Arčiausiai Žemės esanti egzoplaneta gali būti gyvenama

Nacionalinio Prancūzijos mokslinių tyrimo centro ir Eks Marselio universiteto mokslininkai skelbia, kad neseniai atrastoje arčiausiai Žemės esančios Kentauro Proksimos planetoje Proksima b gali tyvuliuoti didžiulis vandenynas, rašo technologijos.lt.

Proksima b sukasi aplink raudonąją nykštukę, kuri nuo Žemės nutolusi tik 4,2 šviesmečio ir kuri yra artimiausia žvaigždė po Saulės. Planeta skrieja vadinamojoje “gyvybės zonoje” – joje temperatūra yra optimali skysto būvio vandeniui.

Tarptautinė astronomų ir planetologų grupė sudarė kompiuterinį modelį, kuris numatė du galimus scenarijus. Pagal pirmąjį, jei planetos skersmuo neviršija 6 tūkst. km, Proksima b turi ypač tankų metalinį branduolį, padengtą akmens pluta.

Šis scenarijus neprieštarauja vandenyno ar jūrų egzistavimui Proksimos b paviršiuje. Iš esmės Proksima b kažkuo primintų Merkurijų. Tiesa, nereikia pamiršti, kad planeta už Žemę masyvesnė 1,3 karto.

O štai pagal antrąjį scenarijų, Proksima b gali būti gerokai didesnė – skersmuo gali siekti ir 18 tūkst. km. Tokiu atveju vanduo sudarytų apie 50 proc. planetos masės (palyginimui, mūsų planetoje vandenynai, jūros ir ežerai sudaro tik 0,05 proc. Žemės masės). Tokio vandenyno gylis siektų 200 km ir daugiau. Jis galėtų dengti visą planetos paviršių.

“Šiuose kraštutiniuose scenarijų variantuose laikomasi prielaidos, kad planetą gaubia plonas atmosferos sluoksnis. Jei planetą ją iš tikrųjų turi, ji gali būti tinkama gyvybei, o gal net ir gyvenama”, – rašoma pranešime spaudai.