12 neįtikėtinų signalų iš kosmoso

signalai-kosmosoJau daugiau kaip šimtą metų žmonės vis stengiasi susisiekti su proto broliais iš kosmoso. Praeityje vykdyta bent keletas projektų, kuriais bandyta užmegzti signalą su nežemiškomis civilizacijomis. Neatmetama ir kita galimybė – kad kosminė gyvybė gali pati susisiekti su Žemės gyventojais.

 

Mums žinomiausias projektas SETI, tačiau būta ir kitokių, kaip pavyzdžiui rusų vystytas „Projektas Aū”. 1960 metais projektą inicijavo Valstybinio astronomijos P. K. Štengebrgo vardo instituto darbuotojai. Pagrindinis „Projekto Aū” tikslas buvo nežemiškų civilizacijų paieška kosmose. Projektas Aū neapsiribojo tik teoretiniais pasvarstymais apie nežemiškų civilizacijų egzistavimo ar kontakto su jomis galimybėmis.

 

Buvo vystoma įvairiapusė kitų kosminių civilizacijų paieška, naudojant radijo teleskopus ir kitas to meto technologijas. 1962 metais, projekto rėmuose, buvo išsiųstas pirmasis sąmoningas žmonijos signalas į kosmosą, tikintis jog jis pasieks kosmoso brolius. Kadangi projektą vykdė tarybiniai mokslininkai, tai ir pranešimo tekstas taip pat buvo susijęs su tarybiniais idealais. Tekstas buvo sudarytas iš trijų žodžių: Мир, Ленин, СССР (liet. Taika (Pasaulis), Leninas ir TSRS). Projektas vėliau buvo uždarytas ir nebeatnaujino savo veiklos.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Tokie bandymai susisiekti su kitomis civilizacijomis arba pagauti jų signalus kelia daug klausimų, kaip pvz. ar tai įmanoma? Tačiau bandymai pagauti kosminių civilizacijų signalus nesiliauna iki šiol. Kaip ten bebūtų vienokie ar kitokie signalai iš kosminės erdvės mus pasiekia. Kokios jie prigimties kol kas nėra aišku, bet norisi jus su jais supažindinti. Tad be didelių pasvarstymų juos ir pristatysiu.

 

12. Signalas Wow

 

Signalas žinomas kaip „Wow” užregistruotas 1977 metais radijo teleskopu Big Ear (JAV). Savo pavadinimą gavo tada kai tiriantis mokslininkas dr. Džeris Eimanas sužavėtas signalo ant išspausdinto signalo ataskaitos lapo užrašė anglišką žodį Wow (liet. Oho).

 

wow-signalas

 

Tai – signalas, kuris labiausiai atitinka kriterijus, kuriuos mokslininkai yra nustatę nežemiškų civilizacijų atpažinimui. Signalo kilmė iki šiol nėra žinoma, vieni mokslininkai mano, jog labai tikėtina, kad jis yra nežemiškos bet natūralios kilmės, kiti mano jog tai dirbtinis signalas, taip pat yra manančių jog jis yra ne tik dirbtinės kilmės, bet ir yra vietinis, t. y. kilęs iš Žemės.

 

11. Mirandos garsai

 

Miranda yra vienas iš Urano palydovų. Šis palydovas skrieja arčiausiai prie savo planetos. Miranda yra maždaug septynis kartus mažesnė už Mėnulį. Jos paviršius nusėtas giliomis properšomis, iki 12 kartų gilesnėmis nei Didysis Kolorado kanjonas (JAV). Miranda žinoma ir tuo, kad skleidžia radijo signalus, kurie pirmą kartą buvo užfiksuoti kosminiu aparatu Voyager 2, paleistu į kosmosą 1977 m.

 



 

Jis aplankė keturių išorinių planetų (Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno) palydovus. Po to kai Voyager 2 persiuntė šiuos signalus į Žemę, NASA mokslininkus jie taip sužavėjo, kad net buvo išleistas muzikinis albumas „Mirandos melodijos“.

 

10. Žvaigždžių šnabždesys

 

Keplerio kosminė observatorija pradėjo veikti 1999 metais. Vienas iš jos įkūrimo tikslų buvo gyvenamų planetų paieška kosmose.

 



 

Nors aparatas ir neįrašė žmogui girdimų garsų, nes fiksavo žvaigždžių šviesos pakitimus, pakitimo dažniai buvo fiksuojami taip, kad juos vėliau buvo įmanoma perdaryti į garsinius signalus, kuriuos geba fiksuoti mūsų ausis.

