Profesorius: visatoje mes esame vienintelės protaujančios būtybės

brian-cox„Biologiniai procesai, nulėmę protaujančios gyvybės išsivystymą Žemėje, tėra laimingas atsitiktinumas, tad vargu ar dar kur nors visatoje gyvena kitos protaujančios būtybės“, – pareiškė garsus fizikos profesorius, BBC mokslo dokumentikos serialų ir laidų vedėjas Brianas Coxas.

 

Buvęs popgrupės „D:Ream“ klavišininkas, dabar dirbantis ATLAS eksperimentuose (CERN laboratorija, Šveicarija), įsitikinęs, kad „evoliucijos butelio kaklelio“ teorija yra veikiau išimtis nei taisyklė, kadangi iki šiol nėra rasta požymių apie nežemišką gyvybę egzoplanetose, nors šių atrasta tūkstančiai, o galaktikoje jų yra milijardai.

 

Žmonijai stebuklingai pasisekė, kad kažkada, tolimoje praeityje mūsų planetoje netyčia susijungė dvi ląstelės.

 

„Visatoje yra ir visada buvo tik viena technologinė civilizacija – žmonija, – įsitikinęs fizikos profesorius. – Mes – išimtis. Idėja ne pati smagiausia. Juk ten, visatos tyruose, egzistuoja miriadai planetų. Ir juk ten tikrai turėtų būti nors dar vienas protaujančios gyvybės lopšys, ar ne?“

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

„Vis dėlto svajoti mums derėtų atsargiai, nes gyvybės istorija šioje planetoje byloja, kad perėjimas nuo vienaląsčių organizmų prie daugialąsčių organizmų – nebūtinai neišvengiamas, – savo mintis B. Coxas dėsto BBC serialo „Human Universe“ („Žmogaus visata“) serijoje. – Nereiktų pamiršti ir kitų negandų. Pvz., dinozaurus išnaikino asteroidas. Tik dėl to žinduoliai Žemėje įgijo pranašumą ir galimybę įsigalėti planetoje.“

 

„Kaip atsirado daugialąsčiai organizmai? Mes vis dar neturime aiškaus supratimo apie tai, – pridūrė britų mokslininkas. – Ir tai neįtikėtinai keista. Tikrai žinome, kad tai įvyko vieną kartą, pirmykštės Žemės vandenynuose. Gyvybė tarytum kažkaip stebuklingai prasprūdo pro adatos skylutę.“

 

Praėjusį mėnesį mokslininkai pareiškė, kad geriausias būdas rasti nežemišką gyvybę yra, užuot ieškojus gyvūnų, egzoplanetose dairytis augalijos vešėjimo požymių – pvz., chlorofilo pėdsakų. Prinstono universiteto (JAV) astrofizikai Timothy Brandtas ir Davidas Spiegelis tokius samprotavimus pateikė straipsnyje „Deguonies, vandens ir cholorfilo aptikimo perspektyvos egzoŽemėje“ (‘Prospects for detecting oxygen, water and chlorophyll on an exo-Earth.’).

 

Mokslininkai mano, kad vien mūsų galaktikoje turėtų būti šimtas milijonų gyvybei tinkamų planetų. Be kita ko, mokslo pasaulyje yra prognozuojančiųjų, kad nežemiška gyvybė (nebūtinai protaujanti) bus atrasta per artimiausią dvidešimtmetį. Labai tikėtina, kad jis bus atrasta už Saulės sistemos ribų.

 

„Ar tikime, kad gyvybė egzistuoja ir už Žemės ribų? – liepą viešoje diskusijoje klausė NASA direktorius Charlesas Boldenas. – Turiu pasakyti, daugelis mano kolegų mano, kad beribiuose visatos tyruose žmonija negali būti viena.“

 


Facebook komentarai
15 komentarų "Profesorius: visatoje mes esame vienintelės protaujančios būtybės"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Kesa

Tokiam save vadinanciam profesoriui tesinori pasakyt : ,,Dulke buvai dulke pavirsi“ ir uzkast ta duobe…

profesorius

beje, vandenynas iki galo neistirtas, nezino kas planetoje dedasi po kojomis. O sapalioja apie kosmosus, givybes….

