Paslaptinga muzikos galia

brain2-musicMuzika gali daryti žmogui įvairų poveikį: išgydyti, nuraminti, pažadinti taurius ar žemus jausmus… Mokslininkai palyginti neseniai ėmė domėtis paslaptingais ryšiais, jungiančiais žmogų ir muzikos pasaulį.

 

Muzika ir vaikai

 

Ši problema turbūt domina visus tėvelius, stebinčius muzikai polinkį turinčius vaikus. Keista, bet ne vienas jų pastebi, jog kai kuriuos sunkius kūrinius penkiamečiai mokosi noriai, stropiai, o kitų, daug paprastesnių, nesutinka groti nė už ką (pradeda stuksenti mažais kumšteliais į pianino dangtį, verkia, stengiasi pasinaudoti bet kuria dingstimi, kad tik nukreiptų dėmesį kitur, pradeda aimanuoti, skųstis neaiškiais skausmais). Pavargę tėvai dažnai numoja ranka, verčia kitą gaidų puslapį ir leidžia groti kitą kūrinį.

 

Specialistai ilgai suko galvas, kodėl nuo mažų dienų muzikos besimokantys vaikai išdarinėja tokias keistenybes. Kas juos verčia taip elgtis: nuovargis, užgaida, rafinuotas vaiko skonis? O gal muzikalaus mažylio elgesį lemia mokslui dar nežinomi dėsniai?

 

Nustatyta, jog nuovargis čia niekuo dėtas. Atmesta ir kita priežastis – vaiko skonis. Juk vaikai dažniausiai groja ne ką nors itin moderniško, o klasikinius kūrinius. Be to, iškart matyti, kai vaikas ožiuojasi. O čia buvo justi nuolatinis neprielankumas ir, beje, ne kompozitoriams, o tam tikriems įvairių autorių darbams.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Patys vaikai kiek ūgtelėję maždaug taip suformuluoja savo nuomonę apie tokį elgesį: „Viena muzika gera, kita – bloga.“ Vienam tėveliui kilo mintis reguliariai prieš užsiėmimą ir po jo matuoti dukters biolauką. Atlikus panašų tyrimą vienoje muzikos mokykloje, buvo galima daryti tik vieną išvadą: kai kurie kūriniai vaiko biolauką verčia susitraukti, panašiai kaip po ligos ar sunkaus nervinio streso, kiti neturi jokios įtakos, o treti išlygina (sustiprina) ir išplečia aurą, tarsi į mažąjį žmogutį būtų plūstelėjusios naujos jėgos.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Testas „Fantastiški žvėrys“

 

Minėtasis tėvelis dabar galėdavo visiškai tiksliai nustatyti, kokius kūrinius reikia įtraukti į dukters repertuarą, o kokių – ne. Tiesa, jis buvo ekstrasensas. Išmokti manipuliuoti švytuokle ar kitais panašiais atributais sugeba daugelis, bet anaiptol ne visų šeštasis pojūtis taip išlavėjęs, kad leidžia šiais instrumentais kaskart išgauti teisingą atsakymą. Todėl jis sukūrė specialų testą, pavadintą „Fantastiški žvėrys“. Šis padeda kone 100 procentų tikslumu pasakyti, kaip vaiko psichiką ir energetiką paveiks vienas ar kitas kūrinys.

 

Pirmoji taisyklė. Po kiekvienos muzikos pamokos paprašykite vaiko nupiešti kokį nors gyvūną.

 

Antroji taisyklė. Atkreipkite dėmesį, kurioje popieriaus lapo dalyje yra piešinys. Jei viršutinėje, vadinasi, vaikas puikiai save vertina, bet jam trūksta aplinkinių pripažinimo, ir tai lemia bendrą nepasitenkinimą savo padėtimi. Jei piešinys apatinėje puslapio dalyje – jis save menkai tevertina, nepasitiki savo jėgomis, prislėgtas, neryžtingas, nesistengia savęs išreikšti.

 

Trečioji taisyklė. Pažiūrėkite, į kurią pusę pasukta gyvūno galva. Jei į dešinę, vadinasi, vaikas nusiteikęs atkakliai veikti (taip pat ir muzikuoti), pasiryžęs įvykdyti užsibrėžtus planus. Jei galva pakreipta kairėn – vaikas neryžtingas, linkęs pernelyg ilgai apgalvoti savo poelgius, bijo ryžtingų veiksmų. Jei gyvūnas žvelgia tiesiai – tai egocentrizmo požymis.

 

Ketvirtoji taisyklė. Atkreipkite dėmesį į žvėries burną. Praverta burna, kurioje matyti liežuvis, bet lūpos neišryškintos, rodo vidinį veiklos troškulį. Praverta burna su aiškiai nupieštomis lūpomis rodo, kad vaikas labai jautrus.

 

Penktoji taisyklė. Ištyrinėkite piešinio detales. Ką rodo dažniausiai pasikartojančios? Ryškus akių ir ypač rainelės kontūras – baimė. Ilgos blakstienos – isteriška, demonstratyvi elgsenos maniera, stiprus noras sulaukti aplinkinių susižavėjimo. Pernelyg didelė, palyginti su kūnu, galva – protas vertinamas labiau nei jausmai. Ragai – apsauga nuo agresijos. Jei išryškinti ir nagai – neįsisąmoninta, impulsyvi agresija. Jei gyvūnas dygliuotas – vaikas pasirengęs smūgiu atsakyti į smūgį, o plunksnos rodo tendenciją save tramdyti ir pateisinti. Karčiai, kailis – daugiau dėmesio savo kūnui, seksualinė elgsenos orientacija. Jei vaikas akcentuoja letenas, kojas – sprendimus jis priims tik gerai viską apgalvojęs.

 

Šie atskiri elementai turi būti vertinami vadovaujantis bendru piešinio įspūdžiu, jis paprastai leidžia labai tiksliai nustatyti vaiko būklę prieš muzikos pamoką ir po jos. Kiekviename piešinyje paprastai gerai matyti, kokie jausmai dominuoja: džiaugsmas ar nusivylimas, pyktis ar baimė, nuobodulys ar įkvėpimas, žiaurumas ar gerumas.

 

Respublika-logo1


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
valdis

Koks puikus metodas – ne veltui ekstrasenso sugalvotas – vaikas ne tik muzikuoti, bet ir piešti išmoks. Užaugęs, jei ne muzikantu, tai dailininku tikrai taps… Bet jeigu vaikas piešti nemėgsta, tai gali būti, kad iš jo neišeis nei vienas, nei kitas…

omcikas

vaikas turetu but neprastas menininkas, kad nupiestu zveri su seriais, zvilgsniu, akiu rainelem, praverta burna ir pan. Jei kas man bunant vaiku butu dave nupiest kazka panasaus tai buciau nupieses belekoki padara ir jei jo galva butu didele tai reikstu ne kad
protas vertinams labiau nei jausmai, o tai kad as piest nemoku ir ziuretu jis i ta puse i kuria man kaip kairiarankiui patogiau butu piest. Zodziu skamba man visa tai kaip nesamone..

Birut.

Sutinku, vaikas nenupieš gyvūno kaip profesionalus dailininkas, BET tas faktas, kad vaikas negalvodamas nupiešė tam tikrą kūno dalį didesnę, kitą mažesnė, vieną paryškino, kitos ne, ir yra esminis dalykas. Vaikai piešdami negalvoja apie kūno proporcijas ir nebando vadovautis logika. Jis piešia taip, kaip JAUČIA, kad reikia. O tai viską ir pasako. :)