Skaitytoja: mano šuo jaučia dvasių būvimą namuose

Portalo anomalija.lt skaitytoja Goda dalinasi šiurpiu nutikimu, kuris išgąsdino visą jos šeimą. Žemiau pateikiame neredaguotą skaitytojos laišką.

Vakarykštis vakaras man sukėlė daug streso. Turiu du šunis. Vienai 8-eri metai, sena jau, o kitam – 3 mėnesiai. Mažasis šuniukas miega pas mane.

Tą vakarą jis buvo itin neramus. Vis veržėsi pas tėvus į kambarį, o įbėgęs puldavo džiaugtis, lyg būtų nematęs jų 100 metų. Galų gale mama nuėjo gultis su jaunesniuoju broliuku, kuriam 4 metai. Tėtis taip pat atsigulė. Man žiūrėti televizoriaus teko eiti į virtuvę.

Lyg ir nieko keisto – šuo nutypeno su manimi, kaip visada. Dar nesibaigus filmui, parašė draugas, jog ateičiau į “Skype”. Nuėjau, o šuo nubėgo taip pat paskui mane. Bet šįkart jis labai energingas – įsikando šlepetę ir pradėjo lakstyti lyg ne mano šuo būtų buvęs. Aš nekreipiau dėmesio, galvoju, lai, miegos užtat kaip užmuštas…

Susirašinėjimas su draugu ėjo į pabaigą, kai staiga šuo sustojo. Pažiūrėjo į mane, į kambario duris, į kampą, kur stovi mano veidrodis ir pradėjo beprotiškai draskyti kambario duris, kad išleisčiau. Išleidau. Jis nenusiramino ir puolė draskyti tėvų duris. Garsas buvo žiaurus, nes jis jas draskė tarsi panikuodamas.

Nusprendžiau jį sudrausmint, jam tai buvo nė motais. Jis jas draskė ir draskė… Tėvai nepabudo. Paėmiau jį ir įsinešiau į savo kambarį. Jis tuomet draskė mano kambario duris.

Numečiau jo mėgstamą žaislą, tuomet šiek tiek apsiramino, bet neilgam. Vėl šoko draskyti durų. Pradėjau rėkti ant jo, bandžiau drausmint žinoma komanda “fū”, bet jis tarsi nieko negirdėjo. Kadangi draskomų durų garsas buvo išties bauginantis, pasiėmiau šlepetę ir nestipriai (nebijokite, nemušu šunų, labai juos myliu ir dievinu) trinktelėjau, o jis – puolė mane nestipriai kąsti. Ankščiau to niekada nebuvo, supykau ir sunerimau, tad dar kartą lengvai trenkiau. Jis puolė tąsyti mane už chalato skvernų, pižamos kelnių, kaip tik įstengdamas, lyg keršydamas. Drausminau ir vėl komandomis, bet veltui.

Galų gale nuėjau pas mamą, o ji pasakė: “Uždaryk jį į vonią.” Žinoma, neuždariau, nenorėjau, gaila juk. Grįžau į kambarį, uždariau duris, išjungiau kompiuterį ir atsiguliau į lovą. Šuo atsigulė šalia, galvojau, viskas pagaliau nurimo. Bet, kelias sekundes pagulėjęs, jis vėl puolė draskyti duris. Uždegiau šviesą – nurimo. Prigulė ir vėl šalia, bet staiga atsisėdo ir puolė loti. Klausiate ant ko? O, kad aš pati žinočiau…

Buvau uždegus stalinukę. Kadangi šuo sėdėjo nugara į mane, prie veido, negalėjau matyti ar jis žiūri į kampą, ar į veidrodį. Atsisėdau. Pamačiau, kad jis žiūri į kampą. Pasišiaušęs buvo. Iš pradžių jis lojo ir žiūrėjo tiesiai į duris, o tik vėliau pasuko galvą į kampą. Labai išsigandau. Išdrįsau atsistoti ir mane lyg kas norėjo paguldyti atgal, bet iš baimės pribėgau prie durų, išlėkiau iš kambario ir įbėgau pas mamą.

Ji leido atsigulti pas ją į lovą. Šuo apsidžiaugė, kad mes nuėjom pas ją. Atsigulė šalia manęs. Vos spėjo praeiti kelios sekundės kai su mama išgirdome žingsnius.

Patikėkit, mama išsigando irgi. Abi atsisėdom ir viena kitai kartojom: “Bijau”. Aš atsiguliau, liepiau mamai gultis taip pat. Šuo žiūrėjo jau į mamos kambario kampą, kur stovi eglutė, lojo vėl. Gavo per snukutį, nestipriai, tada paguldžiau jį, jis nurimo. Kažkaip pavyko užmigti.

Atsikėlus su mama viską aptariau, abi negalėjom paaiškint kas buvo. Tėtis išgirdęs pasakė: “Visada apytiksliai 3 valandą nakties, antrame aukšte girdisi žingsniai. Lėti, slogūs. Varstosi durys. Tada kažkur sustoja ir dingsta.” Kai mes viską girdėjom kaip tik buvo apie trečia nakties.

Ir dabar bijau ateinančio vakaro, gal kas ką nors patars?

Goda

Anomalija.lt teiraujasi savo skaitytojų – gal ir Jus esate girdėję istorijų apie keistus ir sunkiai paaiškinamus reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt patys tapote antgamtinių reiškinių liudytojais? Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų – parašykite mums!