Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (13 dalis)

aldebaras-projektasAnkstesnes projekto „Aldebaran“ dalis galite rasti paspaudus čia.
 
Didžioji konspiracija (1 dalis)
 
Paskutiniai ankstyvosios žmonių bendruomenės pavyzdžiai šiandien gali būti rasti tik keliose likusiose medžiotojų bendruomenėse: Amazones ir Papua, Naujojoje Gvinėjoje, gentyse. Šiose gentyse išmintis ir žinios lygiai prieinamos, ir tuo pačiu, nors ir yra skirtumas tarp moterų ir vyrų, vaikai mokomi visko ką suaugę turi žinoti. Šiuo būdu išgyvenimas ir klestėjimas nepriklauso ne nuo vienos atskiros individų grupės.
 
Kiekvieno nario žinios gali būti naudojamos visos genties labui. Antropologai įsitikinę, kad kultūrinė žmogaus evoliucija atėjo nuo papročio skleisti žinojimą, žinias kuo platesniame rate. Tik moderniais laikais yra paplitęs netikras mitas, kad visuomenė gali tobulėti vienetinių atskirų individų, apdovanotų herojiškais genais, pagalba. Iš tikrųjų kiekviena inovacija ar atradimas turi savo anksčiau padėtus pagrindus.
 
Tomas Edisonas, pavyzdžiui šlovinamas už elektros lemputės išradimą. Bet jis tai padarė tik dėl to, kad kažkas kitas prieš tai atrado elektrą, kaip išlydyti ir apdirbti metalą, kaip padaryti iš smėlio stiklą – medžiagas, iš kurių ta lemputė buvo pagaminta. Taigi elektros lemputė iš tikrųjų buvo atrasta pasidalijant žiniomis.
 
Dalijimasis žiniomis yra dinaminis procesas, kuris padėjo žmonėms išsivystyti iš Afrikos medžiotojų genčių į kaimo fermerius ir miesto amatininkus. Kitaip kalbant, kai kiekvienas įgis geriausią išsilavinimą, progresas yra neišvengiamas. Kai kiekvienas įsigis geriausia išsilavinimą, visuomenė pasidarys kultūringesnė ir supratingesnė ir tai buvo pademonstruota egalitariniu keliu, kuriuo vystėsi Eridu ir kiti ankstyvieji Mesopotamijos miestai. Tačiau kaip tik prieš 4000 BC atsitiko kažkas drastiško ir amžių senumo principas, kaip dalintis žiniomis kuo didesniame visuomenės rate, pranyko. Žinios pasidarė galia, kuri pradėjo koncentruotis reliatyviai mažos žmonių grupelės rankose.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Nuo to laiko, kai elitas įgyvendino šią blogio konspiraciją tiek tarp pavienių žmonių, tiek nacijoms – tarp žinių ir turto pasidarė tiesioginė priklausomybė. Kuo daugiau žinių, tuo daugiau turto. Per paskutinius šešis tūkstantmečius tik vienas procentas gyventojų gavo gerą išsilavinimą. Per tą patį laikotarpį tik vienas procentas iš visų gimusių žmonių gyveno virš “duonos linijos“. Net šiandien mažiau nei dvidešimt procentų žmonių pasaulyje eina į mokyklą iki jiems sueis 16 metų ir tiktai 7 procentai visų žmonių turi universitetinį išsilavinimą. O materialinio gerbuvio atžvilgiu skirtumas tarp išsilavinusių ir neišsilavinusių žmonių yra milžiniškas. Elitas žinoma užtikrino, kad jie patys būtų gerai išsilavinę ir būtų baigę geriausias mokyklas ir universitetus.

 

Nekalbant apie tai, kad jie visada mėgavosi labai aukštu gyvenimo standartu. Aristotelis vienareikšmiai apibudino išsilavinimo svarbumą: „Skirtumas tarp išsilavinusio ir neišsilavinusio žmogaus yra toks pats, kaip tarp gyvo ir mirusio.“ Nors ir atrodo neįtikėtinai ekstremalu, tačiau žinios yra raktas geresniam gyvenimui ir trukdymas prieiti prie žinių yra pagrindinis instrumentas žmonėms kontroliuoti. Jei žmogui buvo atsakyta moksluose, jo galimybe klestėti yra lygi nuliui. Pirmoji taktika, kuria elitas naudojo užstoti kelia mokslui, buvo žaidimas su žmonių baimėmis.

