Medžiai donorai, medžiai vampyrai

Jau gilioje senovėje daugelis tautų buvo sukaupusios žinių apie įvairių medžių energetinį poveikį žmogaus sveikatai. Indų jogai aiškino, jog medžiai kaupia energiją, gaunamą iš kosmoso, gali ją skleisti aplinkoje, perteikti žmogui. Amerikos indėnai išmokė etnografą Karlą Kastanjedą miške ieškoti „jėgos medžių” ir gauti iš jų energijos.

Tirdami šių augalų biolokacijos intensyvumą bei pobūdį, mokslininkai juos suskirstė pagal tris tipus: teikiančius energiją, ją paimančius ir neutralius. Šiandien tuos tipus operatorius lengvai nustato rėmeliu. Teikiantis energiją medis rankoje laikomą rėmelį atstums, ją siurbiantis – pritrauks, neutralus – paliks ramų.

Prie maitinančių savo energija priskiriami ąžuolai, akacijos, beržai, pušys, klevai, gluosniai, liepos, kaštonai, uosiai, šermukšniai, obelys. Pasisaviną žmogaus energiją – drebulės, topoliai, eglės, alksniai, ievos (prie jų žmogui reikėtų eiti, kai jo paties bloga energija, sukelta pykčio, stresų; šie medžiai pagerins savijautą išsiurbdami blogą energiją).

Medžiai donorai, medžiai vampyrai

Seniai pastebėta, kad tarp žmogaus ir medžio yra tam tikras ryšys. Jau senovėje jogai mokėjo pasirinkti medžius, kurie buvo teigiamos bioneregijos šaltiniai. Šių dienų inžinerinės biolokacijos visuomeninės asociacijos, egzistuojančios kai kuriose Europos šalyse, teigia, kad vieni medžiai žmogui gali suteikti teigiamos energijos, kiti išsiurbti neigiamą energiją. Pirmieji vadinami medžiais donorais, antrieji – medžiais vampyrais. Iš medžių donorų pagal skleidžiamos energijos galingumą paminėtini ąžuolai, pušys, beržai, akacijos, šermukš­niai, klevai, kaštonai, gluosniai, liepos.

Skleidžiamos energijos galingumas priklauso ir nuo geografinės platumos. Lietuvoje, anot šios srities specia­listo Romualdo Oginskio, stiprus donoras yra šermukš­nis. Sunkiai sergantiems ligoniams, ypač vyresnio amžiaus, reikėtų prie lovos pamerkti kelias šermukšnio šakeles. Neigiamos energijos medžių (vampyrų) grupei priskiriamos eglės, drebulės, tuopos, ievos, alksniai. Teigia­ma, kad, ilgesnį laiką pabuvę drebulyne, pajusime galvos skausmą. Nepatariama užmigti po drebule ar tuopa.

Jei žmogus neserga jokia liga, tačiau jaučia protinį ir fizinį nuovargį arba paprasčiausiai norėtų papildyti ener­gijos atsargas, geriausiai pabūti prie medžių donorų. Sveikam žmogui ilgai būnant prie medžių vampyrų gali pradėti skaudėti galvą, apimti miegas. Medžiai vampyrai padeda, kai sergama įvairiomis infekcinėmis ligomis. Esant uždegimams, spazmams jie ištraukia neigiamą ener­giją. Sergantiems patariama pirmiausia pabūti prie medžio vampyro, o paskui – prie donoro.

Kokia turi būti kūno padėtis „bendraujant” su medžiu? Rekomenduojamos trys: pirma – žmogus prie medžio liečiasi nugara, antra – liečiasi krūtine ir pilvu, trečia – liečiasi delnais (ši padėtis tinka žmonėms, kurių jautri del­nų oda). Pirmoji padėtis labiau tinka vyrams, antroji – mote­rims. Prigludus prie medžio reikia įsivaizduoti, kad pamažu su juo susilieji, kad tai malonu.

Reikia pasirinkti tvirtą ir sveiką medį. Vieta, kurioje auga medis, turi būti ekologiškai švari. Pasak R. Oginskio, ar medis pasiruošęs su žmogumi pasidalinti savo energija, galima patikrinti ir taip. Per sprindį lygiagrečiai su medžio kamienu išskėstais pirštais laikome dešinę plaštaką (kairiarankiai – kairę). Jei po keliolikos ar keliasdešimties sekundžių pirštų galai ar delnas pradeda šilti, pajuntame dilgčiojimą, medis linkęs su mumis bendrauti.

