Dvasinė mityba: kai išalksta ne tik fizinis kūnas

mentalinis-kunasAjurveda (kitaip gyvenimo mokslas – tradicinė Indijos medicina) moko, kad gyvybė – tai kūno, jausmų, proto ir sielos junginys. Be šių elementų nebūtume gyvi, jie mus palaiko, yra atsakingi už gyvybinius procesus. Atitinkamai egzistuoja ir 4rios maisto rūšys – fizinis, emocinis-jausminis, mentalinis ir dvasinis maistas. Visos mūsų esybės turi būti pamaitintos, jei norime būti sveiki, laimingi ir harmoningi.

 

Šiuolaikiniame gyvenime žmonės didžiausią dėmesį skiria savo skrandžių pripildymui,šiek tiek nusimanydami apie maisto sudėtį ir elementus, tačiau visai pamiršdami, kad alksta jų protai, jausmai, o labiausiai sielos, rašoma balarama.lt tinklapyje.

 

Senovės išmintis sako, kad ne vien duona žmogus yra gyvas ir pasirodo šiuose žodžiuose yra daug išminties. Duona čia turėtų būti suprantama kaip visas fizinis maistas. Tie, kurie eina savęs pažinimo keliu, žino, kad mes nesame vien tik fizinis kūnas.

 

Tai tik viena iš mūsų sudedamųjų dalių, mūsų “viršutinis rūbas”, grubioji materija. Mes susidedame iš daug daugiau ir kiekvienai mūsų daliai reikalingas atitinkamas kuras. Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė mažai apie tai kalba, todėl kiekvienas sau turėtume užduoti klausimą – kodėl maistas šiais laikais tampa bene labiausiai sveikatą griaunančiu faktoriumi ir kaip kitaip mes galėtume pasisotinti, kad būtume sveiki ir laimingi.

 

Prisiminkime vaikus. Neveltui sakoma, kad vaikai yra geriausi mūsų mokytojai. Kol tėveliai mažųjų neišmoko kiek, ką ir kada valgyti, vaikai patys intuityviai jaučia, kada yra alkani ir ko jiems norisi. Mažiems vaikams apskritai fizinio maisto reikia labai nedaug, nes jie, kol dar nėra “sugadinti” tėvelių ir nesuaugę su fiziniu pasauliu, moka “pasimaitinti” subtiliuoju maistu- emocijomis, naujovėmis, begaline mamos ir tėčio meile, dėmesiu.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ar nepastebėjote, kad kai įsimylite, valgyti iš tiesų norisi daug mažiau? Dėl to, kad tuo metu mes pasimaitiname stipriomis teigiamomis emocijomis. Kaip maitintis, kad pagaliau pajustume tikrąjį sotumo jausmą, pilnatvę ir harmoniją? Iš pradžių apie kiekvieną maisto rūšį atskirai.

 

Fizinis maistas

 

Daugiausiai mes visi žinome apie grubųjį, fizinį maistą. Dažnas laikosi dietų, skaičiuoja kalorijas, turi supratimą apie maisto sudėtį, cheminius elementus. Visa vartotojiška pramonė yra orientuota į maistą. Be maisto sunku įsivaizduoti bendravimą, kiti be vyno taurės neįsivaizduoja pokalbių ir pasibuvimo su draugais. Tačiau ne visada pasisotinimas fiziniu maistu yra į gerą.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Labai svarbu, kaip mes tą maistą vartojame, su kokia nuotaika valgome, ar sugebame per skonį ir kvapą pamaitinti ir savo emocijas bei jausmus. Apie tai kaip sąmoningai valgyti jau esu rašiusi ankstesniame straipsnyje “Sąmoningas valgymas – kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą”. Tik sąmoningai valgydami ir būdami dėkingi už kiekvieną kasnį iš tiesų galėsime pasotinti savo fizinį kūną.

 

Emocinis – jausminis maistas

 

Vien tik fizinio maisto kelyje į harmoningą sveikatą ir būseną nepakanka. Mes esame jausminės ir emocionalios būtybės. Emocinis-jausminis maistas mums yra itin svarbūs. Tai šiluma, bendravimas, meilė, prisilietimai, akių žvilgsnis. Tuo tarpu negatyvios, nuslopintos emocijos mūsų ne tik kad “nepamaitina”, bet ir mus nuodija kaip koks senas, užterštas, sugedęs maistas.

