Mistiški sutapimai ir paslaptinga intuicija mokslo pasaulyje

mokslo-pasaulisDaug mokslo pasiekimų – talentingų mokslininkų ir atkaklaus darbo rezultatas. Tačiau ne mažiau atradimų buvo padaryti dėka pasisekimo, sutapimų, intuicijos ir kitų ne visai „mokslinių“ ir ne visai „logiškų“ faktorių.

 

Ne per seniausiai Stenfordo universiteto ir Google tyrimų grupės, nepriklausomai viena nuo kitos paskelbė, kad sukūrė dirbtinį neuronų tinklą, galintį atpažinti nuotraukas, tam jis naudoja mašininį savo paties apmokymą ir vaizdų klasifikaciją.

 

Džordanas Pirsonas iš žurnalo Motherboard išsiaiškino, kad nė viena šių grupių netgi nenutuokė apie tai, kad lygiagrečiai dar kažkas dirba šį darbą.

 

„Tai neįtokėtinas sutapimas, kad mokslininkai padarė savo pareiškimus taip sinchroniškai. – rašo Pirsonas. – Tačiau dėl visos eilės priežasčių tai visiškai paaiškinama“. Jis mano, kad šiuolaikinės technologijos jau buvo pasiruošusios tokiam įvykiui. Šiuo metu tokiai funkcijai yra paklausa. Kadangi darbai su neuronų tinklais jau buvo nudirbti anksčiau, susidarė visos prielaidos atsirasti tokiai sistemai.

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

Ar gali tai paaiškinti reiškinį, kai skirtingiems žmonėms tuo pačiu metu šauna į galvą vienodos idėjos?

 

Aleksandras Belas ir Eliša Grėjus atskirai vienas nuo kito išrado telefoną. Karlas Šėlė ir Džozefas Pristlis nepriklausomai vienas nuo kito atrado deguonį. Merė Patison ir Kristina Frederik 1915-1918 metais tyrinėjo tą pačią sritį – galimybę supaprastinti buities darbus, pasitelkus mechanizmus.

 

Maždaug 500 metais prieš mūsų erą atsirado daugybė didžių mąstytojų, filosofų ir religinių lyderių. Buda, Sokratas,Lao Czi ir kiti įnešė didžiulį indėlį į civilizacijos raidą, nežiūrint į juos skiriančius atstumus – nuo Graikijos iki Indijos ir Kinijos. Galbūt pasaulis buvo subrendęs jų idėjoms.

 

„Idėjoms panašiai kaip sėkloms reikalinga derlinga dirva, kurioje jos galės augti ir vystytis“ – teigia daktaras Bernardas Beitmanas, psichiatras su Jeilio universiteto diplomu, pagrindęs mokslą apie sutapimus. Kaip pavyzdį jis pateikė 1922 metų Viljamo Ogbarno ir Doroti Tomas ataskaitas. Abu jie atrado, kad 148didžiausi moksliniai atradimai buvo padaryti dviejų ar didesnio skaičiaus žmonių vienu ir tuo pačiu laiku.

 

Beitmano požiūriu, šie mokslininkai pasijungė prie savotiškos kolektyvinės pasąmonės. Jie sugebėjo prasiskverbti į informacijos debesį, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.

 

„Ar tai buvo atradimas, padarytas tuo pačiu metu, ar/arba tiesiog geros idėjos išplitimas? Tai įvyko ir kolektyvinis protas buvo pasiruošęs priimti tą idėją“. – teigia daktaras Beitmanas apie filosofines ir dvasines idėjas, kurios išplito maždaug 500 metais prieš mūsų erą.

 

Nors mokslininkai skiria daug dėmesio loginiam procesui, kartais proveržis pasiekiamas dėka intuicijos.

 

Vienas tokių pavyzdžių aprašomas Minesotos universiteto dvasingumo ir išgijimo centro tinklapyje. „Ant kardiologės Mimi Gernari operacinio stalo gulėjo krauju pasruvęs pacientas. Ji išbandė visus būdus, kad sustabdytų kraujavimą, tačiau niekas nepadėjo. Tada jai į galvą šovė būdas, kurio ji iki tol niekad nenaudojo: gelis ir putos. Šis intuityvus sprendimas akimirkai ją apstulbino, jai pasirodė, kad prasidėjo haliucinacijos.“

 

Penicilinas, antibiotikas, kurio dėka įvyko revoliucija infekcijų gydymo srityje, buvo atrastas dėka ištisos grandinės sutapimų ir atsitiktinių aplinkybių.

 

Škotų bakteriologas Aleksandras Flemingas peršalo 1921 metų lapkritį, jam prasidėjo sloga ir lašas iš nosies gleivinės nukrito į indelį su bakterijomis. Mokslininkas pamatė, kad tas lašas nužudė bakterijas, palikdamas aplink save „slopinimo zoną“. Paaiškėjo, kad komponentas, kuris nužudė bakterijas – tai fermentas lizocimas iš jo gleivių, tačiau lizocimo buvo neįmanoma masiškai gaminti kaip antibiotiką.

 

Beveik po 10 metų mokslininkas darė tyrimus Šv. Merės ligoninėje. Sąlygos ir laboratorija buvo labai prastos: suskilinėjusios lubos, skersvėjai patalpose.

 

Jis išėjo atostogų, palikęs petrio puodelį kriauklėje. Sugrįžęs, prieš imdamas puodelį plauti, nutarė ištirti jo turinį ir pamatė, kad ten pilna negyvų bakterijų. „Žudymo“ zona susidarė aplink kai kuriuos grybelius, kurie atsitiktinai pateko į indą: sporos atlėkė per plyšius patalpos, kurioje jis eksperimentavo, lubose.

 

Sporos atlėkė į reikiamą vietą reikiamu laiku, kai buvo optimali temperatūra. Jeigu bakterijos puodelyje būtų kitoje vystymosi stadijoje, tai grybeliai nebūtų sudarę reikiamo efekto.

 

Flemingas suprato, kad pelėsiai gali žudyti bakterijas. Tačiau tiktai penktame dešimtmetyje kita mokslininkų grupė, eksperimentavusi su pelėmis, atrado, kad pelėsiai (penicilinas) gali išgyventi žinduolyje ir turi potencialą gydyti žmonių susirgimus, susijusius su bakterijomis. Jie vykdė tyrimus kitoje srityje ir tai buvo visiškai atsitiktinis atradimas.

 

Tokiu būdu Flemingas pastebėjo žudymo zoną aplink lašą iš savo nosies, šis faktorius padėjo pasiekti rezultatą su kitų sutapimų pagalba. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios daktaras Beitmanas taip susidomėjo sutapimų tyrimais – reikalo išmanymas gali padėti žmonėms dažniau atkreipti dėmesį į naudingus sutapimus.

 

Jeigu laboratorijos būklė būtų geresnė, sporos niekad nepatektų į Flemingo kriauklę. Jeigu Flemingas nebūtų toks pedantiškas, jis netyrinėtų pelėsių, prieš juos nuplaudamas, ir nepastebėtų žudymo zonos. Jeigu pelėsių sporos nenusileistų reikiamu laiku, Flemingas nebūtų padaręs savo atradimo. Bent jau nepadarytų jo tuo metu ir penicilinas galbūt būtų atrastas vėliau.

 

Daugybė sutapimų ir pastabumas atvedė į atradimą, kuris išgelbėjo milijonus žmonių.

 

versijos-logo


Facebook komentarai
Pradėkite diskusiją pirmi!
2500

Jūs gali sudominti

wpDiscuz