Aleksejus Šiškariovas. Liturgijos vaidmuo magijoje

magija-cerkve-liturgijaPaprapsichologas, Magas Aleksejus Šiškariovas

 

Šis straipsnis yra labiau apie stačiatikių, autentiškiausios pradmenims krikščionybės formos liturgiją.

 

Nuo seno didžiausias skydas nuo bet kokio okultinio poveikio buvo malda. Tačiau šiais laikais, ypač po priverstinio ateizmo penkiasdešimtmečio sovietinio jungo laikais – žmonių religinis raštingumas toli gražu nėra toks, koks tarpukario Lietuvoje.

 

Iki antrojo pasaulinio karo (Rusijoje – iki spalio revoliucijos įvykių) žmonės gyveno pilnavertį religinį gyvenimą natūraliai. Maldos namų lankymas ir gyvas religijos praktikavimas buvo neatsiejama absoliučios daugumos žmonių dalis. Tačiau kai ateizmas tapo diegiamas kaip privalomas „naujosios visuomenės“ bruožas – žmonės tapo visiškai nuginkluoti. Tačiau tai tik viena medalio pusė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Nuo antireliginės priespaudos kenčianti Rusija vis gi gyveno. Ir žmonės buvo krikštijami. Tačiau ne visur buvo galimybė pakviesti kunigą. Ir daugėjo atvejų, kai vaikus krikštijo doras pasaulietis vyras ar net gi moteris. Išskirtiniu atveju tai leidžia ir Rytų ir Vakarų krikščionybės kanonai. O krikštijo taip vadinami dieduškos ir babuškos – žiniuoniai, kaimo raganiai ir raganos. Jie išmanė sakramentus, taip pat žinojo ir laikėsi religijos kanonų itin stipriai.

 

Štai ir priartėjome prie pagrindinės šio straipsnio temos – Liturgijos ir Sakramentų vaidmuo magijoje. Kiekvienas magas arba ragana (taip pat asmuo, kuris siekia tapti ragana arba magu) privalo nuodugniai išmokti savo išpažįstamosios religijos liturgiją ir pamaldas. Kito kelio tapti tikru specialistu nėra.

 

Taip pat, privalomas kitų liturginių praktikų žinojimas nes tai vėl gi naudojama kaip maginė praktika. Yra šimtai metodikų, atliekamų cerkvėje, bažnyčioje, sinagogoje. Iš pažiūros paprasta – sukalbėti reikiamus žodžius reikiamo liturginio veiksmo metu. Tačiau sukalbant reikia žinoti į ką kreipiesi ir būtinai vizualizuoti jau esamą rezultatą.

 

Kaip pavyzdys, stačiatikių mišiose yra veiksmas, kai Švč. Sakramentas (Didysis Įėjimas) pernešamas nuo aukuro stalo prie altoriaus. Kai kunigas atsisukęs į tikinčiuosius, kalba maldą kad Viešpats savo karalystėje prisimintu kunigus, vienuolius, vietinį vyskupą ir patriarchą – galima sukalbėti tam tikrą maldą ir greitu laiku sukalbėjęs ją asmuo kyla karjeros laiptais, užima vadovaujančias pareigas.

 

Sakramentų žinojimas taip pat yra svarbus. Raganius, kuris dalyvauja kitų asmenų vestuvėse žino, kad pats santuokos momentas yra svarbus. Ir jis labai tinka pritraukimams. Užtenka, kad būtu cerkvėje tinkama ikona. Tada galimi labai greiti rezultatai.

 

Jau daug kartų kalbėjau apie laidotuves. Ir taip aišku, kad su atitinkama malda į šviežią (iki 40 dienų nuo palaidojimo) kapą užkasta žmogaus nuotrauka gali apkartinti gyvenimą žmogui, kuris pavaizduotas nuotraukoje. Man asmeniškai žinomi metodai, kurie veikia greitai ir fatališkai.

 

Krikšto sakramentas taip pat turi okultinės naudos. Prakeikiant žmogų, kai kunigas klausia krikštatėvių ar jie atsižada Šėtono, netoliese būdamas, raganius kalba kad Šėtonas apsuptu prakeikiamąjį. Reikia pažymėti, kad toks raganavimas nekenkia nei krikštijamajam nei kitiems apeigoje dalyvaujantiems asmenims.

 

Tačiau gana blogo. Liturgija tai Dieviškas veiksmas. Tai veiksmas kur Viešpaties Kūnas ir Kraujas materializuojasi. Yra užkalbėjimų, kurie tyliai kalbami mago konsekracijos metu, kai yra pakelta Šv. Taurė (Kielikas pas katalikus ir Potyras pas ortodoksus). Tai universali minutė, kai visatos duris atviros prašymams ir nuoširdžiam kreipimuisi į Aukščiausiąjį.

 

Egzistuoja keli ritualai su prosfora – konsekruotą mišių duoną Stačiatikių Bažnyčioje. Žinantys kaip tai daryti žmonės perka prosforas ir atlieka su jomis tinkamus veiksmus, kurie skirti kiek pagelbėti, tiek ir pakenkti – priklausomai nuo reikiamos intencijos.

 

Katalikų Bažnyčios liturgika po reformos (Antrasis Vatikano Susirinkimas, 1962-1965) negrįžtamai pasikeitė. Atsiradusios Novus Ordo (Naujosios) mišios minimalizavo apeigyną ir todėl sumažino okultinę lotynų apeigų reikšmę. Nors man žinomi atvejai, kai užkalbama buvo ir katalikiškų mišių metu. Žinoma pasitelkiant konspiracija, nes viešojo raganavimo pasekmės aiškios.

 

Visada reikia prisiminti, kad magija tai tam tikra prasme religijos reversas. Bet užbaigsiu sena patarle. Kam Bažnyčia ne motina – tam ir Dievas ne Tėvas.

 

Paprapsichologas, Magas Aleksejus Šiškariovas (aleksejus.webnode.com)