Minčių jėga valdo kūną

Žmonės leidžia daugybę pinigų ir laiko, stengdamiesi pailginti savo gyvenimą ir padaryti jį sveikesnį ir aktyvesnį. Jie skaito naujausius leidinius apie sveikatą, ryja vitaminus, valgo sveiką maistą, bėgioja ristele ir lanko sporto klubus.

Dedame didžiules pastangas, kad išvengtume stresų, sumažintume cholesterolio kiekį kraujyje, išvalytume užsikimšusias arterijas, padidintume plaučių pajėgumą, išvengtume persivalgymo padarinių ir atmosferos užterštumo. Bet, kaip teigia Masačusetso universiteto psichologijos profesorius Simuras Epšteinas (Seymour Epstein), mūsų mąstymas sveikatą veikia daug stipriau negu bet kuris kitas iš šių veiksnių.

Tokį teiginį galima vertinti skeptiškai. Kaip visai neapčiuopiamas dalykas kaip mintis gali veikti tokią tankią medžiagą kaip žmogaus kūnas? Tačiau būtent šiuo teiginiu grindžiama psichosomatinė medicina. Žinoma, ne visų ligų kilmė yra psichologinė. Liga gali užklupti nepriklausomai nuo to, kaip mąstote, jaučiate ir veikiate. Vis dėlto jūsų mąstysena gali iš esmės veikti sveikatą, ir tai yra įrodyta. Pirma, mąstymas turi įtakos patiriamų stresų kiekiui, o antra, lemia elgseną, susijusią su sveikatos tausojimu.

Kaip mintys veikia kūną

Kodėl širdis plaka greičiau, kai tenka kalbėti prieš auditoriją? Kodėl drovėdamiesi raustame? Kodėl raumenys įsitempia, kai esame prašomi atlikti ką nors, kas mums nepatinka? Emocijos ir psichologinė reakcija yra pasiruošimas tam tikriems veiksmams.

Kai išsigąstame, kūnas mobilizuojamas bėgti, kai pykstame, kūnas pasiruošia pulti, kai esame laimingi, kūnas ruošiasi aktyviau veikti. Jeigu galėtumėte įvertinti organizmo būklę stipraus susijaudinimo akimirką, pastebėtumėte tuo pačiu metu vykstančius pokyčius: raumenų įtampą, padažnėjusį širdies plakimą, cukraus ir adrenalino išskyrimą į kraują, kraujo krešumo padidėjimą. Visos šios reakcijos išsivystė evoliucijos metu, kad gyva būtybė pasiruoštų veikti kritinėje situacijoje. Mąstysenos poveikis fiziologiniams procesams yra toks didelis, kad nėra būtinybės jį įrodinėti su sudėtinga laboratorine įranga. Pakanka įdėmiai pasižiūrėti į save.

Kai susijaudinate, pavyzdžiui, prieš pasirodymą arba egzaminą, pirštai atšąla, gali išpilti šaltas prakaitas, pakisti širdies ir kvėpavimo ritmas, pradėti džiūti burna (nes seilių išsiskyrimas yra maisto virškinimo proceso dalis, o jis tuo metu sustoja), dėl raumenų įtampos pablogėti judesių koordinacija. Visus šiuos pokyčius sukelia viso labo nerimastingos mintys. Mąstykite kitaip, ir reakcijos nuslops.

Mintys gali sukelti ne tik baimę, bet ir pyktį kartu su jam būdingomis fiziologinėmis reakcijomis. Kai žmogus pyksta, jo kūnas įsitempia, judesiai tampa staigūs, balsas garsus, veidas parausta, kartais jis suspaudžia kumščius ir sukanda dantis.

Taip kūną stimuliuoja vien mintys, kurias sukelia kieno nors žodžių interpretacija. Kas nors ką nors pasakė, tai yra pasklido garso bangos, kurios pačios savaime yra nepavojingos tol, kol jas ima interpretuoti žmogus, kuriam tie žodžiai buvo skirti. Jo smegenyse kyla atsakomosios mintys („Kaip jis drįsta taip apie mane kalbėti! Priversiu jį atsiimti savo žodžius!“), kurios sukelia intensyvias emocijas, lydimas atitinkamų fiziologinių reakcijų. Jeigu įpratote reaguoti būtent taip, neabejokite, kad savo organizmui kenkiate daug daugiau negu jūsų priešininkai.

