Tektitai – branduolinių karų palikimas?

tektitai1932-ais Libijos dykumoje atrasti didžiuliai plotai, kuriuose išbarstyti lydyto stiklo gabalai. „Egyptian Desert Surveys“ darbuotojas anglas Patrikas Kleitonas (Patrick A. Clayton, 1896-1962) važiuodamas per Didžiosios Smėlio jūros kopas po ratais išgirdo neįprastą gurgždesį. Išlipęs pamatė ant kelio didelius gelsvai žalio stiklo gabalus.

 

Stiklas buvo nepaprastai švarus: beveik be priemaišų iš 98% silicio. Stiklo klodai tęsiasi keletą kilometrų – jie panašūs į milžiniško žalio butelio šukes. Kai kurie gabalai sveria iki 26 kg.

 

Libijos stiklo pavyzdžiai priskiriami įdomiai gamtinių stiklų rūšiai vadinamai tektitais. Šį terminą 1900-ais įvedė Franz E.Suess iš Vienos – išvesdamas iš graikų „tektos“ reiškiančio „lydytas“. Jis juos laikė esant nežemiškos kilmės – ir meteoritų kiltis buvo populiari daugelį dešimtmečių. Tektitai yra paprastos cheminės sudėties – beveik vien iš silicio – tuo besiskirdami nuo kitų, vulkaninės kilmės, stiklų. Tektitų dydis svyruoja nuo mikroskopinių (iki 1 mm) iki stambių (kelių kg). Jų spalvos svyruoja nuo vandens skaidrumo,lyg brangakmenių, tamsios miško žalumos moldavitų iki blyškių gelsvų ir gelsvų, gelsvai žalsvų Libijos tektitų bei nepermatomai juodų austrolitų.

X
f
Prisijunk prie mūsų ir Facebook'e! Spausk

 

Spėjama, kad smėlis pavirto stiklu nukritus kosminiam kūnui sukėlusiam didelį karštį. Tačiau Didžiosios smėlio jūros paviršiuje nėra jokių kraterio žymių. Tad kiti sako, kad kūnas sprogo ore. Tačiau stiklo sankaupa yra ne vienoje, o dviejose vietose.

 

Senovinio stiklo pėdsakų randama visuose Žemės kampeliuose. Pvz., sustiklėję Škotijos fortai iš kurių žinomiausia Tap o’Noth tvirtovė, pastatyta ant kalno viršūnės 560 m. aukštyje. Atidžiau pažiūrėjęs į forto sienas pamatai, kad jos sudarytos iš išsilydžiusios uolienos. Ten, kur buvo atskiri akmenys, dabar vientisa sustingusi masė.

 

Visi aiškinimai nėra be priekaištų. Sakoma, kad statytojai tyčia padegė tvirtovę, kad jai suteiktų tvirtumo. Tačiau ugnis tik suardė sienas. Be to, akmenų lydymasis prasideda tik nuo 1100 C, o tokios temperatūros negalima pasiekti deginant rąstus.

 

Kiti sako, kad padegė užkariautojai. Bet tai jie galėjo padaryti tik turėdami kažkokį galingą ginklą. Senovės raštuose minima „graikiškoji ugnis“ – savotiškas napalmo bombos atitikmuo. Ji buvo tokia degi, kad nepavykdavo užgesinti. Kai kurios jos rūšys galėjo degti net po vandeniu. Jos sudėties nepavyko atskleisti.

 

Negi apie 1000 m.pr.m.e. Škotijoje, Anglijoje ir Velse gyveno labai išsivysčiusi civilizacija, kariavusi karą su kita valstybe naudojančia didelės galios (gal net branduolinį) ginklą? Bet jos būtų palikę daugiau savo buvimo įrodymų. Tad kiti sako, kad stiklu sienas pavertė ateiviai.

