Kodėl mes nežinome ko tikrai norime iš gyvenimo?

Turbūt nėra žmonių, kurie kažkuriame gyvenimo etape nepagalvotų apie tai, kad gyvenimas nuobodus ir prastas, kad iš tikrųjų jie nori daryti tai, ką jie labiausiai mėgsta. Juolab pastaraisiais metais gausu įvairios literatūros savęs atradimo paieškose, rašo ezoterikė ir grupės”Magijos Šaltinis” įkūrėja Ingrida Poccia.

Bet net ir tada, kai žmogaus aplinkybės yra palankios ir jis turi galimybę daryti viską ką nori, jis nežino, ko jis turi imtis, ką ir kaip daryti, kad pasiektų gyvenimo pilnatvę… Dažnas atvejis, kai gyvenimas atrodo viską duoda ko reikia, kad būtų žmogus laimingas (šeimą, namus ir darbą), bet kažkaip jam vis nuobodu ir tuščia, kažko vis dar trūksta, ir ko – neaišku. Ir tada žmogus iškelia klausimą- „ko aš tikrai noriu iš gyvenimo?“.

Tikriausiai, ne vienas susidūrėte su tokiu klausimu. Tokia situacija mums parodo, kad emocinė žmogaus pusė ir jo vidinis pasaulis – tai sudėtinga sritis. Tai gali būti pakankamai sunku valdyti. Per pastarąjį amžių augo žmonių asmeninis suvokimas. Žmogaus suvokimas – procesas, kuriame reikia mokėti valdyti nuotaiką, kontroliuoti savo emocijų išraiškas.

Kodėl mes nežinome ko tikrai norime iš gyvenimo?

Dažnai atsitinka taip, kad žmogus nustoja save girdėti ir praranda savo vidaus etalonus, savo širdies balsą. Ir tada ta vadinama žmogaus laisvė virsta “katorga”, nes žmogus nebežino, kaip gyventi be išorinių nurodymų ir apribojimų. Tada žmogus pradeda sukti įvairiais gyvenimo keliais, kad “pažinti save geriau.” Tačiau dažniausiai pirminė frazė būna priedanga, realus žmogaus šauksmas skambėtų taip – “Man reikalinga Pagalba.

Aš nežinau, ko aš noriu. ” Kai žmogus nesupranta, ką jam reikia daryti gyvenime, jis tampa lengvai manipuliuojamas ir kiti žmonės gali jį naudoti savo negeriems tikslams. Dažnai tokius asmenis, nežinančius ko jie nori iš gyvenimo, užverbuoja sektos. O tada prasideda gyvenimas „ratu“.

Kaip rasti ir atskleisti save?

Yra teigiama, kad kiekvienas ateiname su savo talentais, gebėjimais. Gebėjimas atsiranda iš žmogaus prigimties metu sudėliotų astrologinių, numerologinių sistemų ir kt. gimimo metu gautų duomenų.. Žinoma, vėliau žmogų formuoja socialinė padėtis, auklėjimas, mikro ir makro ekonominės aplinkos…

Daugelis dalykų suformuoja žmogų kaip asmenybę. Tačiau nudienoje vis dėl to labiausiai pripažįstama idėja, kad kiekvienas žmogus gimsta su specialiais gabumais, polinkiais tam tikroje veiklos srityje. Kiekvienas sąmoningas individas siekia gyventi visavertį gyvenimą, kuris atneštų jam džiaugsmą ir pasitenkinimą. Ir nebūtinai jis bus muzikos žinovas, meno ar mokslo genijus… Būtent tai ir atspindi individo unikalumą, nes dviejų žmonių pasaulyje su lygiai tokiais pačiais gebėjimais nėra.

Atrasti save tai nėra labai paprasta. Žmogus pats daro save laimingu ir nelaimingu, įdomiu ir neįdomiu. Jo likimas pradeda ryškėti jau nuo vaikystės. Jei atidžiai stebėti vaiką. Tai jau gana ankstyvame amžiuje pastebime kokio tipo žaidimus vaikas žaidžia. Atkreipkite dėmesį, kad dažnu atveju mėgstamiausi vaikų žaidimai ateityje tampa tų žmonių gyvenimo veikla.

