – tai negatyvios mintys, ir jūs, pasigavę tokią, taip pat pradėsite kurti nesėkmes savo gyvenime. Ar jums šito reikia?

 

Pasakyti NE, ar sau, ar kitam, nėra taip jau paprasta, nes mes juk esame išauklėti ir civilizuoti žmonės. Mes negalime taip imti ir atsisakyti paplepėti su įkyria kolege ar drauge, kuri vis skambina ir pila purvais visus aplink. Kaip gi mes tokie geručiai ir išauklėti nepakalbėsime, tuomet ji ir apie mus prišnekės visokios bjaurasties. Kaip tada mes atrodysime kitų akyse.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ar prieštarausite, jog būtent tokios mintys vis verčia aukoti savo brangų laiką ir klausytis tų žmonių? Ar prieštarausite, jog tai jokia ne priežastis? Jums svarbu, ką apie jus mano kiti? Tuomet padarykite savo gyvenimą tokiu geru ir sėkmingu, kad visi žavėtųsi. O to nepadarysite gaišdami laiką tam, kas veda priešinga kryptimi.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tie, kurie mėgsta skųstis, bėdotis, skaito dabar ir pyksta, nes juk kaip be to, juk gyvenimas toks sunkus, kai pasiskundi, lengviau pasidaro. Ne, nepasidaro, tai laikinas savęs apgaudinėjimas, nes jūs manote, kad jei kitam dėl jūsų skundų subjuro nuotaika, tai jums palengvėjo. Čia tas pats, kaip džiaugtis, kad kaimyno namas dega, nes kol tuo džiaugiesi, pamiršti, kad pats išvis neturi namo. Nauda būtų, jei pradėtum statytis sau namą, kaimynui padėtum gesinti, o darydamas tai mąstytum, kaip pagerinti gyvenimą, o ne koks jis blogas.

 

Pabandykite ištverti bent savaitę be nusiskundimų. Tikriausiai net neįsivaizduojate apie ką tuomet reikės kalbėtis? Turiu idėją – pažįstu keletą žmonių, kurie neturi kada skųstis, nors patikėkite, tikrai turėtų kuo, nes laisvo laiko turėdami, padeda kenčiantiems ir vargstantiems žmonėms. Tiems, kurie jau nesiskundžia, o sėdi vieniši ir visų apleisti. Dar pažįstu pasiturinčių žmonių, kurie irgi, jei jau labai norėtų, galėtų bėdotis, kad Dior kostiumėlis išėjo iš mados, o naujos kolekcijos dar nėra Lietuvoje ar panašiai, ir jiems tai iš tiesų yra problema. Bet jie vietoj to eina į vaikų namus, ten globoja keletą mergaičių, vežioja jas į būrelius, už kuriuos, aišku, moka patys, vedasi į koncertus, teatrus, dalyvauja joms svarbiuose gyvenimo įvykiuose, nors turi ir savų vaikų.

 

Pabandykite ir jūs. Tik atsiminkite, geri darbai daromi nesitikint atsako ar naudos. Vienintelė nauda, kurios galite tikėtis, tai pasitenkinimas tuo, ką darote.

 

Buda teigė, jog geriausias vaistas nuo kančių yra atjauta ir pagalba kitiems, ir kad tai – vienintelis kelias į laimę. Siūlau pamąstyti, kam jūs šiandien realiai galite padėti. Apeikite pagyvenusius kaimynus, kaip kad daro viena moteris mūsų laiptinėje, gal jiems reikia ką iš parduotuvės atnešti, ar langus išplauti, o gal rūbus, juk jie neturi skalbimo mašinos, o jums nesunku įdėti į savąją. Žinokite, jog tiek yra tikrų reikalų aplink jus, kad tie jūsų niekai, labai greitai nublanksta.

 

Atjauta, pagalba kitam, kad ir svetimam, bet kenčiančiam žmogui, tai realus vaistas. Be to, tai stipraus žmogaus bruožas, o stiprūs ir motyvuoti sugeba sąmoningai mąstyti ir savo energiją skiria ne inkštimui, o realiems veiksmams. Veiksmas, štai kas išgydys nuo visų nereikalingų skundų. Pradėkite veikti ir protas nebeturės laiko kurti nepasitenkinimą.

 

Kas iš to, kad jūs žiūrite laidas apie nelaimingus žmones ir gailitės jų, sėdėdami šiltai prie televizoriaus, jei net nesiruošiate jiems konkrečiai kažkuo padėti? Jūs tik užsikrečiate ta nelaimių nuotaika, o mintys tuo metu daro savo darbą. Gailestis niekam nepadeda, jis turi tik griaunamąją galią.

 

Statomoji energija gimsta, kada jūsų mintys nukreiptos į ateitį ir kuria galimybes padaryti kažką, kas padės išgelbėti pasaulį, jus pačius ir jus supančius žmones.

 

Tikrai nesakau, kad turite stumti nuo savęs artimus žmones, kai jiems reikia paguodos ar tiesiog išsikalbėti. Tačiau žmonės to nedaro kiekvieną dieną ir su visais sutiktais ar bent kiek pažįstamais žmonėmis. Be to, jei yra didelės problemos ar depresija, tokiu atveju paprastas žmogus, ne specialistas, nelabai kuo ir padės, o dažnai gali dar ir pakenkti. Nežinodamas, kaip žmogui padėti, pradeda dalinti kvailus patarimus ar liepia susiimti ir baigti.