 

Šliužai arba gyvatės dažnai vaizduojami įvairiose mitologijose kaip padaras, kurio reikia bijoti. Tačiau ne visada. Kaip pasakojau ketvirtoje dalyje, Ubaid kultūra Mesopotamijoje garbino dievus, kurių veidai buvo gyvačių galvos. Tačiau neliko jokiu įrodymų, kad žmonės tų dievų bijojo. Net atvirkščiai – jų figūrėlės, kurios galvojama buvo amuletai, buvo naudojami saugoti nuo blogio. Tačiau kai religija pradėta naudoti, kaip kontrolės instrumentas, gyvatžmogiai buvo specialiai susieti su blogiu. Panašus atvejis buvo Tamsiaisiais amžiais Europoje, kai krikščionys pavertė pagonių dievus Blogiu.

 

Daugelis žmonių mato reptilijas nepatraukliomis palyginus su plaukuotais ir dažnai švelniais žinduoliais, dėl to nebuvo taip sunku paryškinti reptilijų neigiamas savybes. Gyvatės šliaužioja po žemę ir daugelis jų gali mirtinai įgelti. Yra aišku, kad šliužai naudojant jų išvaizdą ir savybes (kurie buvo padidinti už realių ribų) buvo paversti neigiamais personažais, dažnai piešiant juos daugiau mistiškai ir gąsdinančiai, nei iš tikrųjų yra. Taip buvo sukurti drakonai. Drakonai – pabaisos, kurios skraidė ir spjaudėsi ugnimi. Senovėje drakonai buvo vaizduojami kaip milžiniškos gyvatės. Ir tik vėliau jų išvaizda pasikeitė, jie pasidarė labiau panašūs į šliužus.

 

Mitologija apie gyvates – drakonus buvo plačiai paplitus. Pagal Šumerus – Tiamat buvo neramus sūriavandenis vandenynas, kuris egzistavo nuo neatmenamų laikų. Buvo sakoma, kad jame gyveno moteriškos giminės drakonas. Ir tik tada, kada okeanas susijungė su Apsu – gėlo vandens okeanu, tai ir buvo Pradžių Pradžia. Senovės Egipto mitologijoje Didžioji Motina Deivė Neth sukūrė Apep – gyvatę, kuri kartą bandė praryti Saulės dievą Ra, kai jis keliavo dangumi. Kituose mituose Thoth Išminties dievas turėjo savo žymiąsias knygas, saugojamas piktos gyvatės. Graikų mitologijoje, Pitonas buvo didžiulė gyvatė, kuri saugojo Oracl‘ą prie Delphi ir kuri nusiaubė kaimo kraštą, užmušdama žmones ir gyvulius. Oraklas buvo išminties šaltinis, kuris buvo vaidilutės (priestess) vardu Pythia žinioje. Bet pats žymiausias drakonas – gyvatė buvo Šėtonas, kuris pagal Genesis knygą suvilioja Adomą ir Ievą suvalgyti obuolį nuo Išminties medžio. Šiame pasakojime, kuris kilęs iš Mesopotamijos – Šėtonas kartais vadinamas Lilith, kuris sakoma buvo pirmoji Adomo žmona. Šėtonas vėliau aprašomas Apreiškimų knygoje kaip raudonas drakonas.

 

Abiejuose pavyzdžiuose blogis ir bebaimis drakonas – gyvatė yra daugiau ar mažiau asocijuojasi su išmintimi. Išvada yra aiški: Išmintis = Drakonas/gyvate = Blogis. Tačiau yra daug kitų bebaimių sutvėrimų – tikrų ir mitinių. Tai kodėl būtent Drakonai/gyvatės asocijuojami su blogiu? Aš tikiu, kad turiu atsakymą į šį klausimą. Mesenger‘io kapsulė – šviesi išmintis – atvyko iš dangaus, lydima ilgos raudonos uodegos – „gyvatės“, panašiai kaip didžiulis drakonas, skrendantis danguje. Kaip sutapimas Apreiškimų knygoje Raudonasis drakonas buvo apibudintas, kaip „ženklas danguje“.

