Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (9 dalis)

aldebaras-projektasAnkstesnes projekto „Aldebaran“ dalis galite rasti paspaudus čia.
 
Bracwell’o Zondai
 
Jeigu būtybės kaip mes bandytu kontaktuoti su tokiomis pačiomis būtybėmis kažkur kitur galaktikoje, koks būtų labiausiai technologiškai apsimokantis variantas? Atsakymas yra labai paprastas – siųsti žinutes naudojant elektromagnetines bangas.
 
300000 km/s greičiu (šviesos greitis) elektromagnetinės bangos pasiektų artimiausią Saulės sistemai žvaigždę – Alfa Centauri per keturis metus. Elektromagnetinės bangos išsiųstos į Aldebarano sistemą nukeliautų per 65 metus. Visata persisunkus elektromagnetine radiacija spinduliuojama žvaigždžių ir kitų dangaus kūnų, taigi būtų labai svarbu nustatyti teisingą bangų dažnį. Žemėje mes naudojame labai siaurą bangų diapazoną (vadiname jas radijo bangomis) savo transliacijoms.
 
Tačiau kosmose natūraliose sąlygose dažniai yra per visą spektro skalę. Sakykime pulsarai skleidžia nuo labai žemo iki labai aukšto dažnio bangas. SETI (Search for Extraterestrial Intelegence – Mąstančių būtybių (ne Žemės) paieška) Institutas teigia, kad bangos ilgis nurodytų bangos kilmę. Taigi tarpžvaigždiniai pokalbiai turėtų vykti tokiame dažnyje, kuris nebūtų sumaišytas su natūraliai visatoje atsirandančiais dažniais. Todėl SETI nustatė savo imtuvus priimti tų dažnių diapazono signalus.
 
Tačiau pažiūrėjus atidžiau pasidaro aišku, kad naudoti radijo bangas yra ne pats efektyviausias metodas susisiekti su būtybėmis gyvenančiomis kitų saulių sistemose. Savo darbe “Komunikacijos su pažangiomis Galaktikos civilizacijomis” 1960 metais Daktaras Ronaldas L. Bracwell (1918 – 2006) pabrėžė tarpžvaigždinių susisiekimų elektromagnetinėmis bangomis trukumą sakydamas, kad tai būtų nenustojantis signalų reisavimas.

X
f
Prisijunk prie mūsų ir Facebook'e! Spausk

 

Sakykime signalas būtų siunčiamas į Sirijaus žvaigždę, kuri labai panaši į Saulę ir yra 8 šviesmečių nuo Saules atstumu. Mūsų pirma žinutė būtų apie tai kas mes esame ir kur mes esame. Galvojant, kad aplink Sirijų iš tiktųjų sukasi planeta su būtybėmis kurios tą žinutę išklausytų ir būtų tiek pat technologiškai išsivystę kaip mes. Tuomet tos būtybės išsiųstų žinutę norėdamos pasakyti ką nors apie save. Tam, kad perskaityti atsakymą, mums reikėtų laukti 8 metus. Mūsų atsakymas truktų kitus 8 metus ir jų atsakymas dar aštuonis metus ir t.t.. Norėta pasakyti, kad jei mes ir rastumėme artimą žvaigždę, kurioje yra planeta su protingomis būtybėmis, pokalbis su jomis vyktų be galo lėtai.

 

Pažymėtina, kad rašydamas savo darbą Dr. Bracwell‘as kalbėjo apie komunikacijas su protingomis būtybėmis. Jis neturėjo omenyje paprastesnio proceso, kai siunčiamas tik vienas signalas pranešantis apie mus – protingas būtybes, egzistavimą. Siusti tam tikro specialaus dažnių diapazono signalus tam tikromis bangomis į planetas, kurios potencialiai gali būti apgyvendintos protingomis būtybėmis, arba visomis kryptimis yra pats paprasčiausias būdas. Todėl SETI naudodama tuos dažnius klauso ir kartais siunčia signalus į Visatą.

