Vienišiausias žmogus Visatoje: pamirštojo NASA astronauto istorija

nasa-astronautas-apollo1969-ųjų liepą pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kaip du NASA astronautai leidžiasi Mėnulyje ir kaip žengia “mažus žingsnelius žmogui ir milžiniškus šuolius žmonijai”. Bet su jais skrido ir trečias astronautas, rašo technologijų ir mokslo portalas technologijos.lt.

 

Trečias astronautas kurio istorija – ne mažiau unikali nei legendomis tapusių Neilo Armstrongo ir Buzzo Aldrino. Įsižiūrėkite į šią nuotrauką. Ji – ypatinga. Joje yra nufotografuoti absoliučiai visi 1969 m. liepos 21 d. Visatoje egzistavę žmonės – išskyrus vieną.

 

Šioje unikalioje nuotraukoje įamžinti visi Žemėje likę milijardai ir du nutrūktgalviai nusileidimo aparate Eagle. Visa – visut visutėlė – žmonija. Bet šiame kadre nėra vienintelio iš visų tądien Visatoje egzistavusių žmonių. Žmogaus, kuris tai nufotografavo.

 

Nėra Michaelo Collinso – trečiojo misijos Apollo 11 nario, kuris liko orbitiniame modulyje “Columbia” virš Mėnulio. Jis ir buvo tas vienintelis, likęs atskirtas nuo visos žmonijos. Vienui vienas laidų ir mikroschemų prikimštoje kamarėlėje, už kurios – juodas ledinis vakuumas.

 

Štai kodėl M. Collinsas dar vadinamas vienišiausiu žmogumi Visatoje.

 

Kai nusileidimo modulis Eagle nuskriejo Mėnulio paviršiaus link, orbitinio modulio pilotas Michaelas Collinsas liko vienui vienas ir orbitomis skraidė aplink Mėnulį. Ir vienui vienas išbuvo ne šiaip kokį pusvalandį. M. Collinso kolegos Mėnulyje praleido apie 21 val. Bet tai – dar ne viskas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Michael Collins

Michael Collins

 

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Per kiekvieną apsisukimą aplink Mėnulį M. Collinsas 48 min. atsidurdavo visiškoje izoliacijoje, kuriai stojus nelikdavo radijo ryšio nei su Žeme, nei su Mėnulyje dirbančiais kolegomis – radijo ryšį užstodavo Mėnulis. Tomis minutėmis Michaelas būdavo labiausiai izoliuotas žmogus per visą žmonijos istoriją. Jis sėdėdavo tokioje vienutėje, nuo kokios kaliniams net plaukai pasišiauštų. Tiesa, ta vienutė buvo su langu, pro kurį vėrėsi tokie vaizdai, kokius matė vos dešimtis ar kita Žemėje kada nors gyvenusių žmonių.

 

M. Collinsas tas 48 min. būdavo už beveik 400 tūkst. km nuo Žemės. Ir tas 48 min. jis niekaip negalėdavo sužinoti, kas tuo metu darosi, neturėdavo su kuo pasikalbėti, neturėdavo ko išklausyti. Jam likdavo tik dirbti. Ko jis labai uoliai ir imdavosi, kad atsikratytų tų pasiutusiai slegiančių minčių apie dar niekieno nepatirtą izoliaciją.

 

“Tiesą pasakius, man labiau rūpėjo ne tai, kad aš čia vienas, o kas atsitiktų, jei anie du vyrukai dėl kokių nors gedimų įstrigtų Mėnulyje ir nebegalėtų grįžti į orbitinį modulį – štai koks buvo mano didžiausias rūpestis tomis minutėmis”, – yra sakęs trečiasis Apollo 11 misijos narys.

 

Galimybė, kad jis bus vienintelis Žemėn grįšiantis žmogus iš visos trijų asmenų įgulos, buvo labai reali ir labai tikėtina. Jis tokiai galimybei buvo pasiruošęs ir jos labai bijojo. Jei Mėnulyje N. Armstronui ir B. Aldrinui būtų kas nors atsitikę ir jie nebūtų galėję grįžti į orbitinį modulį “Columbia”, M. Collinsui būtų tekę grįžti Žemėn vienam…

 

JAV prezidentas Niksonas buvo paruošęs Williamo Safire parašytą kalbą ir tokiam atvejui. Toji kalba prasidėjo tokiais žodžiais:

 

“Likimas lėmė, kad vyrai, kurie taikiai nusileido Mėnulyje, kad jį ištyrinėtų, Mėnulyje liks ir amžinojo poilsio. Tie drąsūs vyrai, Neilas Armstrongas ir Edwinas Aldrinas, jau žino, kad jiems sugrįžti nebėra vilties. Bet jie taip pat žino, kad jų auka žmonijai reiškia viltį.”

 

Vis dėlto to neįvyko. Trijulė sėkmingai grįžo. Juodžiausi M. Collinso nuogąstavimai neišsipildė. Ir nors pirmasis ir antrasis Mėnulyje išsilaipinę astronautai tapo istorinėmis asmenybėmis ir gyvomis legendomis, to negalima pasakyti apie M. Collinsą. Jis tapo užmirštuoju astronautu.

 

Tačiau, kaip jis rašė savo biografinėje knygoje, jo visai neskaudina. Jis puikiai supranta, kad nors Mėnulio paviršiuje jo pėdsakų taip ir neliko, jis buvo labai svarbi ir neatsiejama šios misijos dalis, be kurios misija būtų žlugusi. Jis džiaugiasi savo atliktu darbu. Jis visai nenorėjo tapto garsenybe ir nesijaučia esąs didvyris. Jis džiaugėsi tiesiog pabuvęs sėkmingos Apollo 11 misijos astronautu ir pilotu.

 



 

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite