30 nerašytų Visatos dėsnių

visatos-pagrindiniai-desniaiVisatoje egzistuoja sava tvarka, savi įstatymai ir taisyklės. Nors šita Visatos tvarka mūsų akimis yra vos įžiūrima, tačiau ji yra ir daro labai didelę įtaką viskam kas mus supa.

 

Kiekvienas dėsnis yra savaip reikalingas ir svarbus. Tai veikia visada ir visur, nepriklausomai ar mes juos žinome ar ne. Alternatyvios informacijos portalas infa.lt siūlo mums susipažinti su pagrindiniais Visatos dėsniais.

 

1. Tuštumos dėsnis

 

Viskas prasideda nuo tuštumos. Tuštuma visada turi būti užpildyta.

 

2. Šlagbaumo dėsnis

 

Galimybės nesuteikiamos šiaip sau. Turi būti priimtas sprendimas peržengti šlagbaumą kaip sąlyginę kliūtį. Galimybės suteikiamos po vidinio sprendimo. Karščiausi troškimai mums yra suteikiami kartu su jėgomis jų pasiekti.

 

3. Neutralios būsenos dėsnis

 

Siekiant pasikeitimų, būtina sustoti, o jau po to keisti judėjimo kryptį.

 

4. Atpildo dėsnis

 

Mokėti tenka už viską: už veikimą ir neveikimą. Kas brangiau kainuos? Dažnai atsakymas tampa akivaizdus tik gyvenimo pabaigoje, prieš išeinant – brangiau kainuoja neveiklumas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Nesėkmių vengimas nedaro žmogaus laimingu. „Mano gyvenime buvo daug nesėkmių, dauguma iš kurių taip ir neįvyko“, – senuko žodžiai sūnums prieš mirtį.

 

5. Panašaus dėsnis

 

Panašus traukia panašų. Mūsų gyvenime nėra atsitiktinių pakeleivių. Mes traukiame prie savęs ne tuos žmones, kuriuos norėtume pritraukti, o tuos, kurie panašūs į mus pačius.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

6. Mąstymo dėsnis

 

Vidinis žmogaus minčių pasaulis įsikūnija į išorinį materialų pasaulį. Savo nesėkmių nereikėtų ieškoti išoriniame pasaulyje, o kreipti žvilgsnį į savo vidų. Mūsų išorinis pasaulis – tai mūsų vidinių minčių realizuotas pasaulis.

 

7. Sverto dėsnis

 

Kai žmogus kažko nori, tačiau tai akivaizdžiai nepasiekiama, reikia atrasti kitą interesą, pagal galią tolygų pirmajam.

 

8. Traukos dėsnis

 

Žmogus traukia prie savęs tai, ką jis myli, bijosi ar pastoviai tikisi, t. y., viską, kas randasi jo centrinėje, sufokusuotoje sąmonėje. Gyvenimas mums suteikia tai, ką mes tikimės iš jo gauti, o ne tai, ko mes norime. Ko tikiesi – tą ir gausi.

 

9. Prašymo dėsnis

 

Jeigu nieko iš gyvenimo neprašai – tai nieko ir negausi. Jeigu mes prašome likimo nežinia ko, tai ir gausime nežinia ką. Mūsų prašymas pritraukia atitinkamą realybę.

 

10. Ribojimo dėsnis

 

Visko numatyti neįmanoma. Kiekvienas mato ir girdi tik tai, ką supranta, todėl ir negali numatyti visų aplinkybių. Viskas priklauso nuo mūsų vidinių barjerų, mūsų asmeninių apribojimų. Įvyksta įvykiai, vykstantys nepriklausomai nuo mūsų valios, jų neįmanoma numatyti, ir mes nenešame už juos atsakomybės. Net didžiausių norų vedinas žmogus negali kontroliuoti visos savo gyvenimo ir jame vykstančių įvykių eigos.

 

11. Dėsningumo dėsnis

 

Mūsų gyvenime dažnai vyksta nepriklausantys nuo mūsų dalykai. Kartą įvykusį galima vertinti kaip atsitiktinumą, antrą – kaip sutapimą, tačiau trečią – jau kaip dėsningumą.

 

12. Ribojimo dėsnis №2

 

Žmogus negali turėti visko. Jam dažnai kažko trūksta gyvenime. Laimės paslaptis slypi ne savo įnorių ir įgeidžių pildyme, o sugebėjime pasitenkinti tuo, ką turi. Pasitenkinti mažu nelengva, tačiau sunkiausia pasitenkinti daug kuo. Ieškant turto galima prarasti laimę, o tai reiškia – prarasti viską. Galima įgyti visą pasaulį ir tuo pačiu prarasti savo dvasią.