 

Dr. Bracwell teigė, kad pagal resursus ir dialogo kokybę labiausiai efektyvi strategija bendrauti su išsivysčiusiomis būtybėmis yra siųsti zondus – pasiuntinius į tas žvaigždžių sistemas kurios atrodytų “biologiškai patrauklios”. Tai reiškia siųsti zondus į tas planetas, kurios yra “aukso vidurio” nuotolyje nuo saulių ir kuriose vanduo yra skystam pavidale. Zondai pavadinti Bracwell vardu būtų autonomiškai kontroliuojami, aukšto technologijos laipsnio ir turėtų didelę duomenų bazę apie savo gamintojus.

 

Atvykę prie žvaigždės Bracwell‘o zondai sustotų orbitoje aplink saulę, “aukso vidurio” zonoje ir skenuotų išskirtinį bangų diapazoną. Jeigu tame diapazone rastas atitinkamas signalas, tuomet zondas galėtų atsakyti į tą signalą arba zondas pats kartas nuo karto išsiųstų signalą. Pažangios būtybės vienu ar kitu būdu aptiktų zondą. Jei tos būtybės dar nepasiekę pakankamo išsivystymo lygio, tuomet Bracwell‘o zondas suktųsi toje plačioje orbitoje kol tai įvyktu. Taip pat buvo pasiūlyta, kad zondai gali turėti “dovanas” – kokius nors naudingus dalykus. Tuomet ko gero nedidelė kapsulė su tomis “dovanomis” galėtų būti išsiųsta į planetą.

 

Kai Bracwell‘o zondas pradėtų komunikuoti su būtybėmis, tuomet atsiskleistų milžiniškas zondo privalumas. Naudojant duomenų bazę apie “gimtą planetą”, zondas galėtų bendrauti su būtybėmis “realiame laike”. Per paskutinius 20 metų sparčiai besivystantis internetas būtų pavyzdys, kaip tai galėtų vykti. Virtualios paieškos gali atsakyti į bet kokį klausimą. Tokiu atveju Zondas būtų daug “gudresnis” pašnekovas nei žmogus. Zondas periodiškai siųstų signalus į Žemę. Tuo būdu pasiekiami 2 tikslai: Pirma – informacija atsiunčiama nepriklausomai nuo to kas atrasta; Antra – jei mes gauname signalus, mes žinome, kad zondas vis dar veikia. Be abejonių, kai tik Žemės žmonės sužinos, kad yra ryšys su protingomis būtybėmis, bus pradėti ieškoti budai, kaip susikalbėti.

 

Su ateities technologijomis – branduoline jėga varomomis raketomis Bracwell‘o zondai galėtų įgyti apie 10% šviesos greičio – 30000 km/s. Tai būtų apie tūkstantį kartų greitesnis zondas nei tie, kurie paleisti iki šiol. Tokiu greičiu keliaujantis zondas pasiektų Sirijų per 100 metų, o pasiekti Aldebaraną reikėtų 700 metų (įskaitant greitėjimo ir lėtėjimo periodus). Pagal tai matome, kad Bracwell‘o zondai yra ilgai trunkantis procesas. Žmonės pastatę zondą būtų palikę šį pasaulį prieš zondui pasiekus pirmąją žvaigždę. Ištaigos, socialines struktūros, o gal net valstybės, tuo metu kai zondas pasieks tikslą, gali neegzistuoti. Grubiai kalbant pasikeistų 25 kartos kol zondas pasiektų tikslą.

