Gyventi amžinai ar mirti: netrukus tai bus kiekvieno iš mūsų pasirininkimas

Žadėdamos žmogui nemirtingumą, technologijos perspjovė religiją. Mirtis gali tapti pasirinkimo klausimu, rašo Darius Dimbelis portale infa.lt.

Ir suteik man amžinąjį gyvenimą. Enter

Šio šimtmečio viduryje senatvė ir mirtis neteks savo svarbos. Taip pat kaip ir ligos, negalia ir visa likusi gamtos mums duodama apribojimu našta. Mes galėsime funkcionuoti, jei panorėsime, kaip programos kompiuterio atmintyje. O mūsų išoriniu atstovu taps avatarai arba holografinės projekcijos. Taip, fantastika. Ir ne ypatingai originali.

Bet pasakykite tai vienam žinomiausių mūsų epochos fizikų – Styvenui Hokingui (Stephen Hawking), transhumanistui ir informatikui Raimondui Kurcveilui (Raymond Kurzweil) ar kompanijų vadovams, kurie investavo milijonus dolerių į tyrimus, siekiančius perkelti sąmonę iš patikimų biologinių smegenų į naujai blizgančią silicio sistemą.

Juk nemirtingumo teorija visiškai reali. Galbūt mes negalime ja pasinaudoti tiesiog dabar, bet po kelerių dešimčių metų galėsime.

Išeik, siela

„Manau, kad sąmonė – tai programa smegenyse, kurios dirba panašiai, kaip kompiuteris“, – įsitikinęs Styvenas Hokingas. Vadinasi, teoriškai, galime nukopijuoti sąmonę į kompiuterį ir taip gauti pomirtinio gyvenimo formą. Bet kol kas tai yra už mūsų galimybių ribų. Kiek prireiks laiko, kol mūsų technologijos galės tai padaryti? Kai kompiuteriai bus taip pažengę, kad galėtų talpinti mūsų sąmonę ir leistų jai funkcionuoti? Raimondas Kurcveilas mano, jog tas momentas jau nebetoli:

„Daugelis dabar gyvenančių žmonių taps šio lūžio dalyviais“.

Naujausia idėja skaitmeninio nemirtingumo rinkoje – kompanijos Humai pasiūlymas. Ji planuoja saugoti žmonių prisiminimus, kad vėliau grąžintų juos gyvenimui. Suprantama, skaitmeniniu būdu. Humai įkūrėjas Džošas Bokanegra (Josh Bocanegra) mano, jog kaipti ir analizuoti reikia „elgesio pavyzdžius ir bendravimo būdus, mąstymo procesus, organizmo funkcionavimą“.

Kam? Kad vėliau artimieji galėtų atgaivinti mirusįjį. „Nemanau, kad paminklai, antkapiai, vaizdo įrašai ar fotografijos, net ir prisiminimai buvo geriausias būdas atminti išėjusius, – teigia Bokanegra interviu leidiniui Popular Science. – Vietoje to mes siūlome sukonstruoti dirbtinio intelekto versiją, su kuria bus galima bendrauti balsu ar renkant tekstą“.

Tai tik pirmame etape. Toliau seks dirbtinio kūno kūrimas, prie kurio bus galima prijungti dirbtinį intelektą. „Tikiu, kad pirmąjį žmogų mes galėsime atgaivinti per artimiausius 30 metų“, – tikina Humai vadovas.

Šiuo metu sunku įvertinti, ar šios viltys turi bent mažiausią galimybę tapti tikrove, ar tai tik paprasčiausias būdas paimti pinigus (ar kokio nors filmo premjeros reklama). Žinoma tik viena – kompanija Humai nėra vienintelė.