 

Bet yra žmonių kategorija, kuri visą laiką skundžiasi – blogu oru, valdžia, kaimynais, vaikais, tėvais, draugais, priešais, maistu ir dar tūkstančiu nereikšmingų dalykų, vietoje to, kad bandytų kažką daryti ar keisti.

 

Kokia prasmė valandų valandas kalbėti, apie tai, koks blogas tavo šefas ar vyras, ar kokia bloga tavo draugė, kuri kažko dėl tavęs nepadarė, kad pardavėja parduotuvėje su tavimi nepasisveikino, ar kad tave sulijo, batai nutrynė, vyras nemyli, vaikai neklauso, pinigų neužtenka. Būtent štai tokie skundai ir pritraukia visas nesėkmes ir skurdą. Kuo daugiau kalbame apie tai, kas mums nepatinka, tuo daugiau to gauname.

 

Kai sužinojau, kokią galią mano gyvenime turi žodžiai ir kokią žlugdančią jėgą turi pastovūs skundai, 3 mėnesius ant riešo nešiojau tokią kanceliarinę gumelę. Kiekvieną kartą, kai tik pradėdavau dėl kažko skųstis, garsiai ar mintyse, įtempdavau ją kaip reikiant ir paleisdavau. Va tada ir sužinojau, kad aš net nemoku kitaip mąstyti, kaip tik negatyviai. O dar, už kiekvieną tokią mintį, sugalvodavau tris pozityvias. Tiesiog sugalvodavau už ką galiu padėkoti, vietoje to, kad reikščiau nepasitenkinimą. Pirmas dvi savaites mano rankos paraudo nuo gumos kirčių, o vėliau atpratau. Iš tiesų mokiau save taip drastiškai, per instinktus, tačiau dabar dėl to labai džiaugiuosi.

 

Pradėkime mąstyti sąmoningai. Aš, sužinojusi, kad mintis kontroliuoti galima ir reikia, pradėjau mąstyti taip:

 

– Šis žmogus atima mano brangų laiką, kurį aš galėčiau praleisti bendraudama su mama, kuriai tikrai reikia mano dėmesio, rūpesčio ir realios pagalbos.

 

– Aš šį laiką galiu išnaudoti tam, kad išmokčiau kažko naujo ir savo darbe tapčiau profesionalesnė.

 

– Aš galiu atlikti realius veiksmus, kad padaryčiau kažką gero šiame gyvenime, įskaitant ir pagalbą kitiems žmonėms, kuriems ne taip pasisekė, kaip man.

 

– Aš galiu padėti savo dukrai pasiruošti eilėraščio deklamavimui prieš klasę ir nuveikti dar daugybę gerų ir reikalingų man bei mano artimiesiems darbų, vietoje to, kad kvėpuočiau nepasitenkinimu infekuotu oru.

 

– Kai vieną kartą griežtai pasakiau tam žmogui, jog neturiu tam laiko, jis aišku įsižeidė ir pradėjo žaisti mano jausmais, tačiau aš labai stipriai savo vaizduotėje stengiausi išlaikyti vaizdą, kokia laiminga mano mama šypsosi, kai pas ją užvažiuoju pasikalbėti apie gerus dalykus ir tai mane sulaiko nuo žodžių – „na gerai, pakalbėkim“.

 

Antrą kartą tai buvo paprasčiau, trečią kartą ji jau skambino kitai pažįstamai ir skundėsi mano nedėmesingumu ir pasipūtimu, tačiau po kelių mėnesių jau meilikaujančiu balsu bandė vėl su manimi paplepėti.

 

Taigi, nemanykite, kad be jūsų tie žmonės neturi su kuo pasikalbėti. Tiesiog jie intuityviai jaučia, jog gali jus valdyti. Netapkite vampyro auka. Neleiskite jam siurbti energijos, kuri jums yra reikalinga ir kurią galite panaudoti žymiai svarbesniems dalykams.

 

Labai kviečiu visus išbandyti pasaulio be skundų idėją ir, pradedant nuo savęs, nustoti pagaliau skųstis bei pradėti veikti geresnio gyvenimo link. Nukreipkite mintis ir veiksmus į ateities kūrimą, geresnio pasaulio aplink save kūrimą, pasimėgaukite kūrybos galia ir procesu.

 

O kas liečia tuos, kurie vis nori su jumis „pasibėdoti“, nepasiduokite, patikėkite, jūs tikrai pajusite, kiek laisvo laiko atsirado, kaip lengva ir gera pasidarė, kai pagaliau visi tie žmonės paliko jus ramybėje, numoję ranka ir susiradę kitas aukas. Jūs privalote būti sau draugais, o ne priešais, neleiskite, kad jus užkrėstų tomis infekcijomis. Nuo jų susirgsite, o tada sėkmė nuo jūsų nusisuks.

 

Autorė: Luka de Luna, šaltinis: transformacijos.lt (facebook.com/transformacijos/)

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite