Nužiūrėjimas, prakeikimas, „pagadinimas“. Kas yra kas?

Nužiūrėjimas (rus. сглаз): „pikta akis“ – tikslingai nukreiptas energetinis smūgis, veikiantis žmogaus energetinį – informacinį lauką. Būtent šis smūgis sukuriamas iš negatyvios energijos ir pasiunčiamas vienam ar kitam žmogui, kalbant paprasčiau, nužiūrėti įmanoma net gi paprasčiausiai blogai pagalvojus apie žmogų, palinkėjus jam nesėkmės.

Skirtumas tarp prakeikimo ir nužiūrėjimo – esminis: prakeikiama visada turint konkretų tikslą, specialiai linkint žmogui blogo.

Skirtingai nuo prakeikimo nužiūrėjimus galima skirstyti į dvi rūšis:

1. Nužiūrima žinant apie savo vidinius resursus ir jėgas leidžiančias nužiūrėti ir
2. Nužiūrima nieko blogo nepagalvojus: anksčiau laiko pagiriant, perspėjant, perdėtai besirūpinant „prikarksint“.

Galbūt keistai nuskambės, tačiau kiekvienas iš mūsų beveik kasdien nekontroliuodami savęs, savo emocijų bei veiksmų galime tapti tiek nužiūrėtaisiais, tiek nužiūrėtojais (mes kasdien pavydim, kasdien perdėtai užjaučiam ir t.t.) Pvz.: Išeinant iš namų vaikui mama sako: „Užsidėk kepurę, nes be kepurės peršalsi“, kas vyksta toliau? Toliau, vaikas išėjęs iš namų nusiėmė kepurę ir būtinai peršalo, ne vien dėlto, kad lauke iš tikro šalta, bet ir dėl to, kad mama užprogramavo tokią įvykių eigą – „be kepurės peršalsi“ ir pan.

Nužiūrima dažniausiai iš pavydo, rūpinantis, giriant be reikalo ar prieš pasiekiant sėkmę, skaičiuojant nesamus pinigus, tam nereikia net ištarti žodžio. Žinoma ne kiekvienas nužiūrėjimas pasiekia tikslą ir išsipildo. Tai priklauso nuo pasiųstos energijos stiprumo, daroma sąmoningai ar ne, tai įgimta žmogaus sąvybė (bloga akis) ar išlavinta ir t.t. dažniausiai negatyvios mintys atsiliepia tik mums patiems, nors žinant ir nužiūrint specialiai galima rimtai pakenkti.

Nužiūrėjimo simptomai:

– Dažni galvos skausmai
– Nervingumas, irzlumas
– Staigi nuotaikų kaitą
– Staigi neapykanta artimiesiems
– Nemiga arba atvirkščiai – padidintas mieguistumas
– Šviesos baimė
– Galvos svaigimas
– Sapnų dingimas
– Mažos nuolatinės buitinės traumos (indų dužimas, įsipjovimai, kliuvimai už baldų ir pan.)
– Tampa sunku bendrauti su žmonėmis
– Prasideda „atsijungimai“ nuo aplinkos, pakimbama mintyse
– Silpnumas, prasta nuotaika, gyvenimas lyg sustoja

Prakeikimas: speciali arba atsitiktinė būtinai žodinė formulė ištariama dažniausiai pavymui savo priešui, būtinas prakeikiamojo dalyvavimas. Prakeikimui užtenka žodžio galios, nereikia jokios papildomos atributikos, o poveikis dažniausiai daug stipresnis nei nužiūrėjimo. Stipriausiais laikomi prakeikimai ištarti bažnyčiose, apeigu metu (mirčiai, ligai prišaukti, visai giminei prakeikti ir pan.), energetiškai stipriose vietovėse. Papildomas ritualas prakeikiant dažniausiai neatliekamas, nors galimos išimtis, bet tai – išimtys iš taisyklės. Prakeikimas dažniausiai lyginamas, maišomas su „Pagadinimu“ (порча).