 

Dažnai žmonės, kuriems trūksta gerų emocijų, meilės, šilumos, tai kompensuoja fiziniu maistu, ypač saldumynais. Atsiranda tokios ligos kaip bulimija, persivalgymas, viršsvoris. Emociniu-jausminiu maistu taip pat reikia mokėti maitintis. Tai – išmokti priimti ir “suvirškinti” tam tikras emocijas, kartais jas transformuoti, reikia mokėti save išvalyti nuo neigiamų, mus nuodijančių jausmų ir emocijų. Tam yra įvairios emocijų paleidimo praktikos, meditacijos, kvėpavimo pratimai, malda.

 

Mentalinis maistas

 

Ši maisto rūšis yra susijusi su protu, mūsų mintimis. Žinome, kad protas gali būti mūsų geriausias sąjungininkas arba didžiausias priešas. Kai mes protiškai dirbame, kažką konstruojame, kuriame, galime kuriam laikui pamiršti fizinį maistą. Pavyzdžiui išradėjas T. Edisonas ištisas valandas praleisdavo savo labaratorijoje be maisto ir miego. Tačiau mentalinis maistas, kaip ir kitos maisto rūšys, gali mus ne tik pamaitinti, bet ir pakenkti.

 

Pavyzdžiui šiuolaikinė žiniasklaida, kuri transliuoja itin negatyvias žinias, perdėtas TV žiūrėjimas, žinių, kriminalinių naujienų skaitymas. Tokios žinios mūsų ne tik kad nepamaitina, bet išsiurbia iš mūsų energiją, pozityvą, mus bukina. Turėtume labai atidžiai stebėti savo mintis, iš kurių vėliau kyla veiksmai, savo aplinką, žmones, su kuriais bendraujame. Turėtume stengtis save maitinti kūrybingumu, moksliškumu, pozityviomis ir šviesiomis mintimis.

 

Dvasinis maistas

 

Kaip bebūtų gaila, dvasiniam maistui šiame chaotiškame, užimtame, triukšmingame pasaulyje skiriame bene mažiausiai laiko. Mūsų sielos badauja. Dvasinis maistas yra laikomas pačiu subtiliausiu ir pasijausti dvasiškai sočiam reikia laiko, pastangų ir didelio nuoširdumo. Sakoma, kad jei sustiprintume dvasinio maisto srautą, mažiau alktume ir nereikėtų tiek daug fizinio maisto, būtume visokeriopai sveikesni.

 

Dvasinis maistas – tai malda, meditacija, šventų vietų lankymas, sakralios muzikos klausymas, šventų knygų skaitymas, buvimas ramybėje ir susikaupime. Būtent šio maisto mums trūksta labiausiai.

 

Moksliškai yra įrodyta maldos nauda ir poveikis mums per auros fotografiją, įvairius tyrimus. Po maldos mūsų aura sustiprėja, su malda yra “užlopomi” tarpai ir skylės, kūne visai kitaip teka energija. Panašūs procesai kūne vyksta ir medituojant, sąmoningai kvėpuojant, būnant gamtoje, harmonijoje su savimi ir kitais. Gausus fizinis maistas, televizijos programos, koncertai ypatingai per šventes pamažu išstumia dvasiškumą, ramybę ir susikaupimą.

 

Kai mes sotinamės ne tik fiziniu maistu, mūsų visi subtilūs kūnai, ląstelės mums dėkoja. Kad sukurtume savyje ir aplinkoje harmoniją, nereikėtų visiškai atskirti vienos maisto rūšies nuo kitos, nes viskas yra labai susiję ir persipynę. Pakaktų, jei valgytume sąmoningai, stebėtume savo mintis ir veiksmus, skleistume gėrį ir atjautą, o mus kiekviename žingsnyje lydėtų pasitikėjimas Kūrėju bei dėkingumo jausmas.

 

Pagal: A.Žarskaus knyga „Mityba virsminiu laikotarpiu”, parengė: Eglė Terekaitė

 

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Bartas

Sudu sudiena. 0 mokslo, 0 reference. Woowoo shit.

;D

:DDDD

Taip pat skaitykite