Kaip prisilietimai veikia kūną ir psichiką?

prisilietimo-galiaŠiandien mokslininkai patvirtina – kitų žmonių prisilietimai mums turi įtaką, dažnai net daug didesnę, nei mums atrodo. Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad prisilietimai teigiamai veikia ne tik mūsų kūno sveikatą, bet ir psichikos sveikatą ir emocijas – rašo gyvenusumeile.lt portalas.

 

Prisilietimai ir kūdikiai

 

Psichologai patvirtina, kad prisilietimai kūdikiams yra gyvybiškai svarbus dalykas. Prisilietimai jiems suteikia patvirtinimą, kad jie yra mylimi ir priimti, be to, būtent per lytėjimą užsimezga ryšys tarp kūdikio ir tėvų dar iki tol, kol vaikas išmoksta kalbėti.

 

1248 m. istorikas Salimenbene aprašė germanų imperatoriaus Frederiko II eksperimentą: norėdamas sužinoti, kokia kalba kalbės vaikai, kurie užaugo negirdėdami nė žodžio, jis įsakė grupę kūdikių atskirti nuo motinų ir auginti vienatvėje – auklės turėjo juos tik maitinti. Visi kūdikiai mirė nesulaukę amžiaus, kada vaikai pradeda kalbėti. Istorikas konstatavo, kad jie tiesiog negalėjo gyventi be glamonių. Panašų eksperimentą buvo bandoma atlikti ir Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau jį teko nutraukti, kadangi kūdikiai taip pat pradėjo mirti.

 

Įvairūs šiuolaikiniai tyrimai patvirtina tą patį – nepatirdami fizinio kontakto kūdikiai negali sveikai vystytis. JAV pirma laiko gimę kūdikiai buvo masažuojami kasdien tris kartus po penkiolika minučių. 47 proc. iš jų priaugo svorio greičiau nei nemasažuojami, nors maitinimas buvo vienodas – jie tiesiog geriau vystėsi.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tirdami dviejų metų amžiaus vaikus, kurie dėl ligos buvo atskirti nuo tėvų ir todėl buvo mažiau liečiami, JAV psichologai pastebėjo, kad jie sunkiau užmiega ir blogiau miega. Kito eksperimento metu, kai motinos naujagimius nešiojo kasdien po tris valandas (vidutiniškai vakarietė mama nešioja kūdikį 1-2 valandas per dieną), buvo pastebėta, kad naujagimiai tapo ramesni, mažiau verkė, ilgiau miegojo naktimis.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tai verta prisiminti, kai girdime seną patarimą auginant vaikus – „Kūdikio nereikia per daug nešioti, nes jis pripras ir išleps“.

 

Įdomūs faktai

 

– Kaip parodė tyrimai, prisilietimų trūkumas lemia vaikų agresyvumą ir žiaurumą – tie vaikai, kurie augdami yra dažnai liečiami tėvų, yra mažiau agresyvūs, nei vaikai, patiriantys mažiau fizinio kontakto su tėvais.

 

– Psichologai įsitikinę, kad kontakto stoka yra viena iš pagrindinių priežasčių vaikų emocinių sutrikimų, tokių kaip hiperaktyvumas, autizmui būdingas elgesys, seksualiniai iškrypimai, piktnaudžiavimas narkotikais, žiaurumas ir agresija. Anot jų, vaikystėje patirtas sensorinės stimuliacijos trūkumas lemia polinkį į sensorinę stimuliaciją suaugus, kuri dažnai pasireiškia nusikaltimų darymu, narkotikų vartojimu ir panašiai.

 

– Nustatyta, kad, jeigu mokytojas draugiškai ir palaikančiai paliečia mokinio ranką ar nugarą, jis beveik du kartus dažniau nei nepaliestasis pasisiūlo būti savanoriu pamokoje.

 

– Jautrus ir dėmesingas gydytojo prisilietimas pacientui palieka įspūdį, kad jo vizitas pas gydytoją tęsėsi dvigubai ilgiau (lyginant su nuomone tų pacientų, kurie nebuvo paliesti).

 

– Psichologų yra nustatyta, kad tai, kaip buvome liečiami vaikystėje ir kaip dažnai tai vyko, yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip mes vertiname save augdami ir suaugę.

 

– Jeigu pora nustoja liesti vienas kitą, tai yra vienas iš ženklų, kad jų santykiai pašlijo. Ir atvirkščiai – jeigu partneriai dažniau liečia vienas kitą, vadinasi, jie labiau patenkinti tarpusavio santykiais.

 

– Prisilietimai padeda išmatuoti šeimos narių tarpusavio artumą. 2009 m. JAV vykdyta apklausa parodė, kad net 45 proc. apklaustųjų nuomone, emocijų reiškimas prisilietimais labiausiai stiprina šeimos narių artumo jausmą – daug labiau nei bendros vakarienės ar dalinimasis dienos įspūdžiais. Jeigu vaikas apkabinamas keturis ar daugiau kartų per dieną, jis daug mažiau jaudinasi dėl šeimos finansinės padėties per ekonominį sunkmetį, nei vaikas, kuris visai neapkabinamas.

 

– Prisilietimų reikia ne tik kūdikystėje ar vaikystėje, bet viso gyvenimo metu. Senyvo amžiaus žmonės yra viena iš didžiausių žmogiško kontakto badą jaučiančių amžiaus grupių, kadangi jų partneriai dažnai jau būna mirę, be to, dėl senatvės apribota senų žmonių galimybė judėti, o artimi jų šeimos nariai dažnai gyvena atskirai.

 

– Kaip rodo eksperimentai, vieniši, izoliuotai gyvenantys seneliai masažuojami atgaudavo domėjimąsi gyvenimu, sumažėdavo jų irzlumas bei prastos nuotaikos priepuoliai. Panašų poveikį turi ir tiesiog paprastas palaikymas už rankos, dėmesingas, rūpestį išreiškiantis prilietimas. Įdomu tai, kad naminiai gyvūnėliai, kuriuos galima glostyti, senyvo amžiaus žmones (ir ne tik juos) taip pat veikia terapiškai.

 

– Kito eksperimento metu buvo masažuojami tiriamieji, kuriems pasireiškė migrena. Pasibaigus eksperimentui, šiems ne tik sumažėjo galvos skausmai, bet ir apskritai pagerėjo nuotaika ir savijauta.

 

Kaip prisilietimai veikia kūną ir psichiką?

 

Oda – didžiausias jutimo organas, kuris embrione pradeda formuotis iš tos pačios ektodermos ląstelės kaip ir nervų sistema. Kiekvienas mūsų kūno lopinėlis nuo pakaušio iki pirštų galiukų yra jautrus prisilietimams, nes odoje yra tūkstančiai jutimo receptorių, kurie, ją liečiant, gauna impulsus. Tuomet oda, būdama itin glaudžiai susijusi su nervų sistema, siunčia informaciją į smegenis, o kūnas reaguoja – pakinta širdies plakimas ir kraujo spaudimas.

 

Tinkamai palietus kūną, smegenys gali būti paskatintos gaminti endorfinus, natūralius imuniteto stiprintojus ir skausmo malšintojus, kurių poveikis yra stipresnis nei morfijaus. Tai vienas iš paaiškinimų, kaip masažas gali sumažinti skausmą. Malonus prisilietimas mažina streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir skatina išsiskirti hormoną oksitociną, kuris veikia centrinę nervų sistemą, skatindamas dosnumą ir pasitikėjimą.

 

Verta prisiminti ir tai, kad dar pačioje gyvenimo pradžioje, motinos gimdoje, amonio skystyje plūduriuojantis vaisius yra nuolat liečiamas iš visų pusių. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl mes visą gyvenimą taip trokštame prisilietimų. Beje, lytėjimas – ne tik pirmasis pojūtis, jis, skirtingai nuo uoslės, regos, klausos ir skonio, bėgant laikui nesilpsta ir nemažėja.

 

Tai ką dabar pirmiausia apkabinsite ir paglostinėsite?

 

Straipsnio autorė: Viktorija Šimašiūtė, šaltinis: gyvenusumeile.lt


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Gina

Straipsnis tik patvirtino mano skeptiskuma, vaikus nuo 1 metuku, visai dienai atiduoti i darzelius. Ar mes galvodami apie puikiai materialiai aprupinta gerove, pagalvojame kokia itaka tai tures atzalai uz 5 metu, paauglysteje ir tolimesniame gyvenime?!