 

Bracwell‘o zondų technines charakteristikos gali būti nuspėtos iš anksto. Pirmas dalykas ką reikia pastebėti, tai kad labai netikėtina, jog zondai skris greitesniu greičiu kol branduolinė varomoji jėga nebus įdiegta į kosminius laivus. Misija kurioje būtų naudojami dalelių skilimo technologija yra galima, tačiau reikėtų palaukti iki bus padaryti branduoliniai varikliai. Eksperimentiniai varikliai buvo pradėti gaminti apie 1960 tuosius metus, tačiau varikliai, kurie neštų praktinę naudą, bus pagaminti už kelių šimtų metų. Bracwell‘o zondo nešamoji dalis būtų sudaryta iš trejų dalių:

 

– Paties zondo
– Raketinės dalies sumažinti greičiui artėjant prie tikslo
– Raketinės dalies įgyti greitį ištrūkti iš Saulės sistemos

 

Bendru atveju Bracwell Zondas būtų panašus į tuos zondus, kurie šiuo metu tyrinėja mūsų Saulės sistemą. Jis būtų sudarytas iš korpuso, varomosios dalies, energijos šaltinio, navigacinės sistemos, komunikacijų ir instrumentinės dalies. Tikslesnė konstrukcija bus aptariama vėliau. Varomoji dalis būtų sudaryta iš kuro talpos ir mažo branduolinio reaktoriaus, kuris taip pat tiektų elektros energiją sistemoms.

 

Branduolinės (vandenilines) reakcijos pagrindu veikiančių variklių kokybės koeficientas būtų daug aukštesnis ir daugiau energijos būtų naudojama judesiui nei aplinkai šildyti. Nekalbant apie nedidelį reikalingą kuro kiekį. Reaktorius po kiek laiko išnaudotų visą kurą, tada turėtų išsiskleisti fotoninės panelės, kurios verstu žvaigždžių šviesą į elektrą. Šios sistemos prailgintų zondo pasyvioje būsenoje amžių iki begalybės. Jo navigacinės ir valdymo sistemos būtų daug pranašesnės už šiandienines.

 

Mažiausia naudinga Bracwello zondo masė būtų apie 5 tonos, arba dvigubai sunkesnis nei pats sunkiausias Saulės sistemos zondas. Daugiau kaip pusė šios masės sudarytų varomoji dalis, kuri būtų labai efektyvi. Taip kaip ir jėgainė, kuri užtikrintų zondo veikimą šimtmečiais, galimas dalykas amžius kai zondas atsidurs orbitoje aplink žvaigždę šalia ieškotos planetos, laukdamas, kol būtybės pasieks reikiama išsivystymo lygį.

 

Varomosios dalies svoris gali būti paskaičiuotas remiantis keturiomis prielaidomis:

 

– Branduolinio skilimo pagrindu varomos raketos efektyvumas būtų ne mažiau kaip penkis kartus didesnis nei dabartinės cheminio pagrindo kuru varoms raketos.
– Žvaigždė kurią reikės pasiekti bus apytiksliai mūsų Saulės masės.
– Nereikšmingas Saulės ir žvaigždės – tikslo bendras greičio skirtumas.
– Paleidimo raketa būtų pagaminta Žemės orbitoje.

 

Grubiais skaičiavimais, kad patalpinti zondą kitos žvaigždės orbitoje pradinis aparato svoris turi būti 100 tonu. O raketos, kuri zondui suteiktų reikimą greitį, kad pasiekti kita žvaigždę masė būtų 2000 tonų. Atrodo daug, bet bendra masė neviršytų Saturn V raketos masės. Bracwello zondas potencialiai galėtų turėti 25 tonas svorio. Kadangi 10000 tonų paleidimo raketa, realistiškai mąstant, turėtų būti surinkta Žemės orbitoje, sakyčiau, kad zondo svoris būtų tarp 6 ir 25 tonų. Imkim vidurkį – 15 tonų.

 

Siunčiant zondus Saulės sistemoje buvo pragalvotas tik mokslinis tiriamasis misijos aspektas. Pavyzdžiui Curiosity roveris 2012 metais buvo apsaugotas karščio atspariu skydu, kad išsaugoti krentantį aparatą Marso atmosferoje. Kartu roveris turi savo mažus šildytuvus, kad galėtų operuoti žemose temperatūrose. Tikimybė, kad marsiečiai kažkaip įsiterps į šią operaciją buvo nepaskaičiuota. Tačiau Bracwello zondas atlikinės kitokią misiją ir jis turi būti paskaičiuotas susitikimui su protingomis būtybėmis. Kaip jos reaguos to – mes nežinom. Tenka tik tikėtis, kad jos bus taikios, tačiau gali būti ir atvirkščiai.