Jei „pagadinimą“ galima lyginti su beisbolo lazdos smūgiu, tai prakeikimas lyg nuodai. „Pagadinimas“ smūgiuoja iš karto ir į specialiai nukreipta sritį su visais lydimaisiais reiškiniais, kai tuo tarpu prakeikimas gali būti ilgai nepastebimas, veikti lėtai, po truputi marindamas auką. Prakeikimas sunkiau pastebimas ir sunkiau diagnozuojamas, nes sukurtas astralinis „gyvis“ dažniausiai sugeba puikiai slėptis, veikti lyg lėtinė liga, nepasirodyti paviršiuje. Prakeikti gali toli gražu ne kiekvienas (nors imanoma prakeikti ir labai smarkiai susipykus, tačiau energijos iškrova turi būti maksimali), net specialistui tinkamai sukurti ir įvykdyti prakeikima gali būti ne pati lengviausia užduotis. Prakeikimus galima suskirstyti į tris tipus:

Psichologinis: silpnas, dažniausiai prakeikiama nesąmoningai, pykčio priepuolio metu, tokiu būdu dažniausiai prakeikia tėvai, gyvenimo partneriai ir pan. Neištariant žodžio „prakeikiu“, „būk prakeiktas“ ir t.t.
Buitinis: dažniausiai prakeikiama buitinių skandalų metu (tėvų prakeikimus ypač sunku pašalinti), ištariami „prakeikiantys“ žodžiai.

Tikras, maginis prakeikimas: atliekamas paties žmogaus arba užsakomas pas profesionalą. Toks prakeikimas gali veikti tiek vieną konkretų asmenį, tiek visą giminę.

Prakeikimas gali būti paveldimas tiek pagal motinos, tiek pagal tėvo liniją (arba pagal abi linijas) visoje giminėje, priklausomai nuo paties prakeikimo. Specialistas gali prie prakeikimo pridėti dar ir „dovanėlę“ tam, kas bandys nuimti prakeikimą. Prakeikti galima ne tik žmones, bet ir gyvūnus, namus, daiktus, pinigus, brangenybes, o visi šie prakeiktieji daiktas savininkui atneš vien nesėkmes.

Prakeikimas dažniausiai pasireiškia nuolatiniu energijos trukumu, sunkumais vienoje ar kitoje srityje, chroniškomis besikartojančiomis ligomis. Prakeikimas kenksmingas ne tik pačiam prakeiktajam, bet ir jo artimiesiems, aplinkiniams. Prakeiktojo energetinis – informacinis laukas buna taip pakenktas, kad kenkia visiems, kurie jį supa, jis tampa energetiniu vampyru, nes prakeikimas siurbia ne tik jo paties, tačiau ir visų, su kuriais bendraujama energiją.

Gyventi šalia tokio žmogaus – tiesus kelias į kapines arba nesėkmes, todėl niekada neklausykite tuščių skundų, negailėkite, neužjauskite, jei tikrai nėra tam pagrindo, nes tuo metu prakeiktasis tik dalijasi su Jumis savo prakeikimu.

Pats tinkamiausias metas tikram prakeikimui – laidotuvės, vestuvės, krikštynos ir t.t.

Štai keletas pavyzdžių (nebandykite to atlikti namuose ar šiaip iš smagumo):

Buitinis: „Kad tau rankos nukristų“, „kad tau lėžuvis nudžiūtų“ ir pan. Žinoma ištarimo metu būtina neapykantos kupina koncentruota energija.

Profesionalus: vestuvinis, sakomas pusbalsiu vestuvių ceremonijos metu, rankas ir kojas būtina sukryžiuoti, kad išvengti atoveiksmio. Žiūrint i jaunąją ar jaunąjį reikia ištarti (rus.):

Проклинаю небом и землей, болотной водой, могильной плитой.
Как рабы (имена влюбленных) сойдутся, так от слов моих загнутся.
Скотами спать, в гробу лежать.

(…) eilutę teksto praleisime, tai tik pavyzdys, prakeikimas be viso teksto neveikia.

Слово моё крепко“.

Po to nusispjauti tris kartus per dešinį petį.

Šis prakeikimas skaitomas laidotuvių metu, kai karstas užpilamas žemėmis:

„Как гроб сырой землей сомкнёт, так и раб (имярек) изведётся.
Проклинаю шестом, чёртовым помелом.

(…) eilutę teksto praleisime, tai tik pavyzdys, prakeikimas be viso teksto neveikia.

Будет жить – себе вредить, а кто лечить начнёт – кол в бок. Аминь“.