 

Iš čia Mesenger‘io išmintis būtų asocijuojama su gyvate. Ši asociacija atspindėta posakyje – Askepijo lazda: Gyvatė apsivijusi lazdą – senovės Graikų gydytojų simbolis, naudojamas medicinoje iki šių dienų. Askepijo lazda, tai simbolis gretinamas su iš dar senesnių laikų simboliu, asocijuojamu su Thoth – Senovės Egipto Išminties Dievu. Tas dievas originaliai buvo Ningishiza – Mesopotamijos Gerojo Medžio (Išminties medžio) valdovas. Tuo tarpu kai gyvatė reprezentavo išmintį, aš galvoju, kad lazda reprezentavo Žemės ašį ir gali būti, kad tai buvo nuoroda į Poliarinę orbitą kurioje yra Senovės pasiuntinys.

 

Man atrodo, kad jei gyvatės ir drakonai buvo siejami su išmintimi, ir Elitas norėjo sustabdyti žmones nuo išminties siekimo, tai geriausias kelias tai įvykdyti, yra įteigti žmonėms baimę, kad jie bijotų gyvačių ir drakonų. Šis procesas gali prasidėti nuo to paties žodžio – „drakonas“. Kai mes sakom „drakonas“ – mes galvojam apie kažką didelio ir baisaus, ko tikrai reikia vengti. Tuo tarpu originalus žodžio “drakonas“ prasmė yra – „aiškiai matyti“, kas kitaip sakant reiškia „žinojimą“ ar „ buvimą išmintingu“.

 

Aš jau anksčiau minėjau, kad Šėtonas kartais buvo vaizduojamas kaip Lilith – Adomo pirma žmona. Tai išduoda dar vieną elito išminties draudimo taktiką. Biblijinis pasakojimas apie kritusią žmoniją – dievas nubaudė Adomą ir Ievą už vaisiaus nuo Išminties medžio suvalgymą. Aš minėjau ketvirtoje dalyje, kad šis pasakojimas buvo sukurtas pagal senesnį pasakojimą apie Innaną, Uruk moterį- lyderę, kuri atvyko į Enki pasidalinti išmintimi. Innana už tai buvo pavadinta paleistuve ir tokiu būdu pasidarė modeliu (pavyzdžiu panaudoti kitiems personažams) Lilith ir Ievai – moteris kuri sugundė vyrą. Senovėje moterys ne tik buvo nepriimamos buti maldininkėmis, bet joms buvo draudžiama religija. Buvo išimčių, tačiau jos dažniausiai buvo susijusios su tam tikrais regionais.

 

Atėjusi Krikščionybė atrodė tobula, nes Jėzus pirmą kartą parodė žmonėms, kad moteris ir vyras yra lygūs. Tačiau vėliau tas supratimas buvo iškreiptas ir blogis buvo vaizduojamas moteriškos giminės. Iš čia kodėl gi drakonų- gyvačių, kurie buvo taip pat blogis, nepavaizdavus moteriškos gimines? Iki šios dienos sunkaus charakterio moterys vadinamos drakonais, kas netaikoma sunkaus charakterio vyrams.

 

Graikiškai Išmintis – Sofija – yra moteris ir Sofijos simbolis yra gyvatė. Taigi moterys buvo asocijuojamos su drakonais – gyvatėmis dėl to, kad gundė vyrus ir skleidė chaosą, bet tuo pačiu metu jos reprezentavo išmintį. Panašiai su Logos – tai tas (Pagal Švento Jono Raštą), ką Dievas naudojo kurdamas Visatą (taip pat moteriškos giminės). Logos, išvertus – „žodis“, turi bendrą šaknį su žodžiu logika, kas yra priežasties ir išminties mokslas. Išmintis ir moterys yra vienas ir tas pats, tuo pačiu laiku. Abi šios sąvokos susietos su baisiu padaru – drakonu. Kitas Šėtono vardas yra Liuciferis – Ryto žvaigždė.

 

Ryto žvaigždė yra Venera – moteris dažnai vaizduojama laikanti obuolį. Ankstyvaisiais laikais Wicca – reiškia „Išmintingosios“ – buvo vaizduojamos kaip blogis, blogos (Wicked) moterys galėjo apkerėti nekaltuosius ir atnešti nelaimes ant jų galvų.

 

Raganos, kerėtojos iš tikrųjų buvo savamokslės gydytojos, bet per amžius buvo žiauriai persekiojamos bažnyčios, kas gali asocijuotis tik su genocidu. Ir kerėtojos, taip buvo sakyta – naudojo gyvatės kraują ir drakono žvynus, kad iššaukti blogį. Halloween‘as kilęs iš praktikos žinomos, kaip raganų skandinimas bačkoje su vandeniu ir obuoliais.

