Interviu su būrėja apie magijos ir burtų pasaulį

interviu-roma-vicieneDažnai mums norisi sužinoti, kas mūsų laukia ateityje ar ko geriau pasisaugoti. Būtent todėl daugelis žmonių kreipiasi į būrėjas.

 

Kaip taip atsitinka, kad kai kurie žmonės gali žinoti apie mus daugiau negu mes patys apie save? Portalas anomalija.lt kalbina būrėją Romą Vičienę apie magijos, užkalbėjimų ir ritualų pasaulį.

 

Kaip Jūsų gyvenimo atsirado magija? Kas paskatino užsiimti tuo, kuo užsiimate dabar?

X
f
Prisijunk prie mūsų ir Facebook'e! Spausk

 

Na, ką mes vadiname magija? Nemanau, kad ja užsiimu. Savęs mage nelaikau, nors atlieku ir ritualus ir užkalbėjimus. Nenoriu įsprausti savęs į kokius nors rėmus.

 

Tiesiog su tam tikrais sugebėjimais mes gimstame. Tai mūsų dovana (ar prakeiksmas?) einantis per motinos liniją. Daugiau matome, daugiau suvokiame, daugiau galime… Kitaip matome pasaulį.

 

O jeigu esi paniręs į tai nuo pat vaikystės, kito kelio nėra. Tai ne tik dovana, tai ir pareiga ir atsakomybė. Bandžiau viską mesti, pasitraukti… Tada prasidėjo virtinė bėdų, nelaimių. Jos baigėsi tada, kai vėl grįžau į tą kelią.

 

Egzistuoja nuomonė, kad pas būrėjas lankosi tik tiek, kurie nori kažkam pakenkti. Ar sutinkate su tokiais žodžiais?

 

Tikrai ne. Bent pas mane nesikreipė nei vienas toks klientas. Dažniausiai kreipiasi tie, kuriems yra labai sunku, jie pasimetę ir nežino kaip toliau gyventi. Ir ar išvis dar tęsiasi tas gyvenimas… Tai žmonės praradę viltį, norą gyventi. Jie tiesiog ieško išeities. Mes padedame pasitelkę papildomas priemones tada, kai nebepadeda niekas.

 

Ko dažniausiai prašo žmonės? Gal buvo toks prašymas kuris jums įstrigo labiausiai?

 

Prašymai įvairūs. Užkalbėti nuo ligos, paanalizuoti situaciją, pažiūrėti koks kelias geresnis, kur pasukti. Tada, kai labai sunku ir norisi nors kiek palengvinti savo skausmą. Prašymai įvairūs ir labai asmeniški, net intymūs.

 

Ar yra žmonių tipas, kuriems atsisakote suteikti magijos paslaugas?

 

Taip, tokių yra. Kartais nuo pat pirmų žodžių supranti, kad su tuo žmogumi geriau neturėti jokių reikalų. Tai gali būti tiesiog energetiniai vampyrai, einantys nuo būrėjos prie būrėjos ir jas „nusiurbdami“, tiesiog užkrauna ant tavo galvos visas problemas, patys nenorėdami nei piršto pajudinti. Pikti, kupini pagiežos ir pykčio… O kartais tai kažkokia nuojauta, šeštas jausmas, kurio net neįstengiu logiškai paaiškinti.

 

Dažnai žmonės sako, kad būrėjai turi dirbti „už ačiū“, kadangi turi Dievo dovaną… Ką tokiems galėtumėte atsakyti?

 

Atsiprašau, jei atsakysiu per grubiai. Bet tai pats dažniausias ir pats kvailiausias klausimas. Visi dirba ir ima algas. Ir nei vienas nesijaučia dėl to kaltas. Dainininkai, rašytojai ir aplamai menininkai taip pat turi Dievo dovaną.

 

Bet visi perka knygas ir už jas moka kur kas brangiau nei už alkoholį. Eina į koncertus ir teatrus ir moka pakankamai brangiai už bilietus. Ir nesipiktina. Mes irgi turim kūną. O parduotuvės čekių nesiunčia į dangų, kad ten sumokėtų…

 

Ir komunalininkai kažkodėl atsiunčia sąskaitas mums… O kur dar mokesčių inspekcija… Mes taip pat dirbam, išnaudojam begalę energijos, laiko… Pas mane vienas žmogus išbūna nuo pusantros iki dviejų valandų. O kartais ir ilgiau. Ir tikrai, ne kavutės ateina pagerti.

 

Nieko Visatoje nėra veltui. Tas, kuris galvoja „apsukęs“ būrėją, susimokės daug daugiau. Atims rankinę, išplėš kažkas butą, pavoks arba sudaužys mašiną… Variantų begalės. Ir mums nieko nereikia daryti. Mus tikrai saugo tam tikros jėgos. Todėl skriausti raganą nepatariama…

 

Sakykite, kodėl būrėjai atsisako dirbti su vaikais? Dažniausiai vienas iš reikalavimų yra būti pilnamečiu.