„Pagadinimas“ (rus. порча): reikšmė kildinama nuo rusiško žodžio gadinti, tikslų lietuvišką atitikmenį sunku parinkti. (Порча: Слово «порча» означает — вред, убыток, изъян, потеря, хворь, искаженье, ухудшение, излом, пакость, неудача, негодность, сглаз (из словаря В.И. Даля).

„Pagadinimas“ gali būti skirstomas į tris rūšis:

– Laikinas, kuris praeina, netenka galios po kurio laiko.
– Pagydomas, nuimamas: galima nuimti, atmelsti, padeda užkalbėjimai, dažnai neišgydomas, o tiesiog perkeliamas ant kitos aukos, daikto, gyvulio, kiaušinio ar panašiai.
– Nepagydomas, nenuimamas: dažniausiai „pagadinama“ siekiant aukos mirties, galima nebent perkelti kitai aukai.

Nors, dažniausiai, „pagadinti“ kam nors likimą reikia mokėti, žinoti ritualus ir pan. Tačiau egzistuoja ir tokia „pagadinimo“ rūšis, kai pakenkiame patys sau. Pirmiausia į galvą šauna mintis: „kam gali ateiti noras sau kenkti?“, o iš tikro – kasdien ir kiekvienam. Pvz.: žmogus vis skundžiasi ir kartoja, kad jam nesiseka darbe, meilėje, santykiuose, kad neturi pinigų ir t.t. kas tada įvyksta? Žmogus į savo energetinį – informacinį lauką įvedą neigiamą programą ir ši sėkmingai išsipildo.

Tai gi, jei Jums iš tikro nesiseka, nuo šio momento akimirksniu pradėkit galvoti kitaip, kas ryta sau kartokite, jog esate laimingas ir Jums sekasi kiekvienoje konkrečioje srityje. Programuokite save tik sėkmei. Dar vienas pvz.: motina visiems skelbė apie savo dukters „baisų“ charakteri ir „karksėjo“, kad toji nesusiras vyro – puikiausiai išsipildžiusi programa, rezultatas – duktė sėdi be vyro iki senatvės.

Jei nužiūrėjimas ir prakeikimas beveik visada vyksta dalyvaujant aukai, tai „pagadinimo“ ritualo metu aukai dalyvauti nebūtina. Tada naudojamas ryšio su auka objektas, kuris tiesiogiai priklauso aukai, kuris tikslingai nukreips negatyvią magijos energiją. Tokiu objektu gali būti: bet koks aukos daiktas, priklausęs konkrečiai tam žmogui, net neilgai pabuvęs aukos namuose ar palaikytas rankoje, kraujas, seilės, plaukai, nagai ir, žinoma, nuotrauka. Daug kas priklauso nuo specialisto įgūdžių: vienam gali užtekti vien rūbo ar jo dalies, kitam gali būtinai prireikti aukos plaukų ar nagų, o trečiam užteks tik žvilgtelti į nuotrauką.

Pačiu paprasčiausiu pagadinimu laikomas vinies su prakeikimu įkalimas į aukos paliktą pėdsaką žemėje ar sniege, o rimtesniu atveju pėdos, bato įspaudas iškasamas ir su juo atliekami magiški ritualai. Toks „pagadinimas“ gali prišaukti žmogui neviltį, prikalti jį esamoje situacijoje, jis praras patrauklumą aplinkiniams, praras gyvenimo džiaugsmą, interesą ir t.t.

„Pagadinimą“ galima paleisti pavėjui. Ruošiami ritualo metu apdirbti milteliai, paprastos dulkės, išdžiūvęs purvas ir pasiunčiama pavėjui į aukos pusę. Tokio ritualo rezultate auka dažniausiai tampa be priežasties nervinga, nekontroliuoja savo emocijų, atimamas protas (veikiamos visos oro stichijos valdomos sritys), pykstamasi su aplinkiniais, labai greitai krinka sveikata, organizmas išdžiūsta, silpsta regėjimas, galimi dusimo priepuoliai, vėmimas ir pan. Toks „pagadinimas“ gali privesti prie išprotėjimo ir savižudybės.

