Kodėl ieškomi tik į žmonės panašūs ateiviai?

Nežemiška gyvybė yra visa gyvybė, kuri nėra kilusi iš Žemės planetos. Tai gali būti tiek bakterijų dydžio ir sudėtingumo organizmai, tiek protingos, sąmoningos būtybės. Nežemiškos gyvybės egzistavimas yra hipotetinis, nes kol kas nėra rasta jokių visuotinai pripažintų įrodymų. Nežemiška gyvybė, jei ji egzistuoja, galėjo arba nepriklausomai atsirasti skirtingose visatos vietose, arba atsirasti vienoje planetoje ir tada pasklisti po kitas. Jei norime rasti nežemišką gyvybę, kodėl ieškome tik tokios, kuriai reikia vandens ir organikos? Kodėl neieškome visiškai kitokios gyvybės – gyvybės iš smėlio ar akmens, vėjo ar ugnies? Arba apskritai nematerialios gyvybės?
 
Nemirtingi sero Arthuro C. Clarke žodžiai: “Viena iš dviejų: visatoje mes arba vieniši, arba ne. Ir viena, ir kita galimybė kelia šiurpą.”
 
Astrobiologai kantriai pluša, ieškodami atsakymų į klausimą, ar visatoje egzistuoja nežemiška gyvybė. SETI centro darbuotojai skanuoja iš kosmoso atsklindančius radijo signalus, tikėdamiesi kada nors išgirsti nežemiško proto pasiųsta žinutę. Jei radijo bangomis naudojasi žmonės, kodėl jomis negalėtų naudotis ir ateiviai?
 
NASA nežemiškos gyvybės ieško kitaip. Marsaeigis “Curiosity” Raudonojoje planetoje ieško požymių, kad Marse kadaise ilgą laiką buvo skysto vandens. Juk skysto vandens yra Žemėje. Žemėje yra ir gyvybė. Jei skysto vandens buvo ir Marse, gal ten buvo ir gyvybė?

 

Bet ar tik astrobiologai nėra tapę intelektinio ribotumo įkaitais? Nejau jiems stinga vaizduotės? Nejau niekad nesusimąstė, kad gyvybė visatoje gali būti visai kitokia negu Žemėje? Netgi nebūtinai organinė?

 

Kas sakė, kad ateiviai naudoja radijo bangas, o ne neutrinų spindulius ar dar ką nors, ko dar nespėjo išrasti mūsų fizikai? Gal jie bendrauja mikrobangomis, ir jų tariamų žodžių (jei taip galima pavadinti informaciją, siunčiamą mikrobangų diapazonu) reikia ne klausytis, o jausti veido odos poromis?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kas sakė, kad gyvybei būtinai reikia vandens ir organikos – cheminių junginių anglies pagrindu? Kodėl ne silicio pagrindu? Kodėl gyvos būtybės negalėtų būti grynos energijos pavidalo? Gal ateiviams visai natūralu kvėpuoti ne grynu oru, o, tarkim, grynu lydytu boru, ir tuštintis ne organinėmis išmatomis, o, pvz., nemaloniais sapnais? Kodėl gyvybė negali būti tokia, kokios nežinome ir galbūt nė neįsivaizduojame? Kodėl mokslininkai tokie riboti?

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Jie ne riboti. Jie tiesiog atsargūs. Į tokios svarbos klausimą reikia atsakymų su nepaneigiamais argumentais. Pakanka prisiminti gyvybės paieškas Marse. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje kosminis aparatas “Viking” bandė įvykdyti eksperimentą, kurio metu marsietišką gruntą palaistė vandeniu ir maistingomis medžiagomis, o tada mėgino aptikti mikrobų išskiriamas dujas. Eksperimento rezultatai ir šiandien vertinami kontraversiškai. O juk atsakymai turėtų būti tildantys net ir labiausiai užkietėjusius skeptikus.

 

Deja, tikrovė tokia, kad nežemiškos gyvybės paieškos, nors vis didesnės apimties, bet kartu ir varginančios. NASA marsaeigiai “Spirit” ir “Opportunity” Marse ieškojo skysto vandens paliktų pėdsakų. Jų rado daugybę, įvairiose vietose. Dabar jau niekas neabejoja, kad Marse kadaise tikrai būta vandens.

 

“Cursiosity” tyrimų lauką šiek tiek praplėtė – jis ieško pėdsakų vandens, kuris Marso paviršiuje egzistavo ilgą laiką. Pakankamai ilgą, kad jame būtų spėjusi užsimegzti ar apsigyventi gyvybė. Marsaeigis tokių požymių rado. Marse būta ilgalaikių vandens telkinių, kuriuose galėjo egzistuoti gyvybė. Kitas žingsnis – organizuoti misijas, kurios ieškos konkrečių gyvybės pėdsakų.

 

Kaip matome, gyvybės paieškos – labai lėtos ir reikalaujančios daug triūso, investicijų. Nes toks yra mokslas. Toks yra empirinis mokslas. Žingsnis po žingsnio. Tiksliau, žingsnelis po žingsnelio. Gal net miližingsnelis… ar net nano. Išsiaiškinus, kad gyvybei reikia vandens, pradedama jo ieškoti kituose Saulės sistemos kampeliuose. Ir taip toliau.

 

Vis dėlto mokslininkai nepraranda kūrybingumo ir gyvybės mėgina ieškoti kitose terpėse. Astrobiologai sutarė, kad gyvybė gali egzistuoti nebūtinai vandenyje, bet ir kituose skysčiuose – galbūt skystame metane ar amoniake. Tokia terpė egzistuoja, pvz., Titano paviršiuje. Kita vertus, net ir nuskraidinę zondą į Titaną – iš kur žinosime, ko ieškoti, jei tai, ko ieškome, mūsų proto galbūt dar nepažinta?

 

Mes gerai suprantame, kaip gyvybė funkcionuoja čia, Žemės sąlygomis. Ir žinome, kokių tokios gyvybės pėdsakų ieškoti. O kokių požymių reikėtų ieškoti, jei norėtume rasti gyvybę, kurios nepažįstame, nesuprantame ar net neįsivaizduojame?

 



 

Rekomenduojami video:


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Paradigm Shift

Na žmogus taip sukurtas bendrauti. Be bendravimo žmogus durnėja, todėl ir ieško su kuo pabendrauti. Tik šį kartą mes, tiksliau buki “mokslininka” draugų šaukiasi draugų naktį miške, nors ir bijo vilkų. Suprantat? :D

Ezekiel

Visata daug paslaptingesnė ir sudėtingesnė. Žiūrimą pirmiausiai į šio erdvėlaikio būtybes, o juk ateiviai galėjo persikelti gyventi, keliauti kitose dimensijose, kuriose gamtos dėsniai palankesni. Bet kolkas mokslas nepajėgus pasakyti ar gyvename tik vienoje visatoje ar multiverse.

Taip pat skaitykite