Bendraujant su medžiu būtina mintimis pakilti medžio stiebu, apsižvalgyti, žvilgtelėti į kosmoso begalybę, pajusti sulčių tekėjimą stiebu, kuo daugiau susilieti su medžiu, jausti, kad esate vienas organizmas. Tokioje būsenoje gali­ma patirti daug malonių akimirkų – nuo švelnaus saulės spin­dulio, lengvo vėjelio iki galingos jėgos, einančios iš žemės, pajautimo. Bendravimo su medžiu seanso metu grįžta laimės, kaip natūralaus pasaulio būvio, pojūtis.

Svarbu ir tai, kuriuo metu būsime prie medžio. Pavyzdžiui, prie ąžuolo patariama būti nuo 21 iki 3 vai. (ne­veiksmingas „bendravimas” nuo 15 iki 17 vai), prie kašto­no – nuo pirmos valandos nakties iki penkių ryto, prie lie­pos – taip pat naktį. Beje, liepos energija labai švelni.

Kai kurie bioenergetikai teigia, kad pajusti medžių energiją galima ir neprisilietus prie jų, kai medžiai vie­nas nuo kito yra per 5-7 metrus, pavyzdžiui, alėjose. Ten medžių biolaukas gana stiprus. Taigi įsikrauti ar išsikrauti galime ir vaikščiodami alėja.

Kaip žmogui žinoti: jam trūksta energijos ar turi jos perteklių?

Žinoma, geriausiai apie tai pasakys gydantis gydyto­jas. Pasak bioenergetikų, jeigu esate apatiškas, vangus, lėtai reaguojate į aplinką, sumažėjęs odos elastingumas, vadinasi jums trūksta energijos, pats laikas „pabendrauti” su beržu, šermukšniu, kaštonu ar kitu medžiu donoru. Jei padidėjęs kraujospūdis, kamuoja spazmai, uždegimai, skausmai, ge­riausia priglusti prie eglės, alksnio, tuopos, ievos, drebulės. Veikia ir medžių nuopjovos, lentelės, šakelės.

Šermukšnio burtai

“Skandinavų, kuriems šermukšnis vienas iš labiausiai gerbiamų medžių, legendos sako, kad jis – tikros meilės vaisius, o uogos, kurias raudonai nudažė meilės liepsna, – it kraujo, pralieto dėl tos meilės, lašeliai.”

Seniau šermukšnių mediena naudota, norint padidinti aiškiaregystės ir dvasinę jėgą. Manyta, jei turėsi prie savęs uogų ar žievės, jie padės atgauti jėgas, palengvins gijimą ir atneš sėkmę. Laikyta tokius amuletus kišenėse kaip apsaugines priemones. Škotų kalniečiai įsisiūdavo jų į drabužių siūles eidami į mūšį, o jų moterys nešiojo uogų karolius, suvertus ant raudono siūlo.

Slavų, baltų ir keltų gentys šermukšnio medžiui priskyrė magiškų savybių. Jau tada buvo žinoma, kad šermukšnių uogos pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Tikėta medžio energetine galia, išvarančia visas ligas iš žmogaus organizmo. Neretai po šiuo medžiu būdavo pasodinami ar paguldomi ligoniai, kad greičiau pasveiktų.
Magijoj šermukšnis naudojamas apsaugoti namus nuo burtų ir piktųjų dvasių. Tuo tikslu yra sodinamas šermukšnis šalia slenksčio arba vartų.Šermukšnio šakelė jau nuo senų senovės buvo tvirtinama virš durų-tai geras apsauginis amuletas.

Manoma,kad šermukšnis aštrina pojūčius ir padeda vystyti aiškiaregystės dovaną.

Jeigu žmogų apkloti šermukšnio šakomis (būtinai su lapais ir uogom), duoti išgerti puse litro karšto užpilo iš šermukšnio uogų,tai po trijų valandų nuo žmogaus bus nuimtas vidutinio sunkumo nužiūrėjimas.Po šitos procedūros būtinai šakas reikia išmesti, geriausia,- sudeginti.

Parengta pagal: Rietavo urėdijos, forest.lt inf., parengė: Vilijos Magiškos Kortos