Tokį pat tikslą turi ir prieš kelerius metus sukurta „Iniciatyva 2045“. Jos steigėjas – rusų milijonierius Dmitrijus Ickovas, kuris, kaip pats sako, projektui subūrė 30 Rusijos tyrėjų. Organizacijos būstinė yra Maskvoje, bet kai prieš du metus ji suorganizavo konferenciją Niujorke, joje apsilankė žinomi mokslininkai, tarp jų ir jau minėtas Raimondas Kurcveilas, taip pat ir naujausių technologijų rinkos investuotojai, tokie kaip Laris Peidžas (Larry Page) iš Google ar Piteris Diamandis (Peter Diamandis) iš X-Prize fondo.

Žmogaus perkėlimo į kompiuterį planas suskirstytas į keletą etapų. Tai primena mums matytą filmą „Svetimas kūnas“ (Surrogates, 2009 – vert. pastaba) su Briusu Viliu ar neseniai išėjusį hitą „Persikūnijimas“ (Avatar, 2009 – vert. pastaba).

Idėja – sukurti dirbtinį kūną (avatarą), kurį valdys gyvas žmogus. Pirmasis etapas (Avatar A) turi būti baigtas 2020 metais. Visi kalba, kad bent jau ši plano dalis turi pavykti. Jau dabar mes turime elektroninį interfeisą smegenys-mašina (neurokompiuterinis interfeisas, NKI), kuris leidžia perdavinėti komandas tiesiogiai iš smegenų į mechanizmą.

Žmogus tik pagalvoja, o dirbtinė ranka ima judėti. Tęsiasi darbai su informacijos perdavimu į kitą pusę – iš daviklių į smegenis.

Antrasis etapas (Avatar B) – gyvų smegenų perkėlimas į dirbtinį kūną, aprūpintą gyvų audinių biologinių funkcijų palaikymo sistema. Nešėju gali tapti pirmojo etapo mašina. Šis etapas turi baigtis iki 2025 metų. Vadinasi, smegenis ir stuburo smegenis reikės atskirti nuo žmogaus kūno, perkelti į dirbtinį ir sujungti su elektronika. Šito mes kol kas daryti nemokame, nors darbai vyksta (apie tai vėliau).

Kas toliau? Toliau – nemirtingumas. Jei pirmieji du etapai yra gyvų smegenų ir dirbtinio kūno sujungimas, tai Avatar C bus visiškai dirbtinis. Sąmonė, kaip siūlo Ickovas, bus perkelta į kompiuterį. Tai gali atsitikti besibaigiant žmogaus, kaip biologinės būtybės, egzistavimui: sąmonė taps duomenų ir programų kompleksu, kuris valdys dirbtinį kūną. Mokslininkai tikisi žmogaus sąmonę perkelti į kompiuterį 2035 metais. Vėliau (D etapas) žmonės visiškai atsisakys kūno. Norintys galės funkcionuoti kaip hologramos.

„Mes būsime visiškai nauja rūšis, – viename interviu sakė rusų milijonierius, kuris bendradarbiavimui pakvietė ne tik inžinierius, tačiau ir filosofus bei religijos atstovus (idėją, neva, palaikė Dalai Lama). – Nesąmoningai evoliucijai artėja galas. Mes žengiame į naują erą – kontroliuojamą evoliuciją“.

Aš esu atgimimas ir gyvenimas

Dmitrijus Ickovas – ne vienintelis turtuolis, besistengiantis suteikti sau amžiną gyvenimą technologiniais metodais. Iš Google pinigų Laris Peidžas sukūrė kompaniją Calico, kuri planuoja dirbti su medicininėmis technologijomis, prailginančiomis gyvenimą (na, kol kas ne amžiną). 84 metų milijardierius Donas Laflinas (Don Laughlin), uždirbantis iš lošimų (Nevadoje jis netgi turi savo miestą Laflintauną), ruošiasi būti užšaldytas krionogeninėje klinikoje Alcor.

