Nemirtingumo link: siekiama perkelti smegenis į kompiuterį

galva-nemirtingumasDaugelis verslininkų informacinių technologijų sferoje mėgina pakeisti mūsų gyvenimą naujų intelektualių prietaisų ir multimedijos programų pagalba, rašo BBC, informuoja alternatyvių naujienų portalas infa.lt.

 

Tuo tarpu Rusijoje atsirado milijonierius, kuris nei daug nei mažai – mėgina pakeisti pasaulio likimą, padarydamas įmanomu žmogaus smegenų turinio perkėlimą į kompiuterį.

X
f
Prisijunk prie mūsų ir Facebook'e! Spausk

 

„Per ateinančius 30 metų aš padarysiu taip, kad mes galėsime gyventi amžinai“, – Dmitrijus Ickovas visiškai tikras savo sumanymo sėkme. Nors šie planai skamba absurdiškai, nėra jokių abejonių dėl trisdešimt penkerių metų ruso rimtų ketinimų, kuris, pasak jo paties, pasitraukė iš verslo, kad atliktų kažką naudingesnio žmonijai.

 

Mirtis neišvengiama – bent jau kol kas, pastebi leidinys. Sendamos mūsų organizmo ląstelės praranda galimybę atsinaujinti, kas daro mus pažeidžiamais širdies ir kraujagyslių bei kitiems susirgimų, nuo kurių miršta du trečdaliai žmonių.

 

Todėl Ickovas dalį savo turto paskyrė drąsiam planui, kurio tikslas išvengti senėjimo. Jis nori panaudoti pažangias mokslines žinias, kad atskleistų žmogaus smegenų paslaptis ir perkeltų žmogaus protą į kompiuterį, išlaisvindamas jį iš biologinių pančių. „Galutinis mano plano tikslas – tai kieno nors asmenybės perkėlimas į visiškai naują kūną“, – pareiškė milijonierius.

 

Iš pirmo žvilgsnio ruso idėja panaši į fantastikos romaną. Tačiau daktaras Rendalis Kone (Randal Koene), dirbantis Ickovo projekto „Rusija-2045“ direktoriumi mokslui, išjuokia bet kokias prielaidas apie tai, jog milijonierius prarado ryšį su realybe. „Viskas liudija apie šios idėjos teorines galimybes. Ją labai sudėtinga įgyvendinti, tačiau, visgi įmanoma“, – sako ekspertas.

 

Teorinė galimybė minima Kone, grindžiama klausimu apie smegenų veiklą, į kurį neurobiologijai dar tik reikės atsakyti. Mūsų smegenys sudarytos apytiksliai iš 86 milijardų neuronų – tarpusavyje susijusių ląstelių, besikeičiančių informacija, elektrinių krūvių, bangomis pasiskirstančių kaukolėje, pagalba.

 

Tačiau, kaip būtent smegenys sukuria protą, išlieka viena iš svarbiausių mokslo paslapčių, mano neurobiologas Rafaelis Just (Rafael Yuste) iš Kolumbijos universiteto. Jo nuomone, problema yra supratime to, kaip įvyksta perėjimas iš fizinio smegenų ląstelių substrato į mūsų raumenis, prisiminimus ir jausmus.

 

Kad suprastų smegenų darbo principą, daugelis ekspertų žvelgia į jį kaip į kompiuterį. Sutinkamai su šia analogija, smegenys įeinančius duomenis (sensorinę informaciją) paverčia į išeinančius duomenis (mūsų elgesį) kaip skaičiavimo rezultatus. Iš čia ir kyla teorija apie proto perkėlimą: jei pavyks sukurti šio proceso žemėlapį, tai galbūt pavyks į kompiuterį nukopijuoti smegenis kartu su jose užgimstančiu žmogaus protu.

 

Tokios nuomonės prisilaiko Kenas Heivort (Ken Hayworth) iš Virdžinijos valstijos, kuris atlieka pelės smegenų dalies kartografiją ir mėgina išspręsti proto perkėlimo problemą. Mokslininkas įsitikinęs, jog konektomo, sudėtingos smegenų neuronų ryšių struktūros, sudarymas – atlieka pagrindinį vaidmenį šiame procese.

 

„Deja, mes labai toli nuo žmogaus konektomo sukūrimo, – pripažįsta Heivort. – Pavyzdžiui, pilnas musės smegenų aprašymas užtruks nuo vienerių iki dvejų metų. Idėja atlikti pilną žmogaus smegenų kartografiją šiandien turimomis technologijomis paprasčiausiai nerealizuojama“.

 

Tuo tarpu vienas pagrindinių Djuko universiteto neurobiologų tvirtina, jog smegenų procesų sudėties sukuriančios asmenybę neįmanomo nukopijuoti. „Jums nepavyks kodifikuoti intuicijos, estetinio skonio, meilės arba neapykantos“, – sako daktaras Migelis Nikolelis (Miguel Nicolelis), kuris užsiima ekzoskeleto, valdomo minties galios kuri turi padėti paralyžiuotiems ligoniams, sukūrimu. Pasak eksperto, žmogaus smegenys niekas nebus „nužemintos iki skaitmeninės rinkmenos“.

 

Just taip pat abejoja, kad smegenų darbas panašus į kompiuterio darbą ir jog šis žmogaus organas kada nors bus nukopijuotas į mašiną. Tačiau tuo pačiu metu jis įsitikinęs, kad visuomenei reikėtų susimąstyti apie galimas pasekmes, jei Ickovo projektas bus sėkmingai įgyvendintas.

 

„Jeigu protą įmanoma nukopijuoti ir jį perkelti į skirtingas laikmenas, tai, iš esmės, įmanomas ir proto klonavimas, – pabrėžia Just. – Tai svarbūs klausimai, nes jie susiję su fundamentaliu asmenybės identitetu.

 

Ickovas nusiteikęs labiau optimistiškai. Jis prisimena Dalai Lamos jam pasakytus žodžius: „Gali daryti ką nori, jei tave stumia noras padėti žmonėms“.

 

Milijonierius jau kuria būsimo amžino gyvenimo planus. „Aš numatau artimiausius keletą šimtmečių, jog turėsiu daugybę kūnų, iš kurių vienas bus kažkur kosmose, antras – panašus į hologramą; mano sąmonė keliaus nuo vieno kūno prie kito“.

 

Pagal tai, kaip artimiausius dešimtmečius vystysis mūsų suvokimas apie smegenų darbą, taps aišku, ar iš tikrųjų Ickovas yra aiškiaregys, kokiu jis save laiko, ar tiesiog paskutinis romantikas, svajojantis apie neįmanomą dalyką, daro išvadą leidinys.

 

Parengė: Edita Sabaitė

 

Inf. šaltinis: infa.lt


Facebook komentarai
Pradėkite diskusiją pirmi!
2500

wpDiscuz