 

13. Permainų dėsnis

 

Nori permainų savo gyvenime – imkis valdžią aplinkybėms į savo rankas. Tapk atsakingas už jas. Negali pakeisti savo gyvenimo, nieko jame nepakeisdamas ir nesikeisdamas pats. Dėl savo pasyvumo žmogus dažnai praranda realias galimybes, suteiktas likimo.

 

Kas klosto prioritetus jūsų gyvenime – jūs patys ar kažkas kitas? Galbūt juos dėlioja pats gyvenimas, o jūs tiesiog plaukiate pasroviui? Tapkite savo gyvenimo šeimininku. Jei jūs niekur neiškeliausite, – tai niekur ir neatvyksite.

 

14. Vystymosi dėsnis

 

Gyvenimas verčia žmogų spręsti būtent tuos uždavinius, nuo kurių sprendimo jis bando atsisakyti, bijodamas ir todėl vengdamas spręsti. Tačiau tai vis tiek teks spręsti kitoje, jau naujoje savo gyvenimo vijoje. Ir emocijų, pergyvenimų įtampa bus kur kas galingesni, o sprendimo kaina – gerokai aukštesnė. Nuo ko bėgame, ten ir ateisime.

 

15. Keleivio dėsnis

 

Jeigu jūs ne vairuotojas, jeigu jus veža, – tai kuo toliau jus veš, tuo brangiau jums tas kainuos. Jūs neužsakėte maršruto, todėl galite atsidurti bet kur. Kuo toliau jūs nukeliausite klaidingu keliu, tuo sunkiau jums bus sugrįžti. Kai kurie negrįžta niekada.

 

16. Pasirinkimo dėsnis

 

Mūsų gyvenimas sudarytas iš daugybės pasirinkimų. Mes visada turime pasirinkimą. Mūsų pasirinkimas gali būti tame, kad mes nedarysime pasirinkimo. Pasaulis pilnas galimybių. Tačiau kažką gauti nieko neprarandant neįmanoma. Priimdami kažką vieną, mes tuo pačiu atsisakome kažko kitko. Užeidami per vienas duris, mes praleidžiame kitas. Kiekvienas turi spręsti pats, kas jam svarbiau. Iš praradimų taip pat galima gauti vertingą.

 

17. Pusės kelio dėsnis

 

Santykiuose su kitu žmogumi, jūsų zona – pusė kelio. Negalima pilnai kontroliuoti kito žmogaus elgesio. Kitas gali nejudėti, todėl neįmanoma jo kelią nueiti už jį ir padaryti taip, kad kitas žmogus pasikeistų.

 

18. Kažko naujo kūrimo dėsnis

 

Tam, kas sukurti kažką naujo, būtina: sugriauti seną, jei tai būtina išvalyti vietą, skirti tam laiko, mobilizuoti jėgas naujo statybai; žinoti, ką būtent jūs norite statyti. Neverta griauti, nežinant kūrimo kelių. Būtina žinoti kur eisi. Jei to nežinai, – ateisi ne ten. „Kas niekur neplaukia – tiems nebūna palankaus vėjo“.

 

19. Pusiausvyros dėsnis

 

Kaip benorėtų žmogus pakeisti savo gyvenimą, – mąstymo būdas, elgesio stereotipai bandys išlaikyti jį ankstesniuose, įprastuose jam gyvenimo rėmuose. Tačiau, jei žmogui pavyks kažką pakeisti savo gyvenime, tai jau naujas, pasikeitęs gyvenimas bus įtakojamas pusiausvyros dėsnio.

 

Pakitimai įprastai vyksta lėtai ir skausmingai dėl inercijos mintyse bei elgesyje, dėl vidinio pasipriešinimo ir aplinkinių žmonių reakcijos. Tačiau, jei jie trokštami – atpildas būna ne mažiau džiaugsmingas, nei tie sunkumai jų siekiant.

 

20. Priešybių dėsnis

 

Mūsų gyvenimas neįsivaizduojamas be priešybių. Jame egzistuoja gimimas ir mirtis, meilė ir neapykanta, draugystė ir konkurencija, susitikimai ir išsiskyrimai, džiaugsmas ir kančia, atradimai ir praradimai. Pats žmogus yra priešybių rinkinys: iš vienos pusės veržiasi link stabilumo gyvenime, tačiau tuo pat metu kažkoks vidinis nepasitenkinimas veja jį pirmyn.

