Gintaras Mikšiūnas. Kodėl iki šiol nepripažįstama parapsichologija?

Gintaras Mikšiūnas (Ezoterikas, žurnalistas, parapsichologas, sąmokslo teorijų tyrinėtojas ir kvantinemagija.lt įkūrėjas)

Iš kur gimsta poreikis neigti parapsichologiją? Ar tai žmogui būdingas mąstymo inertiškumas ir konservatyvumas, ar sąmokslas? Gal būt mus taip kažkas “patobulino”, kad nežinotume to, kas iš tikrųjų esame?
Prieš kelis dešimtmečius JAV žurnalistas Steven Wolf aptiko neįtikėtinus faktus. Pasirodo, jog didelė dalis dokumentuotų mokslinių tyrimų, įrodančių telepatiją yra tokie įtikinami, kad tampa keista, kodėl apie juos iki šiol nežino visuomenė.

Pavyzdžiui įvairūs techniniai atradimai ir inovacijos branduolinės fizikos, arba genetikos srityje paskelbiami iš karto, tuo tarpu paranormalių reiškinių tyrimai, kuriuos kažkada atliko Niutonas, Paracelsas ir daugelis kitų žymių mokslo žmonių, iki šiol laikomi paslaptyje. Juk beveik visi 19 ir 20 a. žymiausi mokslininkai vienaip ar kitaip domėjosi mistika, buvo tikintys ir tyrinėjo paranormalius reiškinius. Tuo tarpu mums visiems yra pateikiama tik vienintelė medalio pusė.

Didžiausi praėjusio amžiaus moksliniai tyrimai, įrodantys telepatijos objektyvumą buvo įvykdyti apie 1950-uosius metus. Kai kuriuos iš jų atliko ir publikavo žinomas JAV psichologas ir psichiatras Donaldas O. Hebbas. Garbus mokslininkas po kurio laiko parašė studiją, kurioje bandė atsakyti į klausimą, o kodėl visuomenė apie paranormalių reiškinių tyrinėjimus praktiškai nieko nežino?

Daktaras Hebbas nebuvo joks telepatas ar akstrasensas. Jis tiesiog buvo paprastas medikas, psichologas, kuriam rūpėjo paneigti arba patvirtinti, tai jog žmogaus protas yra tik chemija. Jeigu žmogaus veikla susivestų tik į žinomus mokslui chemijos ir fizikos dėsnius, pasaulis atrodytų pakankamai niūriai.

Tačiau žmogus yra keista būtybė – jis užsispyrusiai neigia tai, kuo galėtų naudotis. Tai tas pat, jeigu žmogui duotum kastuvą, o jis vis vieną žemę kasa rankomis ir užsispyrusiai tvirtina, jog kastuvai – tai instrumentai iš mokslinės fantastikos filmų.

„Kodėl mes nenorime priimti ekstrasensorikos, kaip mokslinio fakto? Deja, mums yra lengviau visa tai pavadinti kliedesiais, negu pradėti keisti savo įsitikinimų ir supratimų sistemą. Iš pradžių toks darbas (tyrinėti ekstrasensoriką) yra labai efemeriškas ir kalbėti apie tai, jog kažkas iš šiandieninių mokslininkų tęs pradėtus darbus, yra sudėtinga. Tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tokio atsisakymo kaltininkas yra paprastas konservatyvumas ar mąstymo inercija“, – sakydavo visame pasaulyje garsus psichikos

Iš tikrųjų nesinori tikėti, jog mokslininkai yra labai konservatyvi publika. Yra, matyt, visokiu. O dominuoja, kaip taisyklė tie, kuriems rūpi pelnas. Todėl ne nuostabu, jog kai tik reikalas pasisuka ties tam tikromis neliečiamomis karvėmis (ideologinėmis tiesomis), jie tuoj pat išsigąsta ir neria į krūmus, bijodami netekti finansavimo ir pripažinimo. Padoresni mokslininkai ne kartą prisipažino esantys tam tikros cenzūros griaužtuose.

Drąsesni savo tyrimus įvelka į klasikinės terminologijos rūbus. Ypatingai tai pastebima psichologijos srityje. Dažnas psichologas šiandien naudoja beveik tą patį sąvokų ir metodikų arsenalą, kaip ir parapsichologai.

Šeštajame dešimtmetyje Amerikos mokslo populiarinimo žurnale Science buvo išspausdintas skandalingas straipsnis, kurio autorius George Price. Buvęs Minesotos medicinos universiteto mokslinis bendradarbis rašė:

„Tie, kurie šventai tikėjo žmogaus antgamtinėmis psichinėmis galiomis, tie kurie užsispyrusiai gynė šią poziciją, ko gero pasiekė triuškinančią pergalę. Ir, panašu, kad jie ilgam privertė opoziciją užtilti“.

Tiek George’as Price’as, tiek ir Donald’as O. Hebb’as teigė, jog žmogaus paranormalūs sugebėjimai visiškai nesusiję su dabartine moksline, materialistine teorija. Tai, kad šimtai atliktų mokslinių tyrimų buvo nutylėti arba įslaptinti reiškia, kad jie kelia grėsmę esamoms teorijoms, esamai socialinei filosofijai, ant kurios pamatų pastatyta šiuolaikinė „moderni“ visuomenė, kuri, dėl savo nedvasiškumo, žingsnis po žingsnio artėja prie neišvengiamos bedugnės.

O jeigu yra bijoma, vadinasi esamos teorijos yra suformuotos klaidingai, nesąžiningai ir įdiegtos visuomenėje labai grubiais metodais, siekiant aiškių pragmatiškų ir savanaudiškų tikslų. Tie tikslai – šaknų kapojimas, kad žmogus jaustų save paprasčiausia mėsa, kad su juo būtų daroma tai ko nori už širmos sėdintys valdovai, kurie iki šiol bijo parodyti savo tikrus veidus.

Tam, kad niekada neišryškėtų tiesa, tarp mokslo ir parapsichologijos provokuojamas nenutylantis bekompromisinis karas, vyksta niekad nesibaigianti konfrontacija, kuri niekam nenaudinga. Ši konfrontacija padaro žmogų specialistų ir aplinkybių vergu, kuris nieko savo gyvenime negali nei pakeisti nei nulemti.

Tuo tarpu, jeigu paranormalios žinios būtų teisingai įvertintos, žmogus pats turėtų instrumentus, kuriais galėtų padėti sau ir kitiems. Atpultų daug bereikalingų institucijų, kurios mėgaujasi savo egzistavimu dėl žmogaus neišprusimo. Egzistuoja didelis ratas įstaigų, kurios reiškia bendrą interesą, kad žmogaus sąmonė ir toliau merdėtų.

XX amžiaus vidurio skepticizmas, iš kitos pusės žiūrint, yra suprantamas (o gal būt ir neišvengiamas). Tokia buvo laiko dvasia ir mus kažkas lyg už rankos vedė į dar didesnę tamsą. Dabar šiokios tokios prošvaistės jau yra. Dabar yra šansas susigrąžinti tą intelektinį potencialą, kurį sugriovė beveik 1000 metų užtrūkę ir tebesitęsiantis inkvizicijos laikotarpis. Ir tai siejama su internetu, informacijos prieinamumu. Kas ieško, tas gali rasti tai, ko nori. Visos paslaptys yra atskleistos. Tik imk ir naudokis.

Per visą šią erą smegenų plovimo ir deevoliucijos srityje yra pasiekti milžiniški laimėjimai. Įsivaizduokime, jeigu rytoj pagrindiniuose laikraščiuose būtų išspausdinti visi įmanomi žmogaus paranormalių sugebėjimų įrodymai, vis viena atsirastų milijardai žmonių, kuriuos sunku būtų kuo nors įtikinti. Vis viena atsiras pakankamai daug individų, kurie mėgausis supratimu, jog jie yra protaujanti mėsa ir chemija, nes sielos ir Dievo egzistavimo niekas negali įrodyti.

