Vunderkindų mįslė

genijaiGenialumo paslaptį bando įminti ne viena mokslininkų karta. Vieni mano, kad jį lemia genų ypatumai ir smegenų sandara. Kiti yra įsitikinę, kad nepaprastą talentą lemia kokia nors reta liga. „Genijus – tai 99 proc. darbo iki išsekimo ir 1 proc. vaizduotės žaismo“, – sakė Tomas Edisonas (Thomas Edison).

 

Yra ir manančių, kad genijais gimstama. O kaip yra iš tiesų, kol kas niekas negali pasakyti. Vunderkindų gebėjimai išryškėja jau vaikystėje.

 

Tai gali būti gabumai bet kokioje intelektualinės veiklos srityje: matematikoje, fizikoje, muzikoje, enciklopedinės žinios ir taip toliau. Priešingai paplitusiai nuomonei, kad užaugę vunderkindai niekuo ypatingu nepasižymi, dažnai ir brandžiame amžiuje jie išlieka genialūs.

 

Marija Agnesi

 

Marija Agnesi (Maria Agnesi) gimė 1718 m. Milane – kaip tik tais laikais mokslininkų sluoksniuose moterims nebuvo rodomas didelis palankumas. Bet ji buvo kitokia: vaikystėje kalbėjo keliomis kalbomis ir skaitė mokslo pranešimus tėvo draugams.

 

Būdama 20 metų, publikavo kai kurias savo filosofijos paskaitas, tačiau svarbiausias jos darbas iš matematinės analizės srities buvo išspausdintas tik tada, kai Marijai sukako 30 metų. Prieš mirtį M.Agnesi buvo suteiktas profesorės vardas – XVIII a. tai buvo retenybė.

 

Palas Erdešas

 

Ar žinote, kiek sekundžių jau gyvenote? Trejų metų Palas Erdešas (Paul Erdoes) lengvai galėjo atsakyti į šį klausimą. Berniukas, XX a. 3 deš. gyvenęs Vengrijoje, visus stebino nepaprastais gebėjimais. Kai Palas peržengė 20 metų ribą, jo matematikos įgūdžių buvo galima tik pavydėti, tuo metu jis jau įgijo šios srities daktaro laipsnį.

 

Taip pat jis buvo labai ekscentriškas, susikūrė unikalią leksiką, nuolatos keliavo. Gyvenimo pabaigoje P.Erdešas buvo tapęs vienu įtakingiausių savo meto matematikų, paskelbė per tūkstantį straipsnių.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Viljamas Rovenas Hamiltonas

 

Ar daug šiuolaikinių paauglių moka 10 kalbų? V.R.Hamiltonas (William Rowan Hamilton) mokėjo 14. Jis gimė 1805 m. Dubline, o sulaukęs 16 metų jau studijavo aukštąją matematiką. Jį labai domino optika, tačiau svarbiausias jo kūrinys buvo darbas apie algebrą ir kvaternioną, skaičiavimo sistemą, kuri šiandien yra kompiuterinės grafikos, kvantinės fizikos ir vektorinės algebros pagrindas.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Džonas fon Noimanas

 

Kai 6 metų vaikas gali mintyse padalyti šešiaženklius skaičius, negalima nepasakyti, kad jis – genijus. Vengrų kilmės Džonas fon Noimanas (John von Neumann), gyvenęs XX a. pirmojoje pusėje, būdamas 8 metų galėdavo įsiminti ištisus telefonų knygos puslapius.

 

Tačiau ir sulaukęs 50 metų stebino ne mažiau. Kartu su garsiausiais pasaulio fizikais jis tyrinėjo kvantinės mechanikos paslaptis, su ekonomistais gvildeno lošimų teoriją. Vėliau kūrė atominę ir vandenilinę bombą, be to, buvo pirmasis ir įtakingiausias kompiuterių dizaineris.