Polinkis rausti susidrovėjus yra pastebima fiziologinė reakcija, kurią sukelia vien mintys. Kai ką nors interpretuojate kaip gėdinga, kraujas plūsteli į veidą. Dažniausiai susinepatoginama kilus minčiai, kad visi mato, į kokią nepatogią padėtį patekote. Žmonės retai rausta būdami vieni. Tai socialinė reakcija, kurią sukelia jautrumas kitų nuomonei.

Kaip sąmonė veikia sveikatą ir ligą

Taigi egzistuoja glaudus minčių, emocijų ir fiziologinių reakcijų ryšys. Todėl būtų keista, jeigu mintys niekaip neveiktų sveikatos. Pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergančių žmonių cukraus kiekio kraujyje reguliavimas priklauso ne tik nuo subalansuotos dietos, pratimų ir insulino injekcijų. Susierzinimas, stresas, konfliktai su aplinkiniais ir netikėtos permainos gali sukelti staigius cukraus kiekio kraujyje pasikeitimus ir dėl to gali ištikti diabetinė koma, insulino šokas ir chroniškos komplikacijos kaip širdies darbo sutrikimai, inkstų ligos ar regėjimo praradimas. Psichosomatiniai negalavimai – visai ne įsivaizduojamos ligos.

Tai realūs fiziologiniai sutrikimai, kuriuos sukelia arba pablogina užsitęsęs stresas, o jo priežastis gali būti neadekvati mąstysena. Psichosomatinė medicina neneigia kitų veiksnių kaip paveldimumas, mityba, per didelis fizinis krūvis ir užteršta aplinka poveikio, bet prie jų priskiria psichologinį stresą, kaip dar vieną svarbų sargdinantį veiksnį. Daugybe tyrimų patvirtinama, kad mąstysena gali veikti žmogaus fizinę būklę. Įrodyta, kad į pesimizmą linkę, žemos savivertės, bijantys sunkių situacijų, neturintys kuo pasigirti žmonės dažniau už kitus kenčia galvos skausmus, serga skrandžio ir stuburo ligomis.

Be to, destruktyviai mąstantys žmonės yra nuolatiniai gydymo įstaigų klientai. Tyrimai rodo, kad konstruktyviai mąstantieji patiria mažiau įprastų ligų simptomų, jie rečiau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, odos, skrandžio ligomis, juos rečiau kamuoja galvos skausmas, vidurių užkietėjimas ir nugaros skausmai. Tie, kas sunkiai valdo savo emocijas, praneša apie didesnį skaičių ligų simptomų negu emociškai santūrūs žmonės.

Mąstymas veikia sveikatą ir antraip – darydamas įtaką gyvensenai ir požiūriui į sveikatą. Organizuoti žmonės taip pat mažiau kenčia nuo ligų simptomų, nors ir šiek tiek atsilieka nuo gebančių tvardyti emocijas. Destruktyvaus mąstymo ir nesveikos gyvensenos ryšys yra visiškai suprantamas. Žmonės, pasižymintys menka saviverte, įsitikinę, kad niekaip negali patys tvarkyti savo gyvenimo arba nesiekiantys kokio nors tikslo, nėra linkę rūpintis savimi.

Kam vargti, jeigu aš vis tiek niekam netinku ir mano veiksmai nieko negali pakeisti? Destruktyviai mąstantys žmonės gali metų metais nesilankyti pas dantų gydytoją, nesirūpinti visaverte mityba, nuolatos neišsimiegoti ir nesimankštinti. Jie yra linkę ieškoti trumpalaikių malonumų ir nekreipti dėmesio į galimus ilgalaikius padarinius, o to pasekmė yra girtavimas, rūkymas, narkomanija, netvarkinga mityba ir neprotinga rizika. Dėl to susirgę jie nepajėgia elgtis konstruktyviai, kad padidėtų šansai pasveikti.

Ryškiausi destruktyvaus mąstymo poveikio sveikatai įrodymai yra susiję su ligomis žudikėmis – širdies ir onkologinėmis ligomis. Stiprus ir ilgai trunkantis pyktis gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Bejėgiškumas ir depresija silpnina imuninę sistemą ir žmogus greičiau suserga infekcinėmis ligomis ir galbūt vėžiu. Abiem atvejais gausėja įrodymų, kad konstruktyvus mąstymas ne tik gali padėti užkirsti kelią ligai, bet yra ir veiksminga pagalbinė priemonė ją gydant.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“, parengė: Milda Kunskaitė