Ezoterikoje yra teigiama, kad vaikas dar mažame amžiuje labiausiai žino savo paskirtį ir prisimena dėl ko jis atėjo į žemę. Vėliau kai yra „nukertami „ kanalai“ vaikas tampa tiesiog sociumo dalimi. Tiesa, čia svarbu vaidmenį vaidina tėvai… Tėvų šiluma ir pripažinimas – tai šviesos ir šilumos spinduliai, kurie padeda vaikui įsodinti interesų, noro, smalsumo ir vaizduotės sėklas. Net vėliau, kai žmogus užauga, tas vidinis vaikas – jis neišnyksta. Ir vidinis vaikas turi teisę į klausimus apie pašaukimą, kūrybinių klavišų atradimą ir teisę užduoti tą esminį gyvenimo klausimą: “Ko aš noriu?”.

Ir vis dėlto, nors ir grįžę retrospektyva į praeitį – vaikystę, kai kurie žmonės nežino, ko jie nori… Jie jaučia, kad jie nieko nenori. Tai gali būti dėl to, kad žmogaus – vaiko norai buvo nuo mažens ribojami. Bet koks norų ribojimas ( kalbu žinoma apie realius norus) sukelia diskomfortą, kuris su laiku iš žmogaus pasąmonės išstumia apskritai visus norus.

Tokia sielos būsena yra nugrimzdusi į gilumą ir palaipsniui užmiega. Siela siunčia vis mažiau ir mažiau signalų, nes ji vistiek nebus išgirsta. Tačiau, tai gali būti palaipsniui “pažadinama”, naudojant specialius psichologinius metodus. Arba kreipiantis į ezoterikos specialistus: astrologus, numerologus, chiromantus…Tai patogiausias ir greičiausias būdas sužinoti arba tiesiog prisiminti tikrąją savo paskirtį savo žemėje…

Bet yra dalis žmonių, kurie žino, kas jiems patinka, bet ne visada tuo užsiima, nes jie galvoja, kad veikla neduos ekonominės naudos. Tačiau, niekas nepagalvoja, jog taip galvodamas žmogus užsideda sau „bloką“. Ne viskas gyvenime turėtų būti susieta su ekonomine nauda. Esmė jaustis pilnavertiškai laimingu, o tada visos sritys savaime taisosi. Žmogus turi atgaivinti vidinį balsą, tikėjimą savimi. Tikėjimas – tai energija, kuri sukuria veiksmus, reikalingus tam, kad įveiktume kliūtis. Tikėjimas savimi suformuoja kelią į tikslą.

Kiekvienas iš mūsų turi savo kelią. Pagrindinis ir dažnai sunkiausias dalykas – rasti jį. Galų gale, mūsų vidinis pasaulis yra labai sudėtingas, ir be savo vidinio sielos balso, esame įtakojami ir kitų svarbių išorinių faktorių. Pavyzdžiui, kartais žmogus turi norą atsiplėšti nuo kitų, bet tuo pačiu rizikuoja pasilikti vienas ir nesuprastas.

Žmogaus viduje yra stiprus poreikis adaptuotis. Kiekvienas laukia pripažinimo, pagyrimo ir pagarbos. Bet tai nėra sielos balsas. Žmonės dažnai supainioja tikruosius troškimus su pirminiais instinktyviais norais. O tai sukuria painiava žmogaus viduje, nes vidaus siela taip ir lieka neišgirsta.

Norėdami atkurti tvarką savo vidiniame pasaulyje ir iš naujo susipažinti su savo sielos balsu. Pasistenkite sugrįžti į savo vaikystę, prisiminkite žaidimus, kuriuos žaidėte, prisiminkite ko labiausiai troškote… Net tai gali būti jūsų pirminis raktas – atsakymas „Ko aš tikrai noriu iš gyvenimo“.

Parengė: Ingrida Poccia – Magijos Šaltinis