 

Viljamas Džeimsas Saidisas

 

Viljamas Džeimsas Saidisas (William James Sidis) gimė 1898 m. Niujorke. Kai kurie biografai jį vertino kaip talentingiausią žmogų Žemėje: jis išmoko rašyti baigdamas pirmuosius gyvenimo metus, ketverių perskaitė Homerą originalo kalba, šešerių studijavo Aristotelio logiką, iki 8 metų parašė 4 knygas, tarp jų monografiją iš anatomijos, 11 metų įstojo į Harvardo universitetą ir būdamas šešiolikametis baigė jį su pagyrimu, o nesulaukęs nė dvidešimties tapo profesoriumi.

 

Iki 8 metų Viljamas išmoko 8 kalbas, o suaugęs laisvai kalbėjo 40 kalbų. Jo IQ siekė 250-300. Deja, V.Dž.Saidisas yra klasikinis nepritapėlio vunderkindo pavyzdys: jis atsisakė akademinės karjeros ir dirbo paprastu buhalteriu, vengė dėmesio bei viešumo. Mirė 1944 m. sulaukęs 46 metų.

 

Blezas Paskalis (Blaise Pascal)

 

XVII a. gimęs prancūzas gyveno tik 39 metus, tačiau maksimaliai išnaudojo šiuos 4 gyvenimo dešimtmečius. 12 metų jis pradėjo spręsti sudėtingus geometrijos uždavinius, bendravo su garsiais prancūzų matematikais. 19 metų išrado pirmąjį mechaninį skaičiuotuvą, kuris vadinosi paskalina. Į gyvenimo pabaigą B.Paskalis tapo filosofu, teologu ir rašytoju.

 

Mocartas ir kiti

 

Muzika – viena iš sričių, kurioje genijai gali pasireikšti nuo jaunų dienų ir ilgus metus džiuginti klausytojus savo menu. Garsiausias pavyzdys – V.A.Mo-cartas (W.A.Mozart). Būdamas trejų, jis pirmą kartą koncertavo – atliko savo kūrybą. Jau tada Volfgangas iki natos įsimindavo vos kartą girdėtus kūrinius. Šešerių drauge su seserimi išvyko ilgų gastrolių į Europą. Tolesnis V.Mocarto kūrybinis likimas – daugybė genialių kūrinių, tapusių pasaulinio kultūros lobyno dalimi.

 

Istorijoje būta ir daugiau muzikos vunderkindų. F.Šopenas (F.Chopin) prieš publiką debiutavo būdamas aštuonerių. K.Vėberis (C.Weber) tapo operos orkestro dirigentu 17 metų. J.Štrausas (J.Strauss) ir J.Haidnas (J.Haydn) pradėjo kurti muziką būdami šešiamečiai.

 

S.Prokofjevas buvo tipiškas vunderkindas: šešerių kūrė nedideles pjeses fortepijonui, devynerių parašė operą vaikams, 13 metų įstojo į konservatoriją. Plačiajai publikai nežinomas juodaodžio Tomo Viginso (Tom Wiggins), vadinamo Tomu Blindu, vardas. O juk penkerių berniukas gebėjo pianinu abiem rankom skambinti dvi skirtingas kompozicijas, švilpaudamas trečiąją melodiją.

 

Ampero jėga

 

Matematika – antroji po muzikos sritis, kurioje vaikas gali pasireikšti vos ne nuo kūdikystės. Mažai kas žino, kad didysis prancūzų fizikas ir matematikas Andrė Amperas (Andre Ampere) taip pat buvo vunderkindas. Be išskirtinių matematikos gabumų, jis pasižymėjo nepaprastu pomėgiu skaityti: būdamas 7-8 metų ryte rydavo storus tomus, o pirmenybę teikė enciklopedijoms.