Ten žemesnėje nei 200 laipsniai celsijaus temperatūroje jis lauks, kol bus išrasti vaistai nuo jo ligų ir būdas, kaip tapti nemirtingu. Panašu, kad jis nuoširdžiai tuo tiki, kadangi su savimi pasiima visą savo turtą. Taip pat ruošiasi pasielgti ir miliardierius Robertas Mileris (Robert Miller), vienas iš parduotuvių tinklo DFS Group įkūrėjų. Panašų planą turėjo ir keleto Amerikos aukštųjų mokyklų savininkas Džonas Sperlingas (John Sperling), bet jis vietoje užšaldymo pasirinko tyrimus klonavimo srityje. Mokslas nesuspėjo – praeitais metais Sperlingas mirė.

Žinoma, turtuolių idėjos (jaunų ir senų) gali atrodyti ne visiškai realiai. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. „Tai skamba ne mažiau įtikinamai, nei tai, ką kalbėjo 1960 metais, kaip prasidėjo inkstų ir kepenų persodinimo operacijos“, – primena amerikiečių juristė Martina Rotblat (Martine Rothblatt), sukūrusi kompaniją United Therapeutics.

Būtent, persodinimas. Paraleliai kompiuteristų darbui savo tyrimus atlieka neurologai ir chirurgai. Kalba eina apie viso kūno persodinimą. Iš pradinio egzemplioriaus lieka tik galva (iš čia ir pavadinimas – galvos persodinimas), kurioje tūno sąmonė. Pirmasis pasaulyje tokią operaciją ruošiasi atlikti italų neurochirurgas Serdžijus Kanaveras (Sergio Canavero). Data jau paskirta – operacija bus atlikta po dviejų metų, 2017 metų gruodį.

Taipogi yra žinomas pirmasis tinkamiausias pacientas – galvos donoras ir kūno gavėjas. Tai – rusas Valerijus Spiridonovas. Jis kenčia nuo reto genetinio susirgimo, viena iš raumenų distrofijos formų (Verdingo-Hofmano sindromas). Šiuo metu vaistų nuo šios ligos nėra. Ji pažeidžia impulsų iš centrinės nervų sistemos į raumenis perdavimą. Ilgainiui raumenys apmiršta, taip apsunkindami ne tik judesius, bet ir kvėpavimo bei rijimo procesus.

Spiridonovas, judėdamas tik sėdomis neįgaliųjų vežimėlyje, puikiai supranta: tai, kad jis dar gyvas yra tiesiog stebuklas. „Kai sužinojau, kad galiu dalyvauti tokiame svarbiame, didžiame dalyke, nė kiek nesuabejojau. Tartum aš visą gyvenimą būčiau ruošęsis kažkam svarbaus, ir tai pagaliau ėmė vykti“.

Daugelis kolegų gydytojų Kanaverą laiko šarlatanu. Niekam iki šiol nepavyko sėkmingai sujungti atjungtas stuburo smegenų dalis. Italų chirurgas teigia, kad turi nuostabių „klijų“, tačiau daugiau jokių detalių atskleisti nenori. Tokios medžiagos egzistavimas nuo negalios išgelbėtų daugybę žmonių – autoavarijų aukų, kurie lieka dalinai paralyžiuoti ir gali judėti tik vežimėlio pagalba.

„Kanaveras paskaičiavo, kad jei viskas eisis pagal planą, mokslinių detalių ir persodinimo procedūrų tobulinimui pakaks dviejų metų“, – sako Spiridonovas. Šių metų rugsėjo mėnesį Kanaveras, atsakydamas į vis griežtėjančią kritiką savo adresu, papasakojo, kad operacijoje talkins Ženis Siaopinas (Xiaoping Ren) iš Charbino medicinos universiteto. Teigiama, kad kinas jau yra persodinęs daugybę galvų pelėms. Kai kurios jų, po tokios operacijos galėjo kvėpuoti, gerti ir netgi matyti. Bet nė viena neišgyveno ilgiau nei porą minučių. skaitmeninis nemirtingumas, nemirtingumas

„Ar man baisu? Žinoma, baisu, – sako rusas. – Tačiau turite suprasti, kad aš neturiu ypatingai iš ko rinktis. Man jau 30 metų, o žmonės, kenčiantys nuo tokios ligos retai tesulaukia 20. Kasmet mano būklė vis blogėja. Jei nesurizikuosiu, mano likimas bus aiškus“.