 

1922 m. indų archeologas R.Banardžis vienoje Indo upės salų aptiko senovinius griuvėsius juos pavadinęs Mochendžo-Daru („Mirusiųjų kalva“). Kaip buvo sugriautas tas didelis miestas ir kur dingo jo gyventojai – šis klausimas neramino jau nuo tada. Tarp griuvėsių rasta išsilydę molio ir kitų mineralų gabaliukai – virtę juodu stiklu. Tyrimai parodė, tai nutiko 1400-1500 C temperatūroje. Tais laikais tokia temperatūra tegalėjo būti išgaunama tik metalurgijos dirbtuvėje, bet ne atviroje vietovėje. Ten nėra jokių ugnikalnio išsiveržimo požymių.

 

Apžiūrėjus griuvėsius, susidaro įspūdis, kad buvo aiškus sprogimo epicentras, kur nušluoti visi statiniai. Link krašto sugriovimai silpnėja. O ir indų epe minimas „sprogimas“, kuris sukėlė „akinančią šviesą“, „ugnį be dūmų“, o „vanduo ėmė virti, o žuvys suanglėjo“. Istorikas Kisari Mohan Ganguli mini, kad indų šventraščiai pilni tokių užuominų, kurios gali būti kaip užuominos apie branduolinius sprogimus (daugiau apie tai puslapyje „Senosios Pietų Azijos technologijos“).

 

Archeologas Francis Tylor mini, kad kai kurių šventyklų užrašai laidžia spėti, kad meldžiama apsaugoti nuo ryškios šviesos.

 

400 km į šiaurės rytus nuo Bombėjaus yra milžiniškas 2154 m. skersmens Lonar krateris, datuojamas 50 tūkst. m. amžiumi. Jame nerasta jokių meteoritų liekanų Ir tai yra vienintelis žinomas krateris bazalte – jam išmušti reiktų 600 tūkst. atmosferų spaudimo.

 

Manhattan projekto vadovas J.Robert Oppenheimer buvo susipažinęs su sanskrito literatūra ir citavo Bhagavat Gitą“ Tampu Mirtimi, Pasaulių griovėju“. Praėjus 7 m. po Alamorgordo bandymo Rochester universitete į klausimą, ar tai pirmoji susprogdinta atominė bomba, jis replikavo – „Taip, bent šiuolaikinėje istorijoje“.

 

JAV atominių bandymų Meksikos valstijoje metu smėlis virto į išsilydžiusį žalią stiklą. Gal Egipto dykumoje kadaise vyko branduolinis karas Šiaurės Afriką ir Arabiją pavertęs dykuma? Kas galėjo senovėje naudoti atominius ginklus? Gal taip ateiviai tramdė nepaklusnius miestus ir tautas?

 

Inf. šaltinis: nso.lt, pagal „New Scientist”, Feb. 7, 2011


Facebook komentarai
4 komentarų
2500

Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
oho to gudi giria
2 years 4 months ago

Ar pats(pati) supratai ką parašei? Prieš pradėdamas samprotauti apie kapitalizmą ar šiaip komentuoti išmok rišliai ir sklandžiai reikšti mintis.

gudi giria
2 years 4 months ago

mokslininkas,tai dar ne is dangaus nuleistas,ten ju puse reike vyti,o tai piniga ima ir nesamones kure yra galvos kurie verti mokslininko vardo,kur yra sukurti naudingi visuomeniai atradimai kapitalizmas nedaleidzia,kad ju bizniui gali buti galas yra atrastos technologijos,pries simta metu dabar paleidus visa,tai butu stebuklas.Kol kapitalizmas dusins zmonija,tai progresas klups,kaip ir zmones klupo ant keliu,pries kapitalo goduolius.

valdis
2 years 4 months ago

Ir ko tiktai nedarė tie ateiviai, norėdami užvaldyti žemę ir išnaikinti žmones – skandino juos tvane, degino atominiais ginklais, nuodijo maro epidemijomis… Bet žmonės ir toliau gyveno bei dauginosi. Galų gale neiškentę atvykėliai nusispjovė, ir išskrido ieškoti lengvesnio grobio…
:o)

Chronos
2 years 4 months ago

Man tai atrodo panasiau i psichologini/technologini eksperimenta, nei Zemes uzgrobima. Turin omeny tik atominius ginklus, tai pagrinde viska nukreipia kazkokio konflikto link, bet ne i uzgrobima (ir nebutinai tarp ateiviu)

wpDiscuz