Žemiškoji gyvybė 10 mlrd. metų senesnė už Žemę

dna-earthGenetikai priėjo išvadą ir paskelbė, kad gyvybė egzistavo milijardus metų prieš susiformuojant Žemei ir veikiausiai užsimezgė už Saulės sistemos ribų.

 

Tiesa, tokį apibendrinimą tyrėjai padarė vadovaudamiesi teorija, kuri aiškina kompiuterių skaičiaus didėjimo spartą, ir šią teoriją pritaikė gyvybei. Rezultatas – gyvybė turėjo susiformuoti prieš 10 mlrd. metų, t.y., dvigubai seniau nei atsirado Žemė.

 

Mūro dėsnis (Moore’s Law) buvo suformuluotas stebint eksponentinį kompiuterių sudėtingumo augimą. Augimo tempas – maždaug dvigubai daugiau tranzistorių integruotoje mikroschemoje kas dvejus metus. Mūro dėsniu įvertinus kompiuterinę pažangą nuo kelerių pastarųjų metų laiko skale atgal į praeitį, šio progreso ištakos siektų septintąjį XX a. dešimtmetį, kai ir buvo išrasta mikroschema.

 

Nacionalinio senėjimo instituto (Baltimorė, JAV) mokslininkas Aleksejus Šarovas (Alexei Sharov) ir Ričardas Gordonas (Richard Gordon) iš Įlankos jūros rūšių laboratorijos Floridoje (JAV) nusprendė šį dėsnį pritaikyti gyvybės fenomenui ir paskaičiuoti, kada apskritai galėjo atsirasti gyvybė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Tyrėjų tandemas aiškina, kad yra įmanoma išmatuoti gyvybės sudėtingumą ir spartą, kuria gyvybė evoliucionavo iš prokariotų į eukariotus, o iš šių – į sudėtingesnes gyvybės formas (kirmėles, žuvis, galiausiai žinduolius).

 

„Linijinė genetinio kompleksiškumo regresija, ekstrapoliuota atgal ligi pirmosios poros atsiradimo momento, nurodo, kad gyvybė galėjo susiformuoti prieš 9,7 ± 2,5 mlrd. metų“, – rašoma mokslininkų straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Arxiv“.

 

Šios išvados palankios panspermijos teorijai, kurioje postuluojama idėja apie tam tikrų gyvybės formų (pvz., ekstremofilų) sugebėjimą ištverti labai ilgas kosmines keliones, įsikūrus planetų nuolaužose, kurios kosmose atsidūrė į gyvybę turinčias planetas įsirėžus asteroidams ar kometoms. Hibernacijos būsenoje tokie organizmai gali keliauti nepaprastai ilgai, kol jų „erdvėlaivis“ netyčia užklysta į kitą jau susiformavusią ar tebesiformuojančią planetinę sistemą. Jei tose naujose planetose sąlygos būna idealios, galybę laiko kosmose praleidusios bakterijos tampa aktyvios ir planetoje prasideda gyvybės evoliucija.

 

Šiaip ar taip, tyrimo autoriai pripažįsta, kad visas jų darbas yra grynai teorinis.

 

„Mūsų išvadose yra galybė hipotetinių elementų, tačiau, norėdamas matyti platesnį vaizdą, be hipotetinių elementų neapsieisi, – „TechNewsMail.com“ tvirtino A. Šarovas. – Planetos užteršimas iš kosmoso atskriejusiomis bakterinėmis sporomis yra labiausiai sveikintina hipotezė, kuri paaiškina tokį ankstyvą gyvybės atsiradimą Žemėje. Jei galėčiau lažintis, statyčiau už 99 proc. tikimybę, kad gyvybė gimė anksčiau už Žemę. Vieną procentą reikia palikti kokiai nors galimybei, kurios mes dar net nežinome.“

 


Facebook komentarai
9 komentarų "Žemiškoji gyvybė 10 mlrd. metų senesnė už Žemę"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
h2o

jo jo,atskrido bakterijos,rado tinkamas(savaime? susikūrusias) sąlygas ir pradėjo mutuot,virst į visokius augalus,gyvius?Neperdaug fantastinės medžiagos prisižiūrėjot ?

Asssssssss

Isikalkit i galvas tai kad sis kunas kuriame gyvenate tai nera vienintelis jusu gyvenimas, labai tiketina kad vidinis as gyveno ilgiau nei betkuri visata kada yra suskurusi.

ja

tau cia kunigas su peizejo

deamero

Skaiciau as ta straipsni, ne mano beda, kad antraste yra klaidinantijn

ja

pries didiji sprogima vire gyvenimas ,bus toks straipsnis veliai.

woozyy

straipsni perskaityk, po to durniais vadink

sss

matosi skaitai tik tarp eiluciu

deamero

Durniu laivais:
a) Zemei mazdaug 5 milijardai metu
b) Visatai 13,7 milijardo.
Klausimas, kaip zemiskoji gyvybe gali buti senesne 10 mlrd metu, nei pati zeme, pagal tokia logika zemiskoji gyvybe 1,3 milijardo metu senesne uz visata

trolololol

metu runkelio fraze: „Visatai 13,7 milijardo.“
su tuom ir sveikinam tave bemoksli runkeli :))

wpDiscuz