 

Todėl zondas turi turėti apsaugos sistemą jei jis būtų atakuojamas. Nors ginkluoti zondą nesinorėtų, tačiau tokios priemonės gali būti neišvengiamos. Žinoma ginklai turėtų būti panaudoti, kaip paskutinio būtinumo priemonė. Zondas turėtų turėti radarą ir galėti pasidaryti nematomu. Labiausiai efektyvi priemone pasislėpti nuo radaro tai pirma – zondo specifine apvali forma; antra – turėjimas neatsispindinčios medžiagos visiškai juodą paviršių. Taip vadinama juoda spalva absorbuoja virtualiai kiekvieną bangos ilgį.

 

Viską susumavus Bracwello zondas būtų juoda apvali sfera. Su labai galingu energijos šaltiniu, naudojamu dviem tikslams – energijai ir varikliams. Visi išoriniai prietaisai turėtų būti įtraukiami, kai zondas turėtų pasidaryti nematomas. Prisiminus kokio svorio zondas turėtų būti (15 t), galime spėti, kad jis turėtų būti nuo trijų iki penkių metrų diametro.

 

Mano Bracwello zondo aprašymas labai sutaptų su Senoves Pasiuntinio ir Mesendžerio apibūdinimais.

 

Aldebaranas pasidarė raudonu milžinu prieš 10 milijonų metų. Tai reiškia, kad būtybės paleido Pasiuntinį apie 10 milijonų metų atgal. Tuo metu Aldebaranas buvo apie 2000 šviesmečių nuo Saulės. Astronomai Aldebarano sistemos planetoje naudodami teleskopą, galėjo tik sapnuoti apie tai, kad Žemėje kada atsiras gyvybė. Keliaudamas apie 10% saules šviesos greičio greičiu, Senoves Pasiuntinys užtruktų 20000 metų, kad pasiektų Žemę. Toks įspūdis, kad yra tik dvi priežastys kodėl Senoves Pasiuntinys buvo pastatytas ir paleistas.

 

Pirma – žinodamos, kad jų saules likimas yra nusakytas, būtybės iš Aldebarano planetos norėjo susisiekti su kitomis gyvybės formomis. Tuo būdu Senoves Pasiuntinys mums siuntė žinią, kad “štai mes, ir štai čia yra tas ką mes pasiekėme.” Kita priežastis – yra ta, kad Aldebarano žmonės ieškojo naujų namų ir Senovės Pasiuntinys buvo skautas. Tačiau tai nereiškia, kad būtybės yra piktavalės. Kadangi bet kokios būtybės, kurios gali pastatyti masiną kaip Senoves Pasiuntinys, seniai paliko pirminius, gyvuliškus instinktus, kurie nelaimei vis dar įtakoja kai kurių Žemės žmonių poelgius.

 

Kaip visa ar dalis populiacijos gali būti transformuota iš vienos vietos į kitą šiame pasakojime nebus nagrinėjama. Tačiau verta pasakyti, kad Aldebaranas dabar yra 65 šviesmečiai nuo Žemės ir kelionė pas mus užtruktų apie 700 metų. Net toms būtybėms, kurios gal ir turi ilgesnį gyvenimo ciklą, kelionė taptų multi-generacine (daug kartų). Vėlgi, kosminis laivas, kuris įgalintų tokią kelionę, būtų pakankamai (labai) didelis ir sudėtingas.

