Atskleistas ryšys tarp tikėjimo ir bendros sveikatos būklės

Remiantis naujausios mokslinės studijos duomenimis, buvo atskleista, kad religija ir dvasiniai įsitikinimai gali turėti itin didelį teigiamą poveikį kovoje su vėžiu.

Tiesa, kaip pabrėžia patys mokslininkai, visa tai yra itin specifiška ir negali būti vienodai pritaikoma visiems pacientams.

Iš viso buvo atlikti trys moksliniai eksperimentai, kurių rezultatai buvo sujungti į vieną bendrą rezultatų ataskaitą. Pagrindinis mokslinių eksperimentų tikslas buvo atskleisti, kaip vėžiu sergančių pacientų fizinė ir psichine sveikata buvo nulemta jų įsitikinimų. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Cancer“.

Pirmojo tyrimo metu buvo analizuojama pacientų fizinė būklė. Nustatyta, kad pacientai, kurių religingumo ir dvasingumo laipsnis yra pakankamai didelis, pasižymėjo geresne sveikata, turėjo geresnius funkcionavimo gebėjimus savo kasdieniame gyvenime. Taip pat jie jautė mažesnį vėžio sukeliamą šalutinį poveikį ir gydymo padarinius.

Heather Jim, „Moffitt“ vėžio centro gydytoja, pažymėjo, kad pacientai, kuriems pasireiškė stipresnis kognityvinis aspektas dėl jų įsitikinimų (pavyzdžiui, gebėjimas integruoti savo vėžio susirgimą į religinį kontekstą), galėjo pasigirti šiek tiek geresne sveikata.

Tačiau jų fizinė sveikata, panašu, susijusi tik su jų įsitikinimais, o ne pačia ritualine elgsena, pavyzdžiui, maldomis ar bažnyčios lankymu.

Antroji mokslinė analizė buvo fokusuota ties pacientų psichine sveikata. Mokslininkai nustatė, kad emocinis tikėjimo aspektas ypač koreliuoja su geresne psichine sveikata. Netgi labiau nei pažintinės religijos apraiškos ar dvasingumas. Aukštu emocinio tikėjimo aspektu pasižymintys pacientai yra mažiau linkę į nerimą, depresiją ar bendrą nelaimingumo jausmą.

Paskutinė mokslinė studija buvo skirta ištirti, kaip pacientai, sergantys vėžiu, bando toliau socializuotis ir bendrauti su kitais visuomenės nariais nepaisydami savo ligos. Nustatyta, kad turintys stiprius įsitikinimus ir dvasingi pacientai daug lengviau integruojasi į visuomenę ir geba socializuotis su aplinkiniais.

Apibendrinant rezultatus buvo pastebėta, kad tikėjimas iš tiesų pagerina situaciją visais trimis tyrimų metu analizuotais aspektais. Pacientai, turintys savo tvirtus įsitikinimus, tikintys Dievu ir dvasingi, iš tiesų pasižymėjo geresne savijauta ir patyrė mažesnį diskomfortą dėl vėžinio susirgimo.