Keiksmažodžiai – žodžiai skleidžiantys griaunamąją energetiką

mouthMedicinos praktikoje yra žinomas toks reiškinys: paralyžius, visiškas kalbos praradimas, kai žmogus negali ištarti nei „taip“, nei „ne“. Tačiau jis visiškai laisvai pasako ištisus posakius, kuriuos išimtinai sudaro keiksmažodžiai. Iš pažiūros tai labai keistas reiškinys, tačiau jis daug ką pasako.

 

Išeitų, kad bjaurus keiksmažodis keliauja visiškai kitomis nervų grandinėmis, negu visa normali žmogaus kalba.

 

Dažnai tenka girdėti tokia versiją, jog bjaurūs keiksmažodžiai rusų kalbą pasiekė iš tiurkų kalbinės grupės tautų mongolų totorių ordos jungo metu. Tačiau dar XX a. trečiajame dešimtmetyje atlikti tyrimai parodė, jog nei totorių, nei mongolų, nei tiurkų kalbose šie žodžiai neegzistavo.

 

Vienas iš profesorių padarė išvadą, kad žodžiai, kuriuos mes vadiname bjauriais keiksmažodžiais, yra kilę iš pagoniškų užkeikimų, kurie skirti tam, kad sunaikintų žmonių giminę, užtrauktų nacijai nevaisingumą.

 

Istorija

 

Senoviniuose rusų rankraščiuose bjaurus keiksmažodis („mat“) vertinamas kaip velnio apsėdimas. Kadangi piktųjų jėgų atstovai kilę iš pagoniškų dievų, tai bjauriausiuose keiksmažodžiuose galima įžvelgti pagoniškus užkeikimus. Pavyzdžiui, vienas slaviškos kilmės bjaurus keiksmažodis, kuris prasideda „e“ (*tariama „ie“) raide, yra verčiamas žodžiu „prakeikti“.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Likusieji bjaurūs keiksmažodžiai – tai pagoniškų dievų, t.y. velnių, vardai. Žmogus kuris vartoja tokius žodžius, automatiškai prišaukia sau, savo vaikams ir savo giminei piktąsias dvasias. Nuo seno keiksmažodžiai buvo bendravimo su demoniškomis jėgomis žodžiai, tokie jie ir pasiliko. Neatsitiktinai filosofijoje šis reiškinys yra vadinamas pragarišku žodynu. „Pragariškas“ reiškia „kilęs iš pragaro“.

 

Bjaurūs keiksmažodžiai, be abejo, turi tas pačias pagoniškas, okultines šaknis, tačiau jų tikslas buvo užkeikti priešą. Bjaurūs keiksmai ir yra agresyvūs, grasinantys posakiai. O jei imti dar giliau, tai jie reiškia prakeiksmą, kurį žmogus siunčia tam, kurį jis iškeikia ir turi tikslą (užkeikti) kirsti priešui į pačią jo gyvybinės galios „širdį“: prakeikiama motinystė, gyvybę teikiantis vyriškasis pradas ir viskas, kas su jais susiję. Toks prakeiksmas – auka šėtonui, be to aukojamas yra ir prakeikiamasis ir prakeikiantysis (ir besikeikiantis ir tas, kuriam tie keiksmažodžiai skirti).

 

Faktai

 

Senovės Rusijos rankraščiuose bjaurus keiksmažodis („mat“) vertinamas, kaip velnio apsėdimo bruožas.

 

Bjaurūs keiksmažodžiai („mat“) – tai galingi žodžiai skleidžiantys griaunamąją energetiką; ji žudančiai veikia žmogaus DNR lygmenyje, ypač moteris ir vaikus.

 

Rusijoje bjaurus keiksmažodis („mat“) kaip ritualinės kalbos elementas buvo vartojamas net iki praėjusio amžiaus vidurio. Tiesa, tik tuose regionuose, kur yra galinga krikščioniškai pagoniška dvitikystė (dviejų religijų elementų buvimas); pvz.: Briansko apskrityje.

 

Šią ritualinę kalbą vartodavo tam, kad būtų galima „be vertėjo“ pasikalbėti su nelabaisiais, aitvarais ir „galingesniais“, negu smulkios dvasios, dievais, – net su pačiu paslaptingiausiu dievu Belzebubu kalbėdavosi pasitelkę keiksmažodžius… Bjaurų keiksmažodį kaip galingą magišką ginklą iki šiol vartoja naujieji pagonys ir satanistai, švęsdami juodąsias mišias.

 

Yra dar vienas įdomus pastebėjimas. Tose šalyse, kurių nacionalinėse kalbose nėra keiksmažodžių, kurie nurodytų į lytinius organus, tarp gimusių kūdikių nepasitaiko Dauno sindromo ir cerebrinio paralyžiaus atvejų, tuo tarpu Rusijoje šios ligos labai paplitusios.

 

Rusų patarlė sako: „iš sugedusios širdies išeina sugedę žodžiai“. Kai žmogaus širdis ištvirksta, supuvę, bjaurūs žodžiai pasireiškia kaip dvasinio ištvirkimo požymiai.

 

Parengta pagal www.bible-facts.ru, išvertė: jezus.lt


wpDiscuz