Mokslininkai užtikrinti: Jūsų viduje gyvena kita asmenybė

kas-gyvena-musu-vidujeTikėtina, jog jūs manote, kad jūsų kūnas ir sąmonė priklauso tik jums. Iš tiesų jūs sudarote savimi daugybės organizmų lydinį – gali būti, jog įskaitant ir kitą asmenybę, tvirtina BBC Future korespondentas.

 

Kažkada, ganėtinai seniai, žmogaus atsiradimui aprašyti buvo naudojamas paprastas aprašymas: susipažinus vyrui ir moteriai bei jiems maloniai praleidus laiką, ir po to – palyginti greitai – mažulytė apvaisinta kiaušialąstė virsta rėkiančiu naujagimiu, rašoma naujienų portale infa.lt.

 

Viskas buvo aišku: žmogus buvo pusiau tėvo, pusiau mamos dalis, tačiau visu 100% priklausė sau pačiam.

 

Tačiau ši paprasta istorija per pastarąjį dešimtmetį tapo gerokai sudėtingesne. Kaip paaiškėjo, be genų, perduotų mums tėvų, mes esame namai dideliems virusų, bakterijų rinkiniams ir netgi, neatmetama, kitoms asmenybėms.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Be to, jei turite dvynį, Jūsų organizme (įskaitant smegenis) tikriausiai dalyvauja jo dalelės. Ir ne tik dalyvauja, o, galbūt, gali įtakoti Jūsų elgesį.

 

Pabaisa vardu toksoplazma

 

„Žmonės – ne atskiros asmenybės, o super-organizmai, – tvirtina Pyteris Krameris (Peter Kramer) iš Padujos unoversiteto. – Didžiuliai skirtingų organizmų kiekiai nuolatos kovoja už valdžią mūsų kūnui“.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kartu su bendraautore Paola Bresan (Paola Bressan) daktaras Krameris neseniai moksliniame žurnale Perspectives in Psychological Science paskelbė straipsnį, kuris kviečia psichologus ir psichiatrus atkreipti dėmesį į galimą šio faktoriaus poveikį žmogaus elgesiui.

 

Kai kam tai taps nerimą keliančia naujiena, tačiau mokslininkams jau seniai žinoma, jog žmogaus kūnas yra įvairių organizmų mišinys.

 

Žarnyno mikrobai gali pagaminti neuromediatorius, keičiančius mūsų nuotaiką; kai kurie tyrinėtojai netgi mano, jog mikrobai gali veikti žmogaus apetitą, priversdami mus vartoti jiems labiau priimtiną maistą.

 

Užsikrėtimas parazitu, vadinamu toksoplazma (Toxoplasma gondii) kai kairiais atvejais gali tiesiog užmušti. Užkrėsdamas žiurkę arba pelę, šis mikrobas pakeičia nešiotojo sąmonę tokiu būdu, jog šis nustoja bijojęs kačių ir netgi ieško jų gyvenamų vietų – kad pasidauginti toksoplazmai būtina patekti į katės organizmą.

 

Tačiau toksoplazma lygiai taip pat gali užkrėsti ir žmogų, ir perimti žmogiškojo elgesio kontrolę: kai kurie iš užkrėstųjų linkę į nepagrįstą riziką, kai tuo tarpu kitiems išauga didelė šizofrenijos ar suicidinės depresijos tikimybė.

 

Tuo tarpu, nepaisant potencialiai pavojingų užsikrėtimo žmogui pasekmių, trečdalis Britanijoje parduodamos mėsos yra infekuota minėtu parazitu. „Būtina tam padaryti galą“. – sako Krameris.

 

Dvyniai vienas kitam daug artimesni, nei gali pasirodyti

 

Tokiu būdu tampa aišku, jog mes nebūtinai visiškai ir pilnai atsakome už savo pačių elgesį. Tačiau to pakanka, kad priversti žmogų suabejoti sau įprastu identiteto suvokimu, tačiau nuo minčių apie tai, jog mūsų smegenys apgyvendintos ne tik mažučiais mikrobais, tačiau ir kitomis žmogiškomis būtybėmis, tampa tikrai nejauku.

 

Geriausias to iliustracija yra siamo dvyniai, kurie dviems kūnams turi vienas bendras smegenis, – sako Krameris. Tačiau netgi paprasti, nesuaugę kūnais dvyniai, gali turėti bendrus organus, apie kuriuos jie net neįtaria. Ankstyvojo embrioninio vystymosi laikotarpiu dvynių arba trynukų ląstelės gali migruoti nuo vieno embriono prie kito.

 

Anksčiau mokslininkai manė, jog tai nutinka labai retai, tačiau pasirodo, kad toks scenarijus gan paplitęs. Maždaug 8% neidentiškų dvynių ir 21% neidentiškų trynukų turi ne vieną, o dvi kraujo grupes: vienos grupės kraują gamina jų ląstelės, o kraują kitai grupei – ląstelės, migravusios nuo dvynių. Kitaip tariant, jie – „chimeriniai“ arba hibridiniai organizmai. Be to, tai neapsiriboja krauju – panaši situacija pastebima ir su įvairių organų ląstelėmis, įskaitant smegenis.

 

Panašus hibridiškumas smegenų atžvilgiu gali turėti gan rimtas pasekmes.

 

Pavyzdžiui, žinoma, jog abipusis skirtingų galvos smegenų dalių išsidėstymas yra labai svarbus jų normaliam funkcionavimui. Svetimo audinio dalyvavimas smegenyse, už kurio vystymąsi atsakingi svetimi genai, gali pažeisti jų architektūrą.

