Gintaras Mikšiūnas. Nocebo efektas: sergam, nes bijom susirgti

noceboGintaras Mikšiūnas (Ezoterikas, žurnalistas, parapsichologas, sąmokslo teorijų tyrinėtojas ir kvantinemagija.lt įkūrėjas)

 

Medicinoje šiuo metu nors labai sunkiai, tačiau skverbiasi kitoks požiūris į ligų prevenciją. Teigiama, kad pagrindinis dalykas, padedantis puikiai jaustis yra pozityvus mąstymas. Jis gali išgelbėti nuo ligų ir depresijos. Tačiau pozityvios nuostatos šiuolaikinėje visuomenėje užima ne daugiau kaip 20 proc dienos darbotvarkės, nes visur yra „ieškoma problemų“ ir jos sprendžiamos netgi ten kur jų niekada nebuvo.

 

Iš esmės visi žmonės linkę mąstyti negatyviai. Toks yra informacinis-energetinis žmonijos laukas. Tokia yra kolektyvinė žmonijos programa, instaliuota į bendrą informacinį lauką per paskutinius kelis šimtus (o gal tūkstantį) metų. Tačiau ar visuomet taip buvo? Tai nėra savaiminis ar spontaninis reiškinys. Tai nėra dėsningumas, išplaukiantis iš kitų gamtos dėsnių.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Negatyvinis mąstymas buvo formuojamas sąmoningai ir kryptingai tam, kad vieną dieną planetoje liktų ne daugiau pusės milijardo gyventojų. Tokiu būdu buvo užvesta milžiniška tradicinės žmonijos susinaikinimo ir naujo žmogaus – bioroboto formavimo programa. Ir tai yra vienas didžiausių sąmokslų prieš žmogų. Tačiau kiekvienas sąmokslas iš tikrųjų yra išsigelbėjimas, nes suteikia galimybes susivokti ir negrįžtamai pasikeisti. Tik pelenuose gimsta feniksai.

 

Ką gali padaryti su jūsų gyvenimu negatyvus mąstymas! Kai smegenys, pozityviai mąstant, veda žmogų link pasveikimo – tai vadinama placebo efektu. Tuo tarpu atvirkštinis procesas, t. y. negatyvus mąstymas – žaloja sveikatą. Šį negatyvų efektą medikai vadina nocebo efektu. Ir jis 90 proc. lemia visų susirgimų priežastis.

 

Medicinoje nocebo efektas gali būti toks pats stiprus, kaip ir placebo. Gydytojas gali žodžiu pagydyti, bet gali ir užmušti. Įsivaizduokite kokia jėga žodžiuose: „Jums liko gyventi 3 mėnesiai“. Tai pavojingesnis ginklas už branduolinę bombą, nes žudo humaniškai – pačio žmogaus apsisprendimu.

 

Mūsų visuomenėje edukacinė sistema moko sveikatos klausimus atiduoti medikams, besąlygiškai atsiduoti profesionalams, kurie 10 metų mokėsi tam, kad nugydytų. Sistema moko jokiu būdu nesigydyti patiems. Gydymasis patiems mūsų visuomenėje prilygsta kriminaliniam nusikaltimui.

 

Sunku net pagalvoti, tačiau tiesa yra tokia: gydytojai, tėvai ir mokytojai gali atimti viltį iš savo „globotinių“ – pacientų, vaikų, mokinių bei patį svarbiausią mechanizmą – savaime pasveikti. Visuomenė programuoja juos negatyviai, priversdami patikėti, kad jie yra bejėgiai. „Objektyvi tikrovė nepriklauso nuo žmogaus valios ir proto“, – taip mus mokė V. Leninas, tai mus moko ir modernusis, šiuolaikinis kapitalizmas.

 

Pozityvūs ar negatyvūs įsitikinimai ne tik įtakoja mūsų sveikatą, bet ir visus mūsų gyvenimo aspektus. Henris Fordas rašė: „Jeigu Jūs tikite, kad galite ir jeigu Jūs tikite, kad negalite…Jūs teisūs“.

 

Įsitikinimai veikia kaip filtrai fotoaparate, keisdami pasaulio vaizdą pagal juos – gražus pasaulis per negatyvių įsitikinimų filtrą jums tampa bjauriu. Ir jūsų kūno biologija prisitaiko prie jūsų negatyvių įsitikinimų, ir keičiasi į tą pusę, kurią pasirinkote patys (o dažnai mūsų civilizacijoje ją parenka ir mus visus malanti masinių informavimo priemonių mėsmalė, tik jų už tai niekas neteisia ir žalos atlyginimo nereikalauja).