 

Priešybių pasaulyje žmogus siekia atrasti prarasta vienybę su savimi pačiu, su kitais žmonėmis ir su pačiu gyvenimu. Viskas turi pradžią ir pabaigą, tai žemės ir gyvybės verpetas. Pasiekę savo įmanomą ribą dalykai – pereina į savo priešybę.

 

Priešybių pora palaiko pusiausvyrą, o perėjimas nuo vieno kraštutinumo prie kito sukuria gyvenimo įvairovę. Kartais, kad suvokti kažką, būtina pamatyti, pažinti to priešybę. Viena priešybė negali egzistuoti be kitos. Tam, kad būtų diena, reikalinga naktis.

 

21. Harmonijos dėsnis

 

Žmogus ieško harmonijos visame: savyje, pasaulyje. Pasiekti harmonijos su pasauliu įmanoma tik būnant harmonijoje su pačiu savimi. Geras požiūris į save, savęs priėmimas – harmonijos su pasauliu, kitais žmonėmis ir sava dvasia, sąlyga. Harmonija nereiškia nebūsiant sunkumų ir konfliktų, galinčių būti stimulu asmeniniam augimui. Harmonija tarp proto, jausmo ir veiksmo – galbūt tai ir yra laimė?

 

22. Gėrio ir blogio dėsnis

 

Pasaulis nėra sukurtas malonumams. Jis ne visada atitinka mūsų įsivaizdavimą apie jį, ir mūsų norus. Nesugebantis pats atlikti gerą darbą – nesugebės įvertinti ir gėrio daromo kitų. Tiems, kas nesugeba matyti blogio – blogis neegzistuoja.

 

23. Veidrodžio dėsnis

 

Tai, kas žmogų erzina aplinkiniuose, yra jame pačiame. Tai, ko žmogus nenori girdėti iš kitų žmonių, yra kaip tik tai, kas jam yra svarbiausia išgirsti šiame gyvenimo etape. Kitas žmogus gali pasitarnauti mums kaip veidrodis, padėdamas mums atverti tai, ko mes nematome ir nežinome apie save.

 

Jeigu žmogus ištaisys savyje tai, kas jį erzina kituose, likimui nebus jokio reikalo siųsti jam tokį veidrodį. Vengdami viso to, kas mums nemalonu, vengdami žmonių, keliančių mums negatyvius jausmus, mes atimame iš savęs galimybę pakeisti savo gyvenimą, atimame iš savęs vidinio augimo galimybę.

 

24. Papildymo dėsnis

 

Mums yra reikalingi žmonės, įvykiai, žinių šaltiniai, galintys mums duoti tai, ką mes norime turėti, tačiau turime tik po nedaug. Mes stengiamės dalinai susitapatinti su kitų žmonių potencialu. Mes darome savęs priestatus išoriškai. Mūsų geidavimas turėti (valdyti, kontroliuoti) kažką – tai nepripažinimas, asmeninės vertės neigimas, netikėjimas tuo, kad ji pas mus yra.

 

25. Grandininės reakcijos dėsnis

 

Jeigu jūs leisite savo negatyviems jausmams pilnai išsirutulioti, – tai vienas nemalonus išgyvenimas seks paskui kitą. Jeigu gyvensite svajonių ir iliuzijų užliūliuoti, – tai realybė bus išstumta iliuzinio fantazijų pasaulio.

 

Žmogui dažnai būna sunku sustabdyti savo negatyvių išgyvenimų ir neproduktyvių minčių srautą, kadangi atsiranda įprotis pergyventi, jaudintis, kentėti, svajoti, t. y., slėptis nuo tikrovės, nuo aktyvaus problemų sprendimo. Kam daugiau atiduodate energijos – to ir bus daugiau.

 

Mintis, kuriais jūs dovanojate savo laiką, veikia kaip magnetas, pritraukdamas į save panašų. Su viena neraminančia mintimi susitvarkyti lengviau, nei su įkyrių minčių krūva. Mūsų bendravimo su kitais žmonėmis proceso metu mes esame linkę perimti jų nuotaiką emocinio užkrėtimo būdu.

 

26. Slopinimo dėsnis

 

Tai, ką žmogus slopina savo mintyse ar veiksmuose, tai, ką jis neigia savyje, pačiu netinkamiausiu momentu gali išsiveržti į išorę. Būtina priimti savo mintis ir jausmus, nesistengiant jų slopinti ir nekaupiant jų savyje.

