Ką mokslas sako apie tikinčiuosius ir netikinčiuosius?

religija-mokslasKartais mokslo ir religijos atstovai apsimeta, kad tarpusavyje neturi nieko bendro arba kad vieni kitų visai nedomina. Tačiau šįkart mokslininkai nusprendė praskleisti religijos šydą ir pažiūrėti, kuo gi skiriasi religingi žmonės nuo nereligingų – kuriems geriau sekasi, kurie laimingesni? Ar išvis religija gali turėti kokį stiprų poveikį žmogaus gyvenimui?

 

Pasirodo, gali. Pirmas mokslininkams į akis kritęs faktas yra tas, kad religingi žmonės yra tiesiog laimingesni. Tai patvirtina 2006 ir 2010 metais atlikti tyrimai.

 

Viskonsino, Medisono ir Harvardo universitetai sujungė jėgas ir nustatė, kad religingi žmonės yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Kodėl taip gali būti? Todėl, kad tikėjimas Dievu, jo planu žemėje palengvina žmogaus būtį ir gyvenimą, sutelkia tikinčią šeimą, draugus ir bendruomenę kartu: religinėms apeigoms, religinėms šventėms. Žmonės patiria bendrumo jausmą ir savotiškai susipina į vieną tikėjimo tinklą, kuris padeda ištverti sunkius periodus.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Be to, tikintieji lengviau susidoroja su stresu, nerimu, baimėmis. Kai mes darome klaidas ar kas nors nepavyksta taip, kaip mums norėtųsi, smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos. Mes pradedame pykti, jaudintis, nervintis ir t.t. Pasirodo, tikintieji su visu tuo lengviau ir greičiau susidoroja.

 

Toronto universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, kad smegenų regionas, atsakingas už pyktį, nerimą, baimę ir kitas panašias neigiamas emocijas, buvo lengviau pažabojamas ir mažiau aktyvus tų žmonių, kurie apibūdino save kaip tikinčius. Taip gali būti ir todėl, kad tikėjimas Dievą žmogui leidžia paaiškinti daug neprognozuojamų dalykų jo gyvenime ir taip atnešti ramybę.

 

Viską bendrai sudėjus, mokslininkai teigia, kad tikintieji apskritai pasižymi geresne psichikos sveikata. Maža to, tikėjimas ne tik nušviečia šviesesnėmis spalvomis jų gyvenimą, bet padeda lengviau pasveikti esant įvairioms lėtinėms būklėms: stuburo sužeidimams, širdies ir kraujagyslių ligoms, net vėžiui.

 

Tačiau mažiau religingi ar nereligingi žmonės taip pat neturėtų nusiminti. Kodėl? Todėl, kad jie taip pat turi daug puikių savybių ir įgūdžių. Pavyzdžiui, netikintieji dažnai esti protingesni.

 

Apžvelgus 63 tyrimų, vykdytų nuo 1928 metų, rezultatus, nustatyta neigiama koreliacija tarp protingumo ir religingumo. Tai yra mažiau religingi ar nereligingi žmonės efektyviau planuoja, sprendžia problemas, mąsto abstrakčiau, vykdo kompleksines užduotis, greičiau mokosi nei tikintieji. Taip gali būti todėl, kad nereligingi žmonės neįsikimba religinių dogmų ir jų analitiškumas labiau išvystytas. Jie labiau pasitiki savo jėgomis ir savo kontrolės įtaka gyvenimui.

 

Kas dar? Nereligingi žmonės tolerantiškesni, nes nėra apriboti ar suvaržyti religinių įsitikinimų. Tolerantiškumas pasireiškia, kai kalbame apie rasizmą, seksizmą, homofobijas. Tai įrodė Duke universitete atliktas tyrimas 2010 metais. Be to, 2012 metais atliktas tyrimas byloja ir tai, kad nereligingi žmonės yra kilnesni ir labiau linkę aukoti labdarai, padėti vargstantiems.

 

Parengė: vlmedicina.lt


Facebook komentarai
2 komentarų "Ką mokslas sako apie tikinčiuosius ir netikinčiuosius?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
sara

Gryna tiesa parašė apie nereligingus zmones. Bet as deja i Dieva tikiu tik ne i religija.

;D

deja bet netikiu,kad yra Dievas… bet visiems jums linkiu viso ko geriausio ;)

wpDiscuz