„Galutinio tikslo“ istorijos tikrame gyvenime

Ko gero, daugeliui nugara nubėgo šiurpas išgirdus apie italės, 2004 metas pavėlavusios į mirtiną „Air France“ skrydį, bet žuvusios autokatastrofoje diena po, istoriją. Tačiau tai tik vienas iš daugelio lemtingų sutapimų, įvykusių po saule.

Labai panaši istorija nutiko Hildai Yolanda Mayol iš Dominikos Respublikos 2001 m., kuomet „American Airlines“ laineris sudužo vienoje iš Niujorko apylinkių. Jauna dominikietė vis dar negalėjo atsidžiaugti pasprukusi nuo mirties per rugsėjo 11-osios išpuolius.

Tuomet ji dirbo valytoja apatiniame pasaulio prekybos centro aukšte ir sugebėjo palikti pastatą prieš šiam sugriūvant. Nelaimingas skrydis „587“ iš viso pasiglemžė 265 gyvybes.

Portalas tv3.lt Kviečia pasidairyti į kitus (galbūt ne identiškus), tačiau lemtingus sutapimus.

Džeimso Dyno mašinos prakeiksmas arba Porsche laimės neatneš

1955 m. garsus Amerikos aktorius Džeimsas Dynas (James Dean) žuvo autoavarijoje, vairuodamas savo sportinę Porsche. Po aktoriaus mirties mašina pridarė dar ne vieną rūpestį.

Pirmiausia, kai mašina iš nelaimės vietos buvo tempiama į garažą, iš jos iškrito variklis ir vienam mechanikui sutrupino abi kojas. Po to, šį variklį savo lenktyninei mašinai įsigijo daktaras ir neilgai trukus žuvo lenktynėse. Kitas lenktyninkas, dalyvavęs tose pačiose lenktynėse taip pat žuvo, nes jo mašinoje buvo pritaisytas varantysis velenas iš nelaimingosios Porsche.

Lyg to būtų negana, kai vėliau pavyko sutaisyti velionio Džeimso Dyno mašiną, garažas, kuriame ji stovėjo buvo sunaikintas gaisro. Tuomet nelaimėlę buvo bandyta parduoti Sakramente, bet ir čia ji stebuklingu būdu sugebėjo nuslysti nuo stendo ir sulaužyti klubus paaugliui. Mašinai nukeliavus į vieną iš Oregono parduotuvių, ji darkart nuslydo nuo treilerio ir sukūlė priekinį parduotuvės langą. Galiausiai, 1956 m. Porche buvo primontuota prie patvarių plieno konstrukcijų ir paslaptingai sutrupėjo į 11 dalių.

Kulka, kuri savo tikslą pasiekė po daugelio metų

1883 Henris Zieglandas manė apgavęs likimą. Tais metais jis išsiskyrė su mergina, kuri po skyrybų nusižudė. Merginos brolis iš įsiūčio nusprendė Zieglandą nužudyti. Jis patykojo vaikino prie jo namų ir šovė šiam į veidą. Po to, manydamas, jog vaikinas nebegyvas, nusišovė pats. Tačiau iš tiesų kulka tik praskriejo pro Zieglandą veidą ir įstrigo gretimais augančiame medyje.

Zieglandas save laikė tikru laimės kūdikiu. Vis dėlto po kelių metų jis nusprendė tą patį medį nupjauti. Medis buvęs didžiulis, todėl prireikė dinamito. Sprogmenys išjudino seniai dūlančią kulką, kuri atšoko tiesiai vyrui į kaktą. Zieglandas mirė vietoje.

Dvyniai žuvo tame pačiame kelyje dviejų valandų skirtumu

2002 m. septyniasdešimt dviejų metų dvyniai žuvo tame pačiame kelyje kelių valandų bėgyje šiaurės Suomijoje. Pirmasis iš jų važiuodamas dviračiu buvo partrenktas sunkvežimio. 1,5 km. atstumu nuo nelaimės vietos identiškomis aplinkybėmis po kelių valandų žuvo jo dvynys. Policija patvirtino, jog antrasis brolis negalėjo žinoti apie pirmojo žūtį.

„Tai istorinis sutapimas. Nors eismas tame kelyje pakankamai intensyvus, avarijos įvyksta retai. Žinia apie brolių mirtį privertė mano plaukus stotis piestu. Įžvelgiu čia dievišką intervenciją“, – teigė vietinės policijos pareigūnė.

Mirtis, tris kartus sustabdyta to paties vienuolio

Džozefas Aigneris buvo garsus XIX a. Austrijos portretistas, kuris turėjo polinkių į savižudybę. Pirmąkart nusižudyti jis pabandė būdamas aštuoniolikos, tačiau jam sutrukdė paslaptingo kapučinų vienuolio pasirodymas. Antrąkart, jau būdamas 22-ių metų jis bandė pasikarti, bet jo planams dar kartą sutrukdė paslaptingasis vienuolis. Po aštuonerių metų už politinę veiklą jis buvo nuteistas pakarti, tačiau vėl įsikišo vienuolis ir išgelbėjo meninkui gyvybę.

