Analizė: ar gali pasaulis tikrai būti kompiuterine simuliacija?

matricos-gyvenimasHipotezė apie tai, kad mūsų Visata – tai kompiuterinė simuliacija ar holograma vis aktyviau drumsčia mokslininkų ir filantropų protus, rašo BBC.

 

Išsilavinusi žmonija dar niekada nebuvo taip įsitikinusi viso to, kas vyksta iliuzoriškumu, skelbia alternatyvių naujienų portalas infa.lt.

 

2016 metų birželį amerikiečių verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk), įvertino tikimybę to, kad mums žinoma „realybė“ yra pagrindinė – kaip „vieną daugiamilijardinę“. „Mums bus netgi geriau, jei pasirodys, jog tai, ką mes priėmėme už realybę, – jau yra simuliatorius, sukurtas kitos rasės ar ateities žmonijos“, – pabrėžė Maskas.

X
f
Prisijunk prie mūsų ir Facebook'e! Spausk

 

Rugsėjo mėnesi Amerikos Bankas įspėjo savo klientus, jog yra 20-50% tikimybė, kad jie gyvena Matricoje. Šią hipotezę banko analitikai įžiūrėjo šalia kitų ateities požymių, iš dalies, virtualios ir papildomos realybės atėjimą (tai yra, jeigu tikėtume pradine hipoteze, virtuali realybė pačioje virtualioje realybėje).

 

Naujoje New Yorker medžiagoje apie investuotoją kapitalistą Semą Altmaną, kalbama, jog Silicio slėnyje daugelis yra apsėsti idėjos, kad mes gyvename kompiuterinėje simuliacijoje. Du techno-milijardieriai, esą nuėjo filmo „Matrica“ herojaus pėdomis ir paslapčiomis finansavo tyrimus, žmonijos išlaisvinimo iš šios simuliacijos tikslu. Jų vardų leidinys neatskleidžia.

 

Ar verta šią hipotezę priimti tiesiogiai?

 

Trumpas atsakymas – taip. Hipotezė apie kompiuterinę simuliaciją kyla iš to, kad mūsų jaučiama „realybė“ apibrėžta tik nedideliu informacijos kiekiu, kurią mes gauname ir kurią yra pajėgios apdoroti mūsų smegenys. Mes jaučiame daiktus kietais dėl elektromagnetinės tarpusavio sąveikos, o mūsų matoma šviesa – tik nedidelė elektromagnetinių bangų spektro dalis.

 

Kuo daugiau mes iššifruojame nuosavų potyrių ribas, tuo labiau įsitikiname, jog Visata didžiąja dalimi sudaryta iš tuštumos.

 

Atomai sudaryti 99,999999999999% tuštumos. Jeigu vandenilio atomo branduolį padidintume iki futbolo kamuolio dydžio, tai jo vienintelis elektronas atsidurtų 23 kilometrų atstumu nuo jo, pagal tuštumos ir medžiagos santykį. Sudaryta iš atomų materija sudaro viso tik 5% mums žinomos Visatos. O 68% sudaro tamsioji energija, apie kurią mokslui beveik niekas nežinoma.

 

Kitaip tariant, musų realybės suvokimas – tai tetris lyginant su tuo, kas iš tiesų yra Visata.

 

Ką šiuo atveju sako oficialusis mokslas?

 

Lyg romano herojai, bandantys tiesiogiai jo puslapiuose atspėti autoriaus užmačias, šiuolaikiniai mokslininkai – astrofizikai ir kvantinės fizikos fizikai – tikrina hipotezę, kurią dar XVII amžiuje iškėlė filosofas Rene Dekartas, Jis padarė prielaidą, jog „kažkoks piktasis genijus, pakankamai galingas ir linkęs į apgavystę“, galėjo priversti mus galvoti, kad egzistuoja išorinis fizinis pasaulis, tuo tarpu kai iš tiesų dangus, oras, šviesa, apybraižos ir garsai – tai „genijaus paspęsti spąstai“.

 

1991 metais rašytojas Maiklas Talbotas (Michael Talbot) knygoje „Holografinė Visata“ vienas pirmųjų padarė prielaidą, jog fizinis pasaulis tai tarsi gigantiška holograma. Kai kurie mokslininkai, Talboto „kvantinį misticizmą“ laiko pseudo mokslu, o susijusias su tuo ezoterines praktikas – šarlatanizmu.

 

Kur kas didesnį pripažinimą profesionalioje terpėje gavo 2006 metais išleista knyga „Programuojant Visatą“, kurią parašė Masačusetso technologijos instituto profesorius Setas Loidas (Seth Lloyd). Jis mano, kad Visata – tai kvantinis kompiuteris, kuris atlieka skaičiavimus savo paties atžvilgiu. Taip pat knygoje rašoma, jog kompiuterinio Visatos modelio sukūrimui žmonijai tetrūksta kvantinės gravitacijos teorijos – vienos, hipotetinės „visko teorijos“ grandies. .

 

Mūsų pasaulis ir pats gali būti kompiuterine simuliacija. 2012-aisiais Kalifornijos universiteto tyrėjų komanda San-Diege, vadovaujama ruso Dmitrijaus Kriukovo priėjo išvados, jog tokie sudėtingi tinklai kaip Visata, žmogaus smegenys ir internetas, – turi vienodą struktūrą ir vystymosi dinamiką.

 

Ši pasaulio sandaros koncepcija numato „nedidelę“ problemą: kas atsitiks pasauliui, jeigu jį sukūrusio kompiuterio skaičiavimo galimybės išsisems?

 

Ar galima eksperimentiniu būdu patvirtinti šią hipotezę?

 

Vienintelį tokį eksperimentą organizavo Kreigas Hoganas (Craig Hogan), Fermi kvantinės astrofizikos centro laboratorijos direktorius. 2011 metais jis sukūrė „holometrą“: šviesos spindulių, išeinančių iš lazerinių šio įtaiso spinduliuotuvų, elgesio analizė padėjo atsakyti bent jau į vieną klausimą – ar mūsų pasaulis yra dvimatė holograma.

 

Atsakymas: ne nėra. Tai, ką mes matome, iš tiesų egzistuoja – tai nėra aukšto lygio kompiuterinės animacijos „pikseliai“. Kas leidžia tikėtis, jog vieną gražią dieną mūsų pasaulis „nepakibs“, kaip tai dažnai įvyksta su kompiuteriniais žaidimais.

 

Inf. šaltinis: infa.lt


Facebook komentarai
3 komentarų
2500

Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
baleron
3 months 18 days ago

gal zinot geru servu ? :DD

Bailey
4 months 2 days ago

Silikono slėnis :)

Juozukas
4 months 2 days ago

Kaip ir nieko nesupratau bet nuskrenda marsa menuly tengi viskas relu mes žmonys ka robotai koki ai

wpDiscuz