O mėsa ir chemija negali elgtis ekspraordinariai, nes tai prieštarauja žinomiems gamtos dėsniams, kurie neva yra fundamentalūs ir nekintami. Esa viską galima aiškinti racionaliai, pagal medžiaginį pasaulį apibūdinančius dėsnius. Ir atsiras tik maža dalis individų, kurie iš savo patirties galės pasakyti: tai tikrai realu.

Tie, kurie tiki telepatija ir tie kurie netiki vienodai sutinka su nuomone, jog telepatijos pripažinimas reikštų žinomų gamtos dėsnių peržiūrėjimą. Vadinasi ir visos sisteminės matricos peržiūrėjimą. Vardan jos ir yra maluojama. Tai ir yra iš dalies atsakymas į klausimą, kodėl parapsichologija nepripažįstama, nors dokumentuotų mokslinių įrodymų yra tūkstančiai.

Tačiau reiktų paguosti tuos kurie netiki. Telepatija nesusijusi su klasikiniais dėsniais. Ir fundamentalistai šiuo požiūriu yra teisūs. Bet kokia paranormali žmogaus veikla pirmiausia siejama su kvantiniais dėsniais, o kvantiniai dėsniai vienodai galioja tiek makro, tiek mikro objektams (ir elektronams, ir žmogui). Kitaip tariant, ir elektronams, ir žmonėms, ir galaktikoms galima taikyti tuos pačius kvantiniam pasauliui būdingus dėsnius. Jokios klaidos nebus. Tai yra nauja aksioma, kurią būtina priimti lygiai taip pat, kaip ir mechanikos dėsnius.

Atsakydamas įvertinti klasikinių reiškinių kvantine dedamąją, pavyzdžiui, stebėtojo daroma įtaką stebimam objektui, fundamentalusis mokslas daro nedovanotina klaidą ir žalą žmogui, nes atima iš jo galimybes bet kokioje situacijoje būti lyderiu. O dabat ta lyderystė atiduodama bejausmei gamtai arba geriausiu atveju Dievui.

Ir vienu ir kitu atveju žmogus tampa antraeiliu produktu, pasyviu vykdytoju. Kitas dalykas – pati Dievo koncepcija. Jei mes Jį mėginsime suvokti, remiantis klasikine, mechanine logika, kaip diskretišką asmenį, sėdintį ant debesies ir baudžiantį neteisiuosius – tai bus vienas rezultatas. Tokiu atveju mes susidursime su dviprasmybėmis ir nelogiškumu. Ir teisūs bus tie agnostikai, kurie tvirtins, jog toks Dievas yra nesąmonė. Bet jeigu mes Jį suvoksime iš kvantinės mechanikos pozicijų – jis mums bus kaip viską apimanti Sąmonė, Absoliutas, o kiekviena diskretiška forma atkartoja tai, kad yra pačiame Absoliute. Tada jokių dviprasmybių nelieka.

Prielaida, kad kvantiniai dėsniai vienodai galioja tiek mikro, tiek ir makro objektams, yra paprasta ir lengvai suvokiama. Įdiegus šią aksiomą į realų gyvenimą, būtų lengviau atsakyti į klausimus, susijusius su parapsichoplogija ir ekstrasensorika.

Pavyzdžiui, kas gali atsakyti, kokią įtaką piloto dvasinis stovis turi sėkmingam skrydžiui? Mediciniškai pilotas gali būti sveikas, psichologai jam tai pat neturės priekaištų, tačiau kas jo galvoje buvo prieš pat ekstremalią situaciją, niekas nežino ir niekas net nesiruošia to įvertinti. Tai tik vienas menkas pavyzdys.

O jeigu mes žinotume, kaip veikia mūsų paranormalūs sugebėjimai, ką iš tikrųjų gali mintis, mokėtume lengvai daug ką savo gyvenime pakeisti jau šiandien? Reikalinga visiškai nauja filosofinė sistema (o gal būt gera-sena), kuri leistų pamatyti, jog mokslas, tikėjimas ir ezoterika vienas kitą papildo.

Autorius: Gintaras Mikšiūnas, kvantinemagija.lt