 

Kai jūs patikite, kad įsitikinimai yra didžiulė jėga, jūsų rankose atsiranda raktas durų spynai, už kurių yra – laisvė. Kol kas jūs negalite pakeisti savo genetinio kodo, tačiau jūs galite pakeisti savo protą, kuris keičia tą genetinį kodą! Jūs galite į gyvenimą žiūrėti per „rožinius akinius“ – pozityvų mąstymą, ir tuo pačiu padėti kūnui tobulėti.

 

Arba galite pasirinkti tamsų filtrą, kuris nudažys jums pasaulį baltai juoda spalva ir padarys jūsų kūną daug jautresnį ligoms. Jūs galite pasirinkti gyvenimą pilną baimių, o galite pasirinkti gyvenimą pilną meilės. Jūs turite šį pasirinkimą! Jeigu jūs pasirinksite gyvenimą pilną meilės, jūsų kūnas atsilieps sveikimu. Jeigu pasirinksite tikėti tamsiu ir pilnu baimių gyvenimu, jūsų kūno sveikata bus sugriauta. Placebo efektas turi savo antipodą, kurio esmė: liga ateis, jeigu jos lauksi.

 

Gyvenimas meilėje ir gyvenimas baimėje sukelia visiškai priešingus efektus jūsų kūne ir prote. Pozityvios mintys – tai biologinis mandatas laimingam ir sveikam gyvenimui.

 

Tamsusis placebo efekto šešėlis

 

Prieš 25 metus Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė nocebo efektą. Aprašytas senas eksperimentas dabar kelia šiurpą – net keista, kaip mokslininkams pavyko rasti savanorių.

 

Mokslininkai paskelbė, kad ketina tirti, kaip elektros srovė veikia smegenų funkcijas. Eksperimento dalyvius jie įspėjo, kad prie smilkinių jiems bus prijungti elektrodai, galintys sukelti labai stiprius galvos skausmus. Net ir po tokio įspėjimo eksperimente sutiko dalyvauti 34 studentai.

 

Bandymo pabaigoje du trečdaliai savanorių patvirtino jautę galvos skausmą, nors mokslininkai laideliais taip ir nepaleido elektros srovės. Tokia yra nocebo efekto galia – tai buvo pagrindinis eksperimento tikslas.

 

Aparatūros tyrėjai neįjungė, nes norėjo nustatyti, ar vien tik lūkesčiai apie skausmą ir ligą gali priversti sveiką žmogų susirgti. Pasirodo, gali.

 

Per 25 metus mokslininkai atliko daugybę tyrimų ir sukaupė krūvą duomenų apie nocebo efektą – tamsųjį placebo efekto brolį dvynį. Paaiškėjo, kad nocebo efektas yra labai paplitęs reiškinys, suteikiantis nemažai jėgos XXI amžiuje žmogaus sveikatą plakančioms rykštėms: alergijoms, pervargimui, nemigai, antsvoriui, nugaros skausmams ir dirglumui, kurį neva sukelia elektros laukai.

 

Kai kurie ekspertai tikina, kad nocebo efektą skleidžia patys medicinos profesionalai, kurie stengiasi įspėti visuomenę apie grėsmes sveikatai ir noriai dalijasi informacija apie ligas.

 

„Asmuo praryja placebo tabletę, ir sveikata pagerėja – tai įvyksta dėl to, kad kūne sąmoningai pažadinami tarpusavyje susiję savigydos procesai“, – pažymi Airijos valstybinio universiteto psichologas Brianas Hughesas, tiriantis, kaip protinis krūvis veikia fizinę žmogaus būseną. „Žmogus tikisi pasveikti, ir ligos simptomai paprasčiausiai išnyksta“, – sako jis.

 

Nocebo atveju, lyg pranašystė išsipildo neigiami lūkesčiai.

 

Kai tikimės, kad kas nors mus privers susirgti, pavyzdžiui, prie smilkinių prijungti elektrodai arba, dar dažniau, šalutinis vaistų poveikis, mes pradedame ieškoti negalavimo ženklų.

 

B.Hughesas sako, kad tikėtina, jog tokių ženklų žmogus greitai aptiks. Jeigu ligonis praris kreidos tabletę, bet galvos, kad tai buvo vaistas su ypatingu šalutiniu poveikiu, tikėtina, kad tą poveikį jis ir pradės jausti.