Aigneriui nusižudyti pavyko būnant 68-ių metų. Šįkart jis „sėkmingai“ nusišovė. Jo laidotuvių ceremoniją vedė paslaptingasis vienuolis, kurio vardo vyras niekuomet nesužinojo.

Markas Tvenas ir Halio kometa

Markas Tvenas gimė 1835 m. tą pačią dieną, kai danguje sušvito Halio kometa, o mirė 1910 m., kuomet ji dar kartą pasirodė. Keisčiausia, jog tai išpranašavo pats rašytojas metai prieš savo mirtį: „Aš atėjau kartu su Halio kometa 1835-aisiais. Kitąmet ji dar kartą pasirodys, todėl tikiuosi su ja išeiti“.

Visai kaip Edgaro Alano Po romane

XIX a. garsus siaubo rašytojas parašė „Artūro Gordono Pymo“ istoriją. Joje keturi po laivo katastrofos išsigelbėję žmonės yra priversti daug dienų plūduriuoti atvirtoje jūroje. Vieną dieną jie nusprendžia nužudyti ir suvalgyti berniuką vardu Ričardas Parkeris.

Praėjus keletui metų, 1884-aisiais, atviroje jūroje buvo aptikta valtis „Mignonette“. Paaiškėjo, jog ja iš pradžių plaukė keturi iš laivo katastrofos išsigelbėję asmenys, tačiau po daugelio dienų jūroje trys vyresnieji nusprendė suvalgyti jauniausiąjį įgulos narį – Ričardą Parkerį.

Kūdikis du kartus išgelbėtas to paties vyro

1930 m. Detroite viena mama turėtų būti amžinai dėkinga vyrui vardu Džozefas Figlokas (Joseph Figlock). Kai nieko neįtariantis Figlokas žingsniavo šaligatviu, pro langą iškrito kūdikis. Vyrui pavyko jį pagauti ir abu liko sveiki. Po metų tas pats kūdikis vėl krito pro tą patį langą ant nieko neįtariančio Figloko. Ir vėl abiems pavyko išlikti sveikiems.

Rodosi, kartais egzistuoja ne tik „lemtis“ mirti, bet ir „lemtis“ išgyventi.

Pokerio laimėjimas nieko neįtariančiam sūnui

1858 m. buvo nušautas prisiekęs pokerio žaidėjas Robertas Falonas dėl to, kad žaidimo kompanionai apkaltino jį sukčiavimu laimėjus 600 dolerių. Kadangi Falono kėdė liko tuščia, sėbrai skubiai rado naują pokerio žaidėją ir davė jam nelaiminguosius 600 dolerių kaip pradinį įnašą.

Iki to laiko, kol įvykio ištirti atvyko policija, naujajam žaidėjui jau buvo pavykę laimėjimą padidinti iki 2200 dolerių. Atvykę pareigūnai išsiaiškino, jog naujasis žaidėjas buvo ne kas kitas, o Falono sūnus, nematęs tėvo septynerius metus.

Novelė, kuri aprašė šalia gyvenantį šnipą

Normanas Maileris, planuodamas rašyti knygą „Barbary Shore“, nemąstė kurti rusų šnipo personažo. Tačiau pradėjus romaną jis kažkodėl pristatė rusų šnipą kaip antraeilį knygos veikėją. Darbui įsibėgėjus, rusų šnipas iš antraeilio tapo pagrindiniu novelės veikėju.

Po to, kai novelė buvo pagaliau baigta, Normanas Maileris sužinojo, jog JAV Migracijos tarnyba sulaikė aukštu virš jo gyvenusį kaimyną. Paaiškėjo, jog tai buvo Rudolfas Abelis, vienas iš garsiausių tuo metu Amerikoje dirbusių rusų šnipų.

Karaliaus antrininkas

Vieną dieną Italijos Monzos mieste karalius Umbertas I-asis kartu su savo adjutantu išsiruošė papietauti į mažą restoraną. Atvykus ten visiems į akis krito karaliaus ir restorano savininko fizinis panašumas. Vyrai pradėjo šnekučiuotis ir išsiaiškino daugybę pribloškiančių panašumų.

Abu jie buvo gimę tų pačių metų tą pačią dieną. Be to, abu jie gimė tame pačiame mieste. Tiek karalius, tiek restorano savininkas buvo vedę moterį vardu Margarita. Tą dieną, kai restorano savininkas atidarė restoraną, Umbertas I-asis buvo karūnuotas. Pagaliau, 1900 m. liepos 29-ąją karaliui buvo pranešta, jog žuvo jo antrininkas. Umbertas vos spėjo išreikšti užuojautą ir pats po poros valandų minioje buvo nukautas anarchisto.