 

Žmonių dėmesys buvo nukreipiamas nuo Žinių ir Išminties naudojant drakonus ir moteris. Trečioje dalyje aš minėjau kaip Vril ir Pitagoro draugijos nariai perpjaudami obuolį į dvi dalis, vadindavo tai šventu ritualu. Ar atsitiktinumas, kad vaisius iš Edeno sodo nuo Išminties medžio, sakoma, buvo obuolys? Obuolys reprezentuoja išmintį. Panašiai kaip Volteras sugalvojo istoriją, kad Izaokas Niutonas atrado gravitaciją, kai jam ant galvos nukrito obuolys.

 

Obuoliai buvo asocijuojami su uždraustu vaisiumi kurį Šėtonas panaudojo gundydamas Adomą. Aš jau minėjau, kad jei obuolį perpjausi skersai – viduryje pamatysi penkiakampę žvaigždę. Aš manau, kad žvaigždė reprezentuoja Aldebaraną, iš kur atėjo Išminties dovana. Vėlgi, ar tai yra atsitiktinumas, kad penkiakampė žvaigždė, dažniausiai raudona, žinoma kaip pentograma ir vadinama pagonybės simboliu – kitaip tariant, kažkas blogo? Okultizme pentograma, tikima, reprezentuoja Veneros planetą, bet ne žvaigždę.

 

Taro kortoje – kas kilę iš senovės Egipto – yra pavaizduotos žvaigždės. Parodyta viena ryški žvaigždė kartu su kitomis septyniomis neryškiomis žvaigždėmis. Tai neabejotinai yra užuomina apie Aldebaraną, kuris yra septynių seserų „gėlė“ Sietyno žvaigždyne. Ir pagaliau pati spalva – raudona. Obuolys duotas Adomui buvo prinokęs, kitaip tariant raudonas. Drakono spalva – raudona. Per visą istoriją raudona spalva reprezentavo pavojų, radikalizmą ir viską, kas draudžiama elito. Tai žinoma aišku, kadangi raudona spalva yra kraujo spalva. Be abejo, raudonasis Marsas buvo simbolizuojamas kaip karo planeta, raudonas Aldebaranas buvo išminties simbolis. Elitui buvo lengva apkaltinti raudoną spalvą, kuri asocijavosi su skausmu, kančia ir mirtimi, su tuo buvo gretinama ir išmintis.

 

Iki palyginus visai neseniai, bet kuris žinių ieškotojas, kuris skleidė žinias aplinkiniams, būdavo brutaliai Elito persekiojamas, vėliau apkaltinamas kerėjimu ir raganavimu. Šiais laikais (išskyrus tą atvejį, kai ieškotojas eina „teisinga kryptimi“) žiūrint į tai, kaip kalbama apie mokslininkus kurie nepritaria „žmogaus padarytu globaliniu atšilimu” gali suprasti, kad Elitas nenustojo persekioti. Krikščionybė iš pradžių buvo Elito apribota, tačiau vėliau adaptuota ir naudota pagrindiniu bausmės Vakarų pasaulyje organu (vėl ir vėl Elitas naudojosi nuostata – „jei negali nugalėti revoliucijos, prisijunk ir kontroliuok revoliuciją“).

 

Pirmasis pavyzdys buvo Naujasis testamentas, parašytas žmogaus vardu Simon Magus, kuris stojo į stebuklų kovą prieš Sv. Petrą. Iš originalių versijų buvo aišku, kad Simon‘as yra tas ką mes vadintumėme filosofu ar mokslininku. Bet Biblijoje Simon‘as apkaltinamas esantis piktas burtininkas. „Magus“ ir magas yra kilę iš „magi“ – išmintis. Ir tai žinoma buvo Magi, kas atnešė vargšui Jezui dovanas. Yra aišku, kas norėta tuo pasakyti – Išmintis yra kažkas tokio ką tik elitas (ar jų išteigtos organizacijos) gali turėti, o bet kas kitas, kas praktikuos Išmintį, bus nubaustas. Kaip išvada – žinių geidimas buvo persekiojamas.

 

Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (14 dalis)

 

Vertė: Šaulys


wpDiscuz