 

Todėl kad vaikų dar nestabili psichika, daug savižudybių. Būrėjas dažnai mato tik tą ateitį, kuri jau bręsta. Vaikui geriau vystyti ir formuoti savo likimą. Todėl geriau burtis ne anksčiau negu 18 metų. Ir pažiūrėti tik tuos klausimus, kurie tikrai jaudina. O ne iš smalsumo „o įdomu ką pasakys?“

 

Burdamas būrėjas paima kažkiek energijos iš kliento. Jis kažkaip turi „ieiti“ į žmogaus informacinį lauką. Tai sudėtingas procesas ir be jokio reikalo lakstyti nuo būrėjo prie būrėjo nereikėtų.

 

Kaip atskirti tikrą būrėją nuo šarlatano?

 

Tai sudėtingas klausimas… Tiesiog reikėtų pasikliauti savo intuicija. Paprastai žmonės greitai susidėlioja kas yra kas.

 

Iš lupų į lupas kartais žmonės kalba, kad būrėjai tai velnio tarnai ir su Dievu jie nieko bendro neturi. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokias kalbas?

 

Kartą būdama vaikas, pasiklydau savo mintyse. Prieš užmigdama apimta nevilties pagalvojau: „Dieve, na kas yra gerai ir kas blogai? Kaip man tai žinoti?“ Užmigus sapne girdžiu balsą: „Svarbiausia, kad niekas dėl tavęs nekentėtų… Kad niekam nesuteiktus skausmo…“

 

Keista, bet ir dabar tie žodžiai aidi ausyse ir jais stengiuosi vadovautis. Jeigu aš padėjau žmogui, tai jaučiuosi gerai. Nemanau, kad Velnias labai dėl jų jaudinsis… O ir būrėjų ir magų yra visokių. Vieni tikrai velnio tarnai. Bet jie to neslepia.

 

Koks yra įsimintiniausias įvykis susijęs su magijos fenomenu jūsų gyvenime? Gal yra kokia nors istorija susijusi su klientu kuri labiausiai įsiminė?

 

Kaip jau minėjau, nežinau kas tas magijos fenomenas. Kai augi su tuo, tai, kas vadinama magija, tampa tavo dalimi, gyvenimo būdu, vidine filosofija. Ir kartais pats ieškai ribų kas kitiems yra antgamtiška, o tau tik normalu.

 

Pateiksiu tokią smulkmeną, pavyzdį iš vaikystės. Mokykloje kalbamės su drauge. Ji: „Kokį sapną sapnavau! Stovėjau žalioje pievoje!“ Aš: „Na ir ką?“ Ji: „Na žalioje pievoje !Supranti?“ Aš: „O kokia ta pieva turi būti? Raudona? Mėlyna?“ Taip išsiaiškinau kad būna nespalvotų sapnų… Ir gyvenime daug tokių dalykų.

 

Įlendi išėjęs iš kūno į kaimynų butą, peržvelgi reinkarnacijas, nuskrendi į praeitį ar ateitį, išgirsti mintis… tai lydi visą gyvenimą ir kažką išskirti negaliu. O dėl klientų… Pas mane ateina tikrai puikūs žmonės su asmeninėmis, intymiomis problemomis. Ir net neminėdama jų vardų nenoriu to viešinti. Tegu tai ir lieka tarp mūsų.

 

Jūsų manymu, ar egzistuoja likimas? O gal viską įmanoma pakeisti?

 

Likimas egzistuoja. Ir keisti mes galim tik tam tikrose ribose. Keisdami ne patį likimą, o savo elgesį ir mąstymą. Tada keičiasi pats likimas. Jeigu man lemta gyventi Palangoje, tai jau man rinktis ar kalėjime, ar gatvėje, ar savo namuose.

 

Paprastai Aukštesnės jėgos stengiasi mus tuose rėmuose laikyti ir duoda ženklus, jeigu darome ką nors ne taip. Reikėtų stebėti tuos ženklus. Apie tai esu rašiusi „Menesienoje“ (asmeninis būrėjos puslapis Facebook tinkle, – red. past.). Klausyti intuicijos, stebėti Aukštesnių jėgų ženklus ir gyvenimas klostysis kur kas paprasčiau.

 

Kuo galite padėti žmonėms kurie galvoja į Jus kreiptis?

 

Padėsiu kuo galėsiu. Jeigu pas mane atėjęs užgesusiu žvilgsniu ir praradęs viltį žmogus išeis su ugnelėmis akyse ir supratęs, kad gyvenimas dar nesibaigė, būsiu padariusi savo darbą.

 

Asmeninis Būrėjos Romos Vičienės Facebook puslapis: Mėnesiena: Būrimas kortomis

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Facebook komentarai
Pradėkite diskusiją pirmi!
2500

wpDiscuz