Vieni iš stipriausių, efektyviausių „pagadinimų“ atliekami volto (lėlės, pagamintos pagal aukos atvaizda, naudojant aukos daikta, plaukus, nuotrauką ir t.t.) pagalba. Ir tai nebūtinai Vudu magija. Voltas – identiška aukos kopija, žinoma, sumažinta versija, tačiau jam suteikiamas aukos vardas, pavardė, nuotrauka, volto gamybos metu jam „implantuojama“ širdis, jam įpučiama gyvybė, o po to su juo „sužaidžiamos“ visos norimos gyvenimiškos situacijos, kurios turėtų nutikti aukai. Toliau jau specialisto fantazijos ir įgūdžių reikalas: ar lėlę tiesiog iš karto palaidoti tikrose kapinėse ar dar truputėli „paišdykauti“. Apie pasekmes, manau, kalbėti ir neverta.

Dar vienas budas – egiletai, mazgų magija. Dažniausiai naudojama norint iššaukti impotenciją arba frigidiškumą bei nevaisingumą. Kartais šis „pagadinimas“ sujungiamas su voltų magija, kai atitinkamoje lėlės vietoje ritualo metu užrišamas mazgas. Mazgai taip pat gali būti rišami ant paprasčiausios virvutės ritualo metu, po to padedami, pakišami aukai tarp daiktų, atnešami į namus.

Egzistuoja ir „apgyvendinimo“ magija, kai ritualo metu sukuriamos astralinės lervos, elementarios dvasios, kurių užduotis labai paprasta – apsigyventi aukos energetiniame lauke ir gadinti gyvenimą įvairiausiais budais, priklausomai nuo atlikto ritualo paskirties. Rezultate apgyvendintas astralinis objektas įgauna vis daugiau aukos energijos, ja maitinasi, o auka pradeda klausyti savo sugyventinio komandų, balso. „Patariama“ kaip gyventi, kaip elgtis, kas, žinoma, priveda prie pačių blogiausių sprendimu, tuo pat metu auka, visiškai netenka jėgų, serga ir t.t. tokiu budu galima žmogaus energetiniame lauke apgyvendinti net mirusio žmogaus dvasią, toks ritualas dažniausiai atliekamas ant bevardžio kapo arba atvirkščiai – apgyvendinama bendravardė aukai dvasią.

Amuletinis „pagadinimas“ taip pat dažnas reiškinys, kai neigiama energija įkrautas daiktas, papuošalas ar pan. Tiesiog padovanojamas arba atnešamas aukai į namus. Tai gali būti tiesiog lapas popieriaus su simboliais neva atnešantis sėkmę, metaliniai aštrus daiktai, monetos, ritualinės kaukės, statulėlės, plunksnos ir t.t. amuletinė magija dažniausiai nereikalauja kišimosi į sudėtingą juodąją sferą, tačiau vis gi reikia šiokių tokių žinių. „amuletai“ veikia ne tik konkretų asmenį, bet ir visus, kurie turės su juo kontaktą, bus vienoje patalpoje, erdvėje. Neretai pasekmės tokių amuletų buna šeimos irimas, jei „amuletas“ įnešamas į verslo erdvę, joje nesiseks jokie susitarimai, kontraktai, nebus pasirašomos sutartys.

Baigiant siaurą sąrašą galimų „pagadinimų“ verta pridurti, jog juodajame mene naudojami labai įvairūs įrankiai: pelenai, kapinių žemė, gyvulių vilna, plaukai, nagai, fotografijos, vinys, rūbai, stiklas, veidrodžiai, aštrūs metaliniai daiktai, augalai iš kapinių, laiduotuviu vainikų dalys ir pan. Jei šalia savęs, savo gyvenamosios vietos netikėtai radote įtartinų objektų jokiu būdu jų nelieskite plikomis rankomis ir savo asmeniniais daiktais, nuplaukite srove verdančio vandens kuo toliau nuo savęs bei namų ir būtinai sudeginkite, o vietą, kurioje radote objektą, pašlakstykite švęstu vandeniu.

Absoliučiai visko aprašyti neįmanoma, nes kiekvienas profesionalas naudoja savo atrastus, patobulintus ritualus, kiekvienoje tautoje egzistuoja savos tradicijos ir paslaptys, tačiau visa, kas auksčiau aprašytą, derėtu vertinti kaip ligą, kurią galima išgydyti – galbūt malda, nuėmimu, perkėlimu, apvalymu…

Straipsnį paruošė: www.facebook.com/taro.kortos