Smegenis bukinančia infekcija užsikrėtę beveik pusė pasaulio žmonių

Bukas ir bukesnis

Beveik pusė iš mūsų gali būti užsikrėtę virusu, kuris daro žmones kvailesniais, nustatė mokslininkai. Šokiruojančios tyrimo išvados atskleidė, kad milijonai planetos gyventojų gali būti ūminės infekcijos, kuri bukina smegenis, nešiotojai. JAV medikai, virusą rado 44 proc. pacientų gerklėse. Visi jie pademonstravo žymiai prastesnius rezultatus intelekto koeficiento testų metu.

Virusas, pavadintas ATCV-1, anksčiau buvo aptinkamas tik žaliuose dumbliuose, gėlų ežerų vandenyje. Tyrėjai iš Johnso Hopkinso ir Nebraskos universitetų nežino, kaip juo užsikrėsti galėjo tokia didelė žmonių dalis. Svarbiausia, kad jis pastebėtas ne tik plaukikų ar vandens sporto mėgėjų organizmuose. Todėl iškelta prielaida, kad žmonės jau seniai „nešioja“ šį virusą, tačiau iki šiol gydytojai jo tiesiog nepastebėdavo.

Tyrimo autorius profesorius Robertas Yolken, iš Johns Hopkins medicinos mokyklos teigia, kad jo studijos metu ne tik šis, bet ir milijonai kitų, žmogaus organizme gyvenančių virusų, buvo atrasti pirmą kartą.

„Mes dar tik pradedame suprasti, ką šie patogenai iš tiesų gali padaryti, – teigia jis, – Manau, tai puiki galimybė pradėti kitaip žvelgti į virusus, nes jie – ne tik sukėlėjai, kurie ateina, pridaro daug žalos, o tada apleidžia organizmą, kaip Ebola ar gripas. Jie gali tūnoti mūsų kūnuose visai nepastebimi ir lėtai kenkti smegenims“.

Nacionalinės mokslų akademijos skelbiami tyrimai rodo, kad ATCV-1 virusas keičia smegenų genus. Komandai pavyko nustatyti, kad patogenai gyvena gerklėje. Jie buvo rasti 40 savanorių organizmuose iš 92. Visi užkrėstieji pažintiniuose testuose pasirodė kur kas blogiau.

Tyrėjai savo išvadas galutinai patvirtino po bandymų su pelėmis. Graužikai, kurie taip pat buvo užkrėsti ATCV-1, pasižymėjo atminties ir kitų protinių funkcijų susilpnėjimu. Taip atsitiko dėl to, kad virusas suskaidė barjerą tarp kraujo bei audinių, taip smegenyse pakeisdamas genų aktyvumą. Tai padarė įtaką ir dopamino išsiskyrimui – gyvybiškai svarbaus hormono, kuris nulemia atmintį, erdvės suvokimą, emocijas ir malonumo jausmą.

Nebraskos universiteto biologijos profesorius James Van Etten, kuris prieš 30 metų pirmasis identifikavo ATCV-1 virusą dumbliuose, sakė: „Yra ir daugiau tyrimų, rodančių, kad mikroorganizmai žmogaus kūne daro didesnę įtaką negu manyta iki šiol. Šis atradimas tai patvirtina dar kartą“.

Profesorius Yolken pridūrė: „Mūsų studija padės suprasti, kaip galėtume pagerinti žmonių pažinimo gebėjimus, koreguojant jų mikrobiomą (bakterijų ir virusų balansą organizme)“.