 

Tuo galima paaiškinti, pavyzdžiui, tą faktą, jog dvyniai labai dažnai yra kairiarankiai – manoma, kad motorinių funkcijų paskirstymas tarp dešinės ir kairės kūno pusės priklauso kaip tik nuo dešinio ir kairiojo galvos smegenų pusrutulių organizacijos. Gali būti, kad būtent hibridiškumas pažeidžia minėtą balansą.

 

Net, jeigu Jūs savo gyvenime niekada neturėjote dvynio, neatmetama, jog Jūsų organizme vis tiek yra kitos žmogiškosios būtybės ląstelių.

 

Nutinka taip, jog ankstyvojo vystymosi metu du embrionai susilieja į vieną visumą. Dėl to vieno embriono ląstelės patenka į kito audinius ir, iš pirmo žvilgsnio, vystosi be nukrypimų. Nepaisant to, savyje turi kito žmogaus genetinę informaciją.

 

„Jums gali atrodyti, jog Jūs – viena visuma, kai tuo tarpu Jūsų organizme yra svetimos kilmės ląstelės – atitinkamai, nuo gimimo Jūsų buvo du“, – sako Krameris.

 

Buvo netgi atvejis, kai gentiniai tyrimai nustatė, jog moteris nėra savo dviejų vaikų biologine motina. Nutinka ir priešingai – vyresnio vaiko ląstelės pasilieka motinos kūne ir vėliau užgimus jaunesniajam persikelia į embrioną.

 

Kad ir kokiu būdu tai bevyktų, visai įmanoma, jog kito žmogaus ląstelės gali priversti smegenis vystytis visiškai netikėta linkme, sako Li Nelsonas (Lee Nelson) iš Vašingtono universiteto. Jie tiria galimą motinos ląstelių patekimą į vaiko smegenis.

 

„Priklausomai nuo ląstelių kiekio ir tipo, o taip pat ir nuo to, kokiu embriono augimo tarpsniu vyksta jų migracija, galimi skirtingi vaiko smegenų nukrypimo scenarijai nuo normalaus vystymosi“, – sako Nelsonas.

 

Kaip buvo nustatyta, netgi suaugę žmonės nėra apdrausti nuo kito žmogaus ląstelių patekimo į jų organizmą.

 

Vyras – moteryje

 

Prieš kelis metus Nelsonas ir Viljemas Čenas (William Chen) iš Albertos universiteto Kanadoje iššifravo genomus, paimtus iš moterų galvos smegenų sluoksnių. Jie ieškojo Y chromosomų, apibrėžiančių vyrišką lytį, požymių.

 

Maždaug 63% ištirtų pavyzdžių mokslininkai rado vyriškų ląstelių. „Mes ne tik radome vyrišką DNR moterų smegenų medžiagoje – jis buvo keliose smegenų sluoksniuose iš karto“, – sako Čenas.

 

Kitaip tariant, moterų smegenys buvo prismaigstytos vyriškų ląstelių. Mokslininkų nuomone, vyriškos lyties vaiko kamieninės ląstelės kažkokiu būdu įveikia placentos barjerą ir įsiskverbia į motinos smegenis.

 

Įdomu, jog kai kuriais duomenimis, vyriškų ląstelių buvimas moters galvos smegenyse sumažina galimybę alzcheimerio ligos vystymuisi – nors kodėl būtent tai vyksta, lieka mįsle.

 

Kai kurie mokslininkai pradeda sau užduoti klausimus, ar vaiko ląstelės neveikia motinos nuotaikos nėštumo metu. Mūsų žinios apie žmogaus „super organizmą“ vis dar labai fragmentinės, ir didžiuma tokios simbiozės pasekmių dabar svarstomos tik teorinių galimybių forma.

 

Kramerio ir Bresan straipsnio tikslas buvo ne tame, jog duotų aiškius atsakymus esamais klausimais, o tame, kad apšviestų kitus psichologus ir psichiatrus apie daugybės organizmų, darančių mus tais, kuo esame, egzistavimą.

 

„Mes nepajėgūs iki galo suprasti žmogaus elgesio, žvelgdami į žmogų tik kaip į vieną individą, – pastebi Krameris. – Būtina į jį žiūrėti kaip į organizmų derinį, kad suprastume, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip“.

 

Pavyzdžiui, mokslininkai dažnai imasi tyrinėti dvynius, kad priartėtų prie žmogaus elgesio motyvų supratimo. Tačiau tas faktas, jog netgi neidentiški dvyniai ankstyvojo vystymosi etape galėjo pasikeisti smegenų audinių fragmentais, kelia abejonių dėl tokių eksperimentų grynumo.

 

Būtina atsargiai naudoti dvynių tyrimo rezultatus tiriant tokius susirgimus, kaip šizofrenija, kurios atsiradimo viena iš priežasčių, gali tapti neteisingas smegenų architektūros vystymasis, įspėja Bresan ir Krameris. Vis dėl to, nereikėtų pergyventi dėl svetimų organizmų mūsų pačių organizme. Galu gale, būtent jie mus daro tais, kuo mes esame.

 

„Gerai tai ar blogai, mus teks dalintis kūnu su tais „imigrantais“, – sako Nelsonas. – Ir aš manau, jog tokio bendro sugyvenimo kartu pliusai nusveria minusus“.

 

Parengė: Edita Sabaitė

 

Inf. šaltinis: infa.lt


Facebook komentarai
3 komentarų "Mokslininkai užtikrinti: Jūsų viduje gyvena kita asmenybė"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
ANONIMAS

kazkada taip buvau ismastes sededamas tualete :D

antonimas

DickHead?

danis

„BBC Future“ perskaiciau iki cia, galima daugiau ir nebeskaityti

wpDiscuz