 

Priimkite save, priimkite tai, kas jums nepatinka savyje, nekritikuokite savęs. Atmetamų ir neigiamų savyje dalykų pripažinimas sudaro galimybes vidiniam žmogaus augimui. Tai leidžia gyventi pilnaverti gyvenimą. Mes veržiamės įgyti prarastą vienybę su savimi.

 

27. Priėmimo ar ramybės dėsnis

 

Pats savaime gyvenimas nėra nei blogas, nei geras. Geru ar blogu jį daro mūsų priėmimas (požiūris). Gyvenimas yra toks, koks jis yra. Reikia priimti gyvenimą vidumi, džiaugtis gyvenimu, vertinti gyvenimą. Pasitikėkite gyvenimu, pasitikėkite savo proto jėga ir širdies kvietimu. „Viskas bus taip, kaip ir turi būti, net jeigu ir kitaip“.

 

28. Jūsų asmenybės vertės dėsnis

 

Aplinkiniai praktiškai visada vertina žmogų taip, kaip vertina save jis pats. Reikia priimti ir vertinti save. Nekurti sau autoritetų arba nepasiekiamo sau idealaus savo įvaizdžio. Nepriimti aplinkinių nuomonės apie jus už tiesą nekritiškai.

 

Stengdamiesi užsitarnauti visų žmonių meilę (kas yra neįmanoma), jūs neatsižvelgiate į asmeninius poreikius, jūs galite prarasti save, prarasti pagarbą sau. Neįmanoma būti tobulu žmogumi visame kame. Jūs verti lygiai tiek, kiek patys save vertinate, kokia jūsų savivertė. Tačiau realizmo dozė niekada nesutrukdys.

 

29. Energijos mainų dėsnis

 

Kuo daugiau žmogus suvokia pasaulį ir save, tuo daugiau jis gali paimti iš pasaulio ir duoti pasauliui. Reikia sugebėti nustatyti adekvačius, teisingus mainus su likimu.

 

Jeigu jūs daugiau atiduosite, nei imsite, – tai prives prie jūsų energetinio išsekimo. Jeigu jūs duosite kažkam daugiau, nei gausite iš jo – jums gali kilti nuoskauda to žmogaus atžvilgiu. Pasaulis egzistuoja tam, kad juo būtų galima dalintis vieniems su kitais.

 

30. Gyvenimo prasmės dėsnis

 

Mes ateiname iš tuštumos, bandydami atrasti gyvenimo prasmę, ir vėl išeiname į tuštumą. Kiekvienas žmogus pats sau susikuria gyvenimo prasmę, kuri gali keistis įvairiuose jo gyvenimo etapuose.

 

Kame slypi gyvenimo prasmė – siekti kažko ar tiesiog gyventi? Juk siekdami kažko mes būname priversti paleisti iš akių patį gyvenimą, t. y., dėl rezultato mes prarandame patį procesą. Gali būti, jog pati pagrindinė gyvenimo prasmė – pats gyvenimas.

 

Reikia įsijungti į gyvenimą jį pilnai priimant, ir tada gali pavykti matyti gyvenimą jo įvairovėje, kai jis išgražins žmogaus būtį tomis spalvomis, kurias turi pats. Gyvenimo prasmę žmogus gali atrasti už savo paties ribų, pasaulyje. Gyvenime laimi tas, kuris neprašo pas likimą vienintelio recepto, panacėjos nuo visų ligų ir visų bėdų.

 

Inf. šaltinis: infa.lt


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
kristina

Rodos cia buvo rasyta kad norint uzsiimti nauju reikia kuri laika stabtelti ir nieko neveikti. Tai as ir stabtelejau trims dienoms, o kaip toliau seksis paziuresime.

Kazkas

Man atrodo norėti panacėjos nėra jau taip blogai.Pralaimėti.

Gumas

Ne „šlagbaumas“ o „užkardas“. Keistos leksikos klaidos yra daromos šiame straipsnyje.

Aure

Kažkas panoręs būti išminčiumi pradėjo kurti dėsnius. Bet pasirodo, kad nežino dėsnio galiojimo „dėsnio“. Paprastas patarimas jam ir daugeliui – pasiskaityti filosofų darbų ir apmąstyti L. Wittgensteino frazę „Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti“.

Rožė

Liuks

Satnami

Labai geras straipsnis :) Man patiko

hhh

puikus straipsnis