Pamąstykime, ką galėtų reikšti viso kūno persodinimo sėkmė. Ar pasakiškai turtingi ligoniai, savo mirties akivaizdoje ryšis griebtis paskutinio šiaudo, kad pratęstų savo gyvenimą? Kokios bus viso to pasekmės? Ar vėlesni persodinimai nesuteiks jiems galimybės pratęsti gyvenimo laiką, kuris bus gerokai ilgesnis už tą, kurio gali tikėtis mažiau turtingi žmonės?

Rojaus vartai

Nelygybės problema, kilusi dėl technologijų, leidžiančių pratęsti gyvenimo trukmę ar netgi suteikiančių nemirtingumą, prieinamumo (juk tai nebus prieinama kiekvienam) – tik ledkalnio viršūnė. Jo apačioje glūdi klausimas: net jei mes sugebėsime perkelti sąmonę į kompiuterį, ar ji liks tokia pati?

„Pagrindinis principas yra toks – nuskenuojama smegenų struktūra ir sukuriamas elektroninis modelis, kuris bus tikslia jų kopija. Jei modelį paleisime atitinkamoje įrangoje, tai gausime būtent tai, kas ir buvo pradinėse smegenyse, – mano Andersas Sandbergas (Anders Sandberg) iš Oksfordo universiteto – vienas iš konferencijos Singularity Summit dalyvių, kurioje buvo aptariamos žmogaus sąmonės modeliavimo problemos. – Tačiau prisipažinsiu, nežinau, ar mums pavyks sumodeliavus smegenis atkurti sąmonę. Greičiausiai taip ir bus, bet to aš nežinau“. Taipogi neaišku ir tai, ar smegenų „kopijavimas“ atkurs sąmonę. Kas, jei ne? Kas, jei taip?

„Šie eksperimentai ir planai kelia daugybę įdomių filosofinių klausimų. Klausimas pirmas: ar sistema, į kurią bus įkrautas mano protas, gaus ir mano sąmonę? Juk proto perkėlimas yra bevertis, jei po šios operacijos mes atbusime būdami zombiais, – aiškina Deividas Čalmersas (David Chalmers) iš Australijos nacionalinio universiteto. – Ar nauja sistema bus manimi? Jei ji įgis sąmonę, tačiau bus kažkas kitas, ne aš, tai jau nebebus taip šaunu“.

O jei ji įgis sąmonę, ar ji turės tokias pat teises, kurias turėjo ir žmogus jo materialiame pavidale? Ar kompiuterio išjungimas ir duomenų ištrynimas bus prilygintas žmogžudystei? Jei sąmonės perkėlimas į kompiuterį įvyks ne mirties momentu, o anksčiau, kuri versija bus laikoma, sakykime namo savininke, vyru ar žmona?

Ekspertai spėja, kad nemirtingųjų kastos atsiradimas (net ir skaitmeninėje versijoje) sukels socialinės ir religinės įtampos stiprėjimą. Žmogaus sąmonė, sustiprinta kompiuterio galimybėmis, bus neįveikiama jokioje srityje: nuo mokslinės karjeros bei finansinių operacijų iki karo veiksmų. Tokios būtybės įgis įprastų žmonių nepasitikėjimą ir priešiškumą. Ir tuomet prieš juos stos religija – taip ateitį mato Piteris Ekerslis (Peter Eckersley) ir Andersas Sandbergas esėje „Ar pavojinga smegenų emuliacija?“

Tai, kad tokie ginčai kils – neišvengiama. Galų gale, religija teigia, kad norint tapti nemirtingu, pirma reikia numirti.

Parengė: Darius Dimbelis

Inf. šaltinis: infa.lt