Lietuvos raganius: ar žmogus yra prakeiktas, galima sužinoti labai paprastai

prakeikimaiPortalas anomalija.lt nusprendė pasidomėti apie prakeikimus.
 
Kokios prakeikimo formos egzistuoja, ar įmanoma nuo to apsisaugoti ir kaip prakeikimą galima diagnozuoti? Apie tai ir pasikalbėjome su raganiumi Aleksejumi Šiškariovu.
 
Aleksejau, sakykite, kas tai yra „prakeikimas“?
 
Prakeikimas tai veiksmas, skirtas žmogui pakenkti. Tai gali būti pasąmoninis blogio linkėjimas dėl pavydo (nužiūrėjimas), specialus veiksmas sukelti įvairaus plauko problemas (porčia), bei stiprus palinkėjimas pasitelkiant tikėjimo priemones – kalbama apie konkrečiai prakeikimą.

 

Ar gali žmogų prakeikti ne tik būrėjai, tačiau ir eiliniai žmonės?

 

Taip gali. Žinoma, ne mirtinai, tačiau yra pakankamai daug atveju ,kai net diletantai turi pakankamai žinių ir netgi sugebėjimo tai padaryti.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Kokie prakeikimai yra patys stipriausi?

 

Man teko susipažinti ir praktiškai išbandyti įvairių metodikų prakeiksmus. Ir čia aš jus nuvilsiu – stipriausia tai, kas eina nuo Dievo. Ir malonė, ir bausmės. Bet koks jėgos ieškojimas ir prašymas iš tamsos yra beprasmis. Nuodugniai ištyrinėjęs Šventą raštą bei pasitelkęs savo mokytojų patirtimi išbandžiau Biblinę magiją. Rezultatai pranoko visus lūkesčius. Tai išties bauginančiai stiprus dalykas.

 

Ar tikrai kiekvienas prakeiksmas turi atoveiksmį? Juk kartais žmogus gali prakeikti kitą žmogų to sąmoningai net nenorėdamas, pvz. ginčo metu, ar susikaupus emocijoms…

 

Vien emocijų pagautas žmogus negali prakeikti. Tačiau jeigu tas žmogus žino, kaip tai padaryti – jis padaro ir efektas tikrai yra. Neužtenka žodžiu, užkalbėjimai be religinės mifologemos pagrindo gali nesuveikti.

 

Ar tiesa, kad vyrų giminė labiau kenčia nuo prakeikimų, negu moterų giminė?

 

Sakyčiau kad priešingai. Moterys gerokai labiau imlios visoms prakeikimų formoms.

 

Sakoma, kad pats baisiausias prakeikimas yra tada, kai tėvai prakeikia savo vaikus. Ar tai tiesa? Kodėl?

 

Rusai sentikiai turi netgi terminą sustrel. Taip vadinamas žmogus, kurį prakeikė tėvas arba motina. Tokie žmonės yra atstumti visų, jų likimas nepavydėtinas. Jie nesugeba užmegzti tvirtų santykių, jiems viskas svyra iš rankų. Šlykščiausia čia yra tai, kad kartais tėvai gali prakeikti vaiką neturint tam pagrindo.

 

Ar yra kokių nors būdų kaip galėtų žmogus apsisaugoti nuo prakeikimų?

 

Yra. Tai apeigos, kurios daro profesionalai. Apsaugos, kurios veikia tarsi skydas. Nors geriausia apsauga – nesikišti į kito asmens gyvenimą. Niekada nešnekėti apie kitus.

 

Kaip sužinoti ar žmogus yra prakeiktas ar tai tiesiog „juodas periodas“ jo gyvenime, kuris praeis?

 

Elementariai nueiti į maldos namus. Prakeiktam ar nužiūrėtam ten visada bloga, atsiranda žiovulys, pykinimas. Kai kurie nualpsta.

 

Ar tie kurie prakeikia kitus, sulaukia kažkokios bausmės?

 

Tai mitas. Bausmės tokie žmonės gali sulaukti nebent iš savo sąžinės. Arba jeigu puola nepelnytai.

 

Aleksejau, ar pats užsiimate prakeikimais jeigu to prašo Jūsų klientai?

 

Buvo laikotarpis, kai norėjau padėti tašką viskam, kas rišama su pakenkimais. Tačiau po ilgo svarstymo nusprendžiau, kad vis gi to nedarysiu. Klientams aš stengiuosi atsisakyti daryti tokius dalykus. Nebent jie turi svarius argumentus, kad tai padaryčiau. Laikausi griežto principo – neprakeikinėju vaikų, nėščių moterų, bei savo tautiečių. Žydas niekada nešaus į žydą. Tokie mūsų įstatymai.

 

Tačiau pats aš taikiau tokias metodikas, kai mane įžeidinėjo, taip pat bausdamas už man padarytus negerus dalykus. Pirmas niekada nepuoliau, bet jei apsiimdavau – vykdydavau tol, kol žmogus stipriai pasigailėdavo dėl savo veiksmų. Esu labai sunkaus, nesukalbamo charakterio. Tad niekada nediskutuoju klausimais, kurie man atrodo šventi ir teisingi. Taip pat visada negailėstingai baudžiau ir bausiu ateityje visus pliotkininkus ir šmeižikus, juodinančius mano vardą. Tokie gaus prakeiksmą, kuris atsilieps per kartų kartas.

 

Kada pirmą sykį atlikote suveikusį prakeikimą?

 

Na, netgi truputį nejauku prisipažinti. Man buvo keturiolika metų. Dariau žmogui, trukdžiusiam ramiai gyventi mano šeimai. Turėjome įkyrų kaimyną. Teko pamokyti. Dariau nesitikėdamas nieko gero bet rezultatus gavau gerus.

 

Ir paskutinis klausimas: ar jums gaila tu žmonių, kuriems tai darote?

 

Aš nesu empatas, ir jeigu klientui reikia ir jo argumentai svarūs – tai bus atlikta. Kas liečia mano asmeninį gyvenimą ir man pakenkusius ir už tai pelnytą atlygį gavusius žmonės – viską dariau pagal savo sąžinę. Nesigailiu nei dėl vieno atvejo.

 

Asmeninis mago Aleksejaus Šiškariovo puslapis: aleksejus.webnode.com

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.