 

9. Paslaptingas gaudesys

 

Radijo bangas skleidžia daugelis kosmoso kūnų. Pavyzdžiui mūsų Paukščių Tako galaktika leidžia įvairius šnypščiančius garsus. 2006 metais NASA paleido meteorologinį zondą, kuriuo buvo ieškomas pirmos kartos žvaigždžių sukeltą atmosferos įkaitimą viršutiniuose jos sluoksniuose.

 



 

Zondas tyrimus atliko beveik 37 kilometrų aukštyje, kur atmosfera susilieja su beore erdve. Tyrimų metu zondas užfiksavo keistą gaudesį, kuris sklido iš tolimojo kosmoso. Mokslininkai iki šiol nežino šio gaudesio kilmės.

 

8. Paslaptingi Ganimedo garsai

 

1996 metais, kosminis aparatas Galileo priartėjo prie didžiausios Saulės sistemos planetos Jupiterio. Jis ėmėsi tirti vieną iš jo palydovų, Ganimedą.

 



 

Besisukdamas aplink Ganimedą, Galileo užfiksavo signalus, kuriuos perdavė į Žemę. Mokslininkai mano, jog šie signalai sklinda dėl įkrautų dalelių susikaupusių Ganimedo magnetosferoje.

 

7. Kai kalba Jupiteris

 

Jupiterio garsus 1990 metais užfiksavo Voyager.

 



 

Manoma jog šie garsai yra elektromagnetinės kilmės.

 

6. Radijo signalas SHGb02+14a

 

SETI@home projektas (http://setiathome.ssl.berkeley.edu) jau pritraukė milijonus vartotojų norinčių prisijungti prie šios programos. SETI@home dalyviai įsidiegę į savo kompiuterį programą, gali leisti naudotis jo resursais ir taip prisidėti prie mokslo pažangos.

 



 

Šios programos ribose, 2003 metais, buvo užfiksuotas radijo signalas pavadintas SHGb02+14a. Šį signalą pavyko užfiksuoti tris kartus. Jis sklido iš kosmoso srities tarp Žuvų ir Avino žvaigždynų.

 

5. Rentgeno signalai

 

Chandra (NASA) ir XMM-Newton (Europos kosminė agentūra) orbitinės rentgeno observatorijos aptiko kol kas nepaaiškinamus rentgeno signalus sklindančius iš Persėjo žvaigždyne esančios galaktikų sankaupos.

 



 

Kol kas manoma, jog šie signalai kažkaip susiję su tamsiąja materija.

 

4. Radijo impulsai

 

2011 – 2012 metais Australijoje esančiu radijo teleskopu Parkers, buvo užfiksuoti keturi radijo impulsai. Šie impulsai tetruko kelias milisekundes, tačiau buvo nepaprastai galingi.

 



 

Teigiama, kad vienam tokiam impulsui mūsų Saulė energiją turėtų gaminti 300  000 metų. Manoma, kad šie impulsai galėjo atsirasti susidūrus dviem magnetarams, t. y. neutroninėms žvaigždėms su itin stipriu magnetiniu lauku.

 

3. Saturno garsai

 

Kosminis zondas Cassini tapo pirmuoju aparatu, tyrusiu Saturno atmosferą iš vidaus.

 



 

Dar būdamas 377 mln kilometrų atstumu nuo Saturno Cassini pradėjo registruoti radijo bangas, sklindančias iš planetos ašigalių.

 

2. Ir vėl impulsai

 

2012 m. radijo teleskopas Arecibo užfiksavo trumpą radijo impulsą, primenantį tuos kuriuos užfiksavo Parkes. Paskaičiavus paaiškėjo, kad tokie impulsai įvyksta 10  000 kartų per dieną.

 



 

Dabar įvairiose pasaulio šalyse vystomi projektai, kuriais bandoma išsiaiškinti kodėl šie impulsai vyksta taip dažnai ir kokia jų kilmė.

 

1. Juodosios bedugnės garsai

 

Edvardas Morganas iš Masačiusetso technologijų instituto atkūrė juodosios bedugnės garsus.

 



 

Tam jis pasinaudojo astrofizikų duomenimis apie žvaigždinę sistemą GRS 1915+105 esančią Erelio žvaigždyne. Čia yra milžiniška juodoji bedugnė.

 

Autorius: Gabrielius E. Klimenka

 


wpDiscuz