profesorius

tai yra tik sapaliojimai ir jo galvojimai. Kur irodymai patvirtinantys kad nera protingesniu butybiu? Dar vienas niekalas

tijara
Kaip nemegstu tokiu straipsniu, net turinio skaityt nesinori! Viduramziu teorijos 21 amziuje seka. Zmonija nesugeba vaistu rast nuo vezio, ebolos ir kitu, o isivaizduoja, kad gali rasti mokslini „priimtina“ atsakyma i klausima kaip susikure zmogus! O gal mus sukure? Kodel is tos perspektyvos neieskoma atsakymu? Man tie moksliniai dalykai ir bandymas viska mokslu paaiskinti,skamba banaliai, nes mokslas siekia materija sudeliot i stalciukus, o pradziai pripazinti reiketu, kad esame ne vien biologinis kunas!!!!! O logiskai- nejau taip gerai galima apie save galvoti, kad teigti, jog esame vieni? Mes is esmes esame netobuli, tai vadinasi sis netobulumas yra Visatos evoliucijos auksciausias taskas???… Skaityti daugiau »
Rolandas

Koks susireikšminimas visatos atžvilgiu, bei naivus ir paviršutiniškas profesoriaus „protavimas“. jei negali sau leisti suvokti kad gal kai kurioms visatos butybėms mes esam visai nemastantys… Vargu ar dar kurnors visatoje gyvena kitos tokios neprotaujančios butybės – nes tai gal tėra nelaimingas atsitiktinumas :)

Anonimas

yra amfibianai kuriu kunas atsparus mums visoms zinomoms ligoms taipat karsciui salciui

Jonas

Jeigu dar kur nors būtų protingos gyvybės, bent jau mūsų galaktikoje, jau būtų užfiksuotos kažkokios radijo bangos. Visgi to padaryti dar niekam nepavyko.

Rolandas

Taip Jonai jeigu jos būtų tai mes ir prie jų interneto per Wi-Fi galėtume prisijungti ane … :) :) :)

13

kaip tai mes vieninteles protingos butybes visatoje ? O kas mus tada sukure ? :D

Johnny Cash
Kai irodys tada tegul ir kalba, kad neimanoma. Pritaikai zemes ir saules proporcijas, kitoms planetoms, magnetini lauka, radiacini fona, gravitacini lauka ir ziuri ar ten vyksta fotosinteze ar ten yra vandens. arba savo super kompuose tegu pasiziuri ar galetu egzistuoti kitokia gyvybes forma pakeitus viena is veiksniu. Juk dauguma gyvunu ir isnyko del pakitusiu veiksniu. Jei atbuline tvarka gali grizti prie big bango, tai gal ir i evoliucijos pradzia galetu? O be to sita taisykle tinka tik pauksciu takui, nes kitose galaktikose viskas kitaip vyksta. Juk tik ne per seniausiai issiaiskino kad atomai uzima tik 3~ ar 5~ % juodoji… Skaityti daugiau »
Glow

Net saules sistemos planetu zmones nera pilnai istirineje, tad teigti kad visatoje esam vieni yra labai drasu. Net ta sistema su kuria iesko gyvybei tinkamu planetu nera labai tiksli. Nenuskrisi ir nepatikrinsi. O gal yra gyvybes formos, kurios gali gyventi tokiomis salygomis, kuriomis zemes gyvybes iskart zutu.

iš jo

Toks pats propesorius,kaip iš mano pimpalo-astronautas…Milijarduose galaktikų,kuriose skrieja šimtai milijardų žvaigždžių,atsirado mat išskirtinė homo sapiens grupelė ,kuri vienintelė gudri … ir daugiau jokios gyvybės nėra,tai lygiai tokia pat tiesa kad saulė sukasi aplink žemę ,o žemė stovi ant 4 banginių vandenyne,kurie taip pat randasi žemėje…

Jonas

Šiaip tai kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad tas „labai laimingas atsitiktinumas“ apskritai buvo neįmanomas. Kiek žinau, tikimybė, kad kurioje nors Visatos vietoje per atsitiktinųmą atsiras gyvybė, kurią apskaičiuoja matematiniai modeliai, bet kuriuo metu nuo jos egzistavimo pražios lygi vienam iš 10^270. Taip, būtent, tai skaičius su 270 nulių…

Modeliai remiasi teorine prielaida, kad minimalus baltymų molekulių skaičius, reikalingas pačiai primityviausiai įmanomai gyvybei yra 100. Realiai tas skaičius gali būti ir didesnis, 100 yra pati žemutinė teorinė riba.

Taigi peršasi išvada — gyvybė atsirado ne per atsitiktinumą.

Apie tai kažkurioje vietoje kalbama berods šitame video, nors nesu 100% tikras, ar tikrai šitame:

https://www.youtube.com/watch?v=6xj4UH0RwcM

cha,

…“tėra laimingas atsitiktinumas“…ką jis išmano, kad galėtų apie tai kalbėti ir kitiems aiškint…. toks ir profesorius

Kiauras

Is tuscio i kiaura cia pilsto

wpDiscuz