Kodėl žmonės vieni iš kitų „geria“ energiją?

Ištrauka iš paskaitos Kaune “Energetinis vampyravimas” (2014 m., rugsėjis), autorius: Gintaras Mikšiūnas

Pastaruoju metu daug girdime apie smurtą artimoje aplinkoje. Valstybė netgi išleido įstatymus, pagal kuriuos baudžiami tie, kurie smurtauja prieš savo sutuoktinius ar vaikus.

Tačiau fizinis ar psichologinis smurtas tai tik pasekmė. Kur kas svarbesnės yra priežastys, susijusios su plika akimi nematomu energetiniu smurtu.

Šio reiškinio priežastys yra daugiasluoksnės, giluminės, dvasinės, greičiau karminės. Jeigu jis aktyviai reiškiasi konkrečioje žmonių grupėje, pavyzdžiui šeima, ar darbo kolektyvas, byloja apie neharmoningus santykius.

Neharmoningi santykiai pasireiškia tada, kai pažeidžiamos asmeninės erdvės ribos siekiant siaurų, vartotojiškų tikslų – patenkinti savo ego. Vartotojiški santykiai, kai dominuoja naudos poreikis, visada yra vampyriški.

Kas yra vampyravimas?

Vampyravimas tai vampyro atliekamas aktas, kurio metu, prieš aukos valią atimama jo energija.

Vampyrai – maginės būtybės, arba jų įsikūnijimai (avatarai) kurios egzistuoja gerdamos žmonių arba gyvūnų kraują (hematofagai), dažnai turinčios antgamtiškų galių, ypatingiau funkcionuojantį kūną ir sugebėjimą persikūnyti į gyvūnus. Kai kuriose kultūrose yra mitų apie vampyrus ne žmones, o demonus ar gyvūnus, kaip šikšnosparniai, šunys ir vorai.

Anot legendų vampyrai apibūdinami kaip nemirėliai – būtybės, prisikėlusios iš kapų ir siurbianti gyvųjų kraują, kad išgyventų. Taip pat manyta, kad vampyrai žudo tik naktį, nes saulės šviesa juos žudo. Vampyrą galima buvo užmušti tik pervėrus kuolu jo širdį. Esą vampyrai geba pasiverstišikšnosparniais ir išskristi. Todėl daug šių žinduolių būdavo žudoma.

Paprastai žmogus pavirsta vampyru, kai gauna vampyro kraujo. Aiškinama ir taip, kad žmogui iš pradžių visą kraują turi išsiurbti vampyras. Vampyrai dažnai apibūdinami kaip turintys nemažai įvairių papildomų galių ir charakterio bruožų, kurie labai skiriasi skirtingose tradicijose, ir yra dažnas tautosakos, kino ir literatūros subjektas.

Vampyrizmas – kraujo gėrimo praktikavimas. Tautosakoje ir populiariose kultūrose šis terminas atskleidžia tikėjimą, kad žmogaus kraujas suteikia antgamtiškų jėgų. Istorinė vampyrizmo praktika leidžia manyti, kad tai artima daug specifiškesnei formai – kanibalizmui. Kito žmogaus kraujo gėrimas buvo naudojamas kaip psichologinio ginklo taktika, kad būtų išgąsdintas priešas, tai taip pat gali atskleisti ir įvairius dvasinius tikėjimus.

Tačiau žodis kraujas tautosakoje arba religinėje literatūroje naudojamas dažnai perkeltine prasme. Kraujas yra skystis, rytų tradicijose simbolizuojantis gyvybinę energiją, pramą, či, ki, šventąją dvasią. Semitų mitologijoje kraujas, kaip metafora, siejamas su vynu ir vandeniu.

Kristus pavertė vandenį vynu. Taip buvo pademonstruotas alcheminis, maginis aktas. Kvantine prasme vanduo yra anapusinis, kvantinis, neatskleistas Visatos lygmuo, dvasinis pasaulis, švari, kvantinė būsena, iš kurios atsiranda forma.

Vanduo simbolizuoja bangos būsena, t.y. energiją, Visatos beribiškumą, aukštesniuosius paralelinius pasaulius.

Vynas simbolizuoja pažadintą gyvybinę energiją, pabudusią kundalinį. Apsvaigimas vynu sufijų tradicijoje reiškia laisvą palaimos energiją, kuri tekanti taip, kaip ji teka.

Tai yra palaimos būsena, esant nurimusiam protui, kai tu pilnai esi savirealizavęs, nušvitęs, pabudęs.

Vanduo paverčiamas vynu, keičia vieną energiją kitu ir sielą sujungia su kūniška prigimtimi. Kūne vanduo virsta krauju ir primena, kas iš tikrųjų yra žmogus.

Žmogus niekuo nesiskiria nuo kvantinės dalelės ir yra žemės gravitacijos sąlygomis bei laike ir erdvėje dviejose būsenose tuo pat metu ir banga (energija) ir diskretiška forma. Dievas – yra niekas, bet ir asmuo turintis holografinę formą. Viena iš tokių formų yra žmogus.

Kraujas simbolizuoja bangos formą arba energiją, neišreikštąją pasaulio kūrinių hipostazę, kuri egzistuoja hologramiškai, už laiko ir erdvės matricos ribų.

Diskretišką, išreikštą mūsų formą, esančią laike ir erdvėje apibrėžia kitas simbolis – Duona.

Yra dvi pusės – beformė begalybė, kuri suvokiama, kaip energija, iš kurios viskas atsiranda medžiaginiame pasaulyje, kaip formos. Yra diskretiškos formos, esančios ribiniuose pasauliuose, tokiuose, kaip mūsų regimas pasaulis, vadinamas erdvėlaikiu.

Kraujo gėrimas, kaip ritualas, žmonijos istorijoje naudojamas labai senai. Semitų, o taip pat ir Europos, Azijos religinių tradicijų ritualuose buvo naudojamas naminių gyvūnų kraujas, belaisvių kraujas, vaikų kraujas.

Ir iki šiol tam tikrose žydų sektose, populiariose masonų ložėse per ritualus geriamas vaikų kraujas. Gerdami per ritualus kraują, kultinių sąjūdžių adeptai atiduoda pagarbą arba simboliškai susijungia su energine, neišreikšta mūsų visados dalimi, nes iš jos atsiranda formos.

Taip pat per ritualus valgomi miltų paplotėliai, ar mėsa. Tokiu būdu žmonės susijungdavo su diskretiška, išreikštąja Visatos dalimi.

Kaip matome, žmonės jau labai seniau turėjo supratimą, kad pasaulis susideda iš trijų banginių: Stebėtojo, regimo pasaulio ir energijos, kuri yra neregimas pasaulis.

Tikėjimo išpažinime mes sakome: „Tikių į Dievą…. regimosios ir neregimosios visatos kūrėją“. Taigi, regimą pasaulį simbolizuoja skysčiai, vanduo, vynas, kraujas simbolizuoja energiją, jog tankėjimą ir pavirtimą kūnu. Tuo pačiu pripažįstama, kad kūniški objektai neatsiejami be energijos. Tai ta pati energija, tačiau gerokai grubesnė, negu gryna banga. Kvantinėje fizikoje yra toks terminas stovinti banga, holograma, kuri turi tendenciją atrodyti kaip tikra, medžiaginė, nejudama.