 

Žinoma visi tie spėjimai lieka fantastinė kūryba kol neįrodyta, kad Senovės Pasiuntinys egzistuoja.
Senovės Pasiuntinys, jei mano hipoteze teisinga, yra tas pats Bracwello zondas atsiųstas planetos, kuri sukasi orbitoje apie Aldebaraną ir tos planetos gyventojai Žemėje pavadinti Annunaki. Tai būtų mokslinis tos rasės paaiškinimas. Ir aš tikiu, kad prieš 6000 metų įvykę įvykiai, aprašyti mitologijoje, yra teisybė. Visa tai perduota į mūsų laikus Babiloniečių draugijos.

 

Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (10 dalis)

 

Vertė: Šaulys


Facebook komentarai
6 komentarų
2500

Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Saulys
8 months 29 days ago
Taigi Mėnulis. Negali rasti informacijos ir WIKI yra paskutinė vieta ieškoti. Taigi as girdėjau, kad Mėnulis neatsirado is žemės gabalėlio. Kokiu metu jis pradėtas minėti neaišku, bet jo piešiniuose ant uolu nebuvo. Aišku, mokslininkai, kai klausi Mėnulio amžiaus kalba gal ir teisingai nes sakydami amžių jie neturi omenyje kada atsirado orbitoje. yra kalbų, kad Mėnulis daug senesnis nei jis apibudinamas. daug kalbų apie tai, kad kai paleisti palydovai sprogo menulyje (tarp kitko sukeldami atominės bombos efektą) susidarė įspūdis, kad menulis „skambėjo kaip tuščiaviduris“. Jo vienapusė orientacija į Žemę – be proto nepanašu į atsitiktinumą. Aišku būtų juokas, kai žmogus ieško… Skaityti daugiau »
Saulys
9 months 22 hours ago
Apie 20. Gal daugiau. Is viso. Panasu I turgu :-) – „kiek siulai?“. Pasakojimas, kiek as suprantu, ne is tu, kur: „kodel valtis skesta? – del to, kad skyle dugne. Taskas“. Paliestos idomios mitologijos vietos ir istoriniai pastebejimai. Ar galejo visa tai buti butent taip? Ar yra? manau iki pat galo „skyle dugne“ nebus parodyta. Spres skaitytojas. Beje po tiek daliu kai kam gal atejo i galva pasitikslinti kas rasoma kituose saltiniuose? Gal kas gali viska paneigti ir pateikti savo teorija arba priestarauti del vieno ar kito istorinio fakto. Pasakysiu atvirai, as neskaiciau viso rasinio ir vienodai kaip ir jus… Skaityti daugiau »
Saulys
8 months 29 days ago

Beje pridursiu, kad aš pasiūliau SETI teoriją, jog galimai siunčiamų bangų diapazonas turėtų įskaityti pulsarų dažnius, kaip nesančiuosius signalų dažnius. Visi kas žinome radioelektroniką, žinome kad radijo bangos siunčiamos naudojant nesantį dažnį. Taigi, kur gali rasti geresnį ir galingesnį nesantį dažnį kaip pulsaro? Galvoju, kad įsivysčiusios civilizacijos tikrai turėtų priemonių tam projektui įgyvendinti. Nekalbant apie tai, kad bent vienai būtybei iš jų populiacijos ateitų tokia pati mintis kaip man. Įsivaizduokite Saules galingumo radijo siųstuvą. Nereikia milijono elektriniu kad jį užmaitinti. Natūralus gamtinis aparatas.

Re
8 months 29 days ago

Ačiū už vertimą, laukiu tęsinio. Info tikrai daug ir, panašu, kad vien tik smegenų tam suvokti tikrai neužteks:).
Beskatant apršymą apie Nibiru, atėjo mintis, kad tai gali būti Mėnulis – tinka visas apibūdinimas, be to yra teorija, kad jis dirbtinai „patalpintas“‘ į Žemės orbitą, jau neskaitant teorijų, kad Mėnulis aplamai yra dibtinis dangaus kūnas. Žiūrint iš šito taško – turime ir zondą…
Z:)

:P
9 months 1 day ago

1

Anonimas
9 months 2 days ago

kiek daliu bus is viso?

wpDiscuz