 

Keista, bet po daugelio metų A.Amperas galėjo pakartoti beveik žodis žodin viską, ką perskaitęs vaikystėje. A.Ampero genialumas metams bėgant nedingo. Jis padarė revoliuciją matematikoje, atrado pagrindinius elektrodinamikos dėsnius ir parašė svarbių chemijos, poezijos bei psichologijos teorijos darbų.

 

Kitas garsus matematikas Karlas Frydrichas Gausas (Carl Friedrich Gauss) taip pat labai anksti pademonstravo nepaprastus gabumus. Vos dvejų metų bamblys, paskaičiavęs mintyse, ištaisė tėvo, kuris neteisingai suskaičiavo atlyginimus keliems darbininkams, klaidą. O mokykloje Karlui buvo leista nelankyti matematikos pamokų, nes mokytojas pripažino, kad 8 metų berniukas žino gerokai daugiau už jį. K.Gausas ir toliau dirbo matematikos srityje, jis įnešė svarbų įnašą į algebros ir skaičių teorijos plėtojimą. Taip pat parašė kelis darbus apie magnetizmą, kaip tik todėl gausas – magnetinio lauko matavimo vienetas.

 

Matematikas Evaristas Galua (Evariste Galois) 16 metų per dvi dienas perkrimto knygą „Geometrijos pagrindai“, pagal kurią kiti sistemingai mokydavosi dvejus metus, o 17 metų sukūrė teoriją, padariusią esminę įtaką visai XX a. matematikai. Nobelio premijos laureatas Levas Landau universiteto studentu tapo būdamas 13 metų, o Sergejus Mergelianas 28-erių – akademiku!

 

Kai kada nuostabūs matematikos vunderkindų gebėjimai nežinia kodėl dingsta. Jaunasis amerikietis Zera Kolbernas (Zerah Colburn) šešerių jau pasirodydavo publikai. Sudėtingiems uždaviniams išspręsti berniukui prireikdavo sekundžių, nors daugelis suaugusiųjų panašių uždavinių greit neišspręstų net raštu, pavyzdžiui, 999 999 pakelti kvadratu. Bet po kelerių metų jaunojo genijaus gebėjimai dingo ir jis sunkiai raštu sprendė gan paprastus uždavinius. Analogiškais gebėjimais pasižymėjo anglas Džordžas Bideris (George Bidder).

 

Ketverių mažylis stulbino aplinkinius mintyse atlikdamas sudėtingiausius skaičiavimus. Pavyzdžiui, į klausimą, per kiek laiko prisipildys 1 kubinės mylios tūrio cisterna, jei skystis tekės 120 galonų per minutę greičiu, jis atsakė po 2 minučių: per 14 300 metų 285 dienas 12 valandų ir 46 minutes. Įdomu, kad skaičiuodamas berniukas atsižvelgė į visus to laikotarpio keliamuosius metus!

 

Vunderkindų būna ne tik muzikoje ir matematikoje, kartais jų gebėjimai suaugusiesiems tiesiog sukelia šoką. Praėjusio amžiaus pradžioje Lenkijoje gimė berniukas, kuris praėjus kelioms valandoms po gimimo… prašneko. Metų jis jau skaitė Bibliją, o dvejų ją atpasakodavo. Indas Ganešas Sitampalamas (Ganesh Sittampalam) 7 metų įstojo į universitetą ir buvo laikomas gabiausiu studentu!

 

JAV atliktų tyrimų duomenimis, iš 282 vunderkindų amerikiečių 105 daug pasiekė toje srityje, kurioje pasižymėjo nuo vaikystės. Prancūzų mokslininkai įrodė, kad iš 287 didžių asmenybių 230 dar vaikystėje reiškėsi neeiliniai gabumai ir talentai. Taigi laikas nuvainikuoti mitą, kad suaugę vunderkindai nieko ypatingo nenuveikia!

 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“, parengė: Milda Kunskaitė

 

Respublika-logo1

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
;D

galetu ju but tiek daug,kad neitu suskaiciuot ;DDDD

Taip pat skaitykite