 

Psichologas teigia, kad nemalonūs fiziniai simptomai yra neatskiriama sveiko žmogaus gyvenimo dalis. Galvos skausmas užeina ir praeina. Kartais vakare būna sunkiau užmigti, o dienomis – išlikti budriam, nusipurtyti mieguistumą. Ryte mes galime jaustis žvalūs ir linksmi, o vakare – pikti ir paniurę. Apie kasdien kintančias būsenas mes daug negalvojame ir neanalizuojame, pavyzdžiui, ką galėtų reikšti traiškanos.

 

Tačiau užtenka atkreipti dėmesį, ir iš detalės sukuriama visą šiurpoką mozaiką – keli pabudimai naktį suprantami kaip nemiga, nuovargis – kaip išsekimas, o prasta nuotaika paverčiama į depresiją. Taip iš musės galima nupiešti dramblį – savo būsenoje stengiamės surasti visus įmanomus ligos simptomus, kurie turėtų alinti mūsų sveikatą.

 

Kai tik pradedame tikėti, kad kažkas verčia sirgti, pradedame jausti nerimą, kuris sustiprina simptomus ir sukelia kitų. „Dėl nerimo paprastai pakyla kraujo spaudimas ir sutrinka imunitetas“, – pastebi B.Hughesas. Anot jo, kuo daugiau simptomų – tuo daugiau nerimo.

 

Daugiau įspėjimų – daugiau nepasitikėjimo

 

D.Wainwrightas stebisi, kad kai kurios ligos turi tokį tvirtą psichologinį pagrindą. Anot jo, kasdieninis gyvenimas dabar dažnai matuojamas medicininiais rėmais. „Net barnis su kolega yra apibūdinamas kaip darbo stresas“, – pažymi specialistas. Jį piktina vyriausybės agentūrų požiūris į sveikatą: „Politikai stengiasi skleisti tikėjimą, kad viskas, prie ko prisiliečiame, sukelia riziką. Tai verčia mus jaustis trapius ir pažeidžiamus – įprastą patirtį imame suvokti, kaip sveikatos problemas. Todėl prasideda nespecifinių ligų epidemija, kuri žmones daro bejėgiais“.

 

A.Barsky sako, kad žalingas gali būti ir perdėm rūpestingas gydytojo elgesys. „Dabar daktarai įpratę suteikti daug informacijos, kas bus, jeigu vartosite šį ar kitą vaistą“, – pastebi mokslininkas. Jo teigimu, taip gydytojas išvynioja ilgą lapą su galimų šalutinių negalavimų sąrašu ir visai apsuka pacientui galvą.

 

Psichiatrijos profesorius mano, kad informacijos apie grėsmes srautas sukelia tikrą isteriją. Pasak jo, išsigandę šalutinio poveikio ligoniai gali išvis nustoti gerti vaistus ir – dar blogiau – nustoti pasitikėti tradicine medicina. A.Barsky tikina, kad per daug įspėjimų žmones skatina nusigręžti nuo mokslo ir pasukti į alternatyvios medicinos klinikas, pas šamanus ir žiniuonis. Taip šiuo metu ir vyksta.

 

Smunkantis pasitikėjimas tradicine medicina ir jos specialistais, A.Barsky nuomone, tik išplečia erdvę nocebo efektui.

 

Šiuolaikinis žmogus su rimtomis ligomis susiduria daug rečiau, tačiau dėl savo sveikatos jaudinasi daug stipriau negu mūsų seneliai. A.Barsky šį reiškinį vadina „sveikatos paradoksu“: kuo geresnė medicina ir ligonių priežiūra, tuo daugiau ligų simptomų žmonės aptinka ir tuo labiau yra nepatenkinti savo sveikata. Vadinasi veikia baimė. Arba medicinos jau yra per daug.

 

Rizikos vertinimo psichozė – taip Johnas Adamsas vadina informaciją apie galimus neigiamus padarinius, kurią paprastai mėgsta platinti sveikatos apsaugos profesionalai ir politikai, yra neįveikiama.

 

Autorius: Gintaras Mikšiūnas, kvantinemagija.lt


Facebook komentarai
3 komentarų "Gintaras Mikšiūnas. Nocebo efektas: sergam, nes bijom susirgti"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Sati

Vienas izimus profesorius pasake:- Ligu nera yra busena.❤️❤️

arvydas

Kvantine magija tai Gintaro Miksiuno puslapis.ten labai idomus straipsniai,kuriuos beskaitinedamas atakau, kaip atanka suniukas ar kaciukas.
Taip pat yra Sviesos keliu.tai Virgio puslapis ten taip pat begale geru straipsniu…

jjjj

Puikus straipsnis. Ačiū

wpDiscuz