Sibire rastas didžiulis nežinomos kilmės apskritas krateris

2-1-kraterisAtokiame šiaurinėje Sibiro dalyje esančiame Jamalo pusiasalyje (Tiumenės sritis, Rusija) mokslininkai netikėtai aptiko gluminantį futbolo aikštės skersmens apskritą kraterį, kurio kilmės mokslininkai kol kas negali paaiškinti, rašo „TheGuardian.co.uk“.

 

Maždaug 100 metrų skersmens apskritos formos praraja (jos gylis neidentifikuotas) atrasta gamtinių dujų turtingame Rusijos regione, kuris vietos gyventojų nencų kalba vadinamas Jamalu (Yamal – liet. „Žemės galas“). Kaip skelbia „The Siberian Times“, kraterį tyrinėsianti mokslininkų komanda jį pasiekti turėjo vakar (trečiadienį, liepos 16 d.).

 

Nors kraterio susiformavimo priežastis kol kas nežinoma (o patį kraterį piliečiai jau spėjo apipinti teorijomis apie duobę išmušusį meteoritą ar net NSO), mokslininkų manymu, jis galėjo atsiverti dėl globalinių klimato pokyčių.

 

Kraterį filmuotoje medžiagoje apžiūrėję specialistai sutinka: gruntas aplink kraterį byloja apie tai, jog jis buvo išsviestas išorėn – tikėtina, kažkokio požeminio sprogimo. Kraterio anga tokia didelė, kad joje lengvai tilptų keletas Mi-8 sraigtasparnių.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Į kraterį išsiųstą tyrėjų grupę sudaro du Rusijos mokslų akademijos Arkties studijų centro specialistai, vienas Kriosferos instituto mokslininkas ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos specialistas. Tyrėjai ketina paimti grunto, oro ir vandens mėginius.

 

Minėtos ministerijos atstovas meteorito versiją atmetė, tačiau pabrėžė, kad komentuoti didžiulio kraterio atsivėrimo priežastis kol kas per anksti.

 

„Galime patikinti, kad tai – ne meteoritas. O daugiau – jokių detalių“, – kategoriškai pareiškė ministerijos atstovas spaudai.

 



 

Nors iš pradžių kilo įtarimų, kad kraterio nuotraukos gali būti klastotė, paaiškėjo, kad krateris iš tiesų egzistuoja. Manoma, kad jis galėjo atsiverti maždaug prieš dvejus metus. Jį iš sraigtasparnio nufilmavo „Yugra“ inžinierius Konstantinas Nikolajevas.

 

Subarktinių tyrimų centro mokslininkė Ana Kurčatova mano, kad krateris galėjo susiformuoti dėl vandens, druskos ir dujų mišinio sprogimo po žeme. Ji postuluoja prielaidą, kad lede buvusios gamtinės dujos susimaišė su smėliu ir druska – maždaug prieš 10 tūkst. metų šioje vietoje tyvuliavo jūra.

 

Dėl pasaulinio atšilimo ištirpo amžino įšalo žemę kaustantis ledas, ir į gruntą iš gelmių ėmė veržtis gamtinės dujos. Susikaupus kritiniam tūriui, įvyko požeminis sprogimas – dujos galėjo išsiveržti lauk tarsi šampanas iš butelio. Turint omenyje, kad šioje srityje nutiesti dujotiekių vamzdynai, tokie reiškiniai gali būti pavojingi.

 

Jamalo pusiasalis – strateginis Rusijos naftos ir dujų gavybos regionas. Jame esantis Bovanenkovo laukas yra labai svarbus visam pasauliui tiekiamų gamtinių dujų šaltinis. Jis buvo atrastas 1972 m. „Gazprom“ jį eksploatuoja nuo 2012 m.

 

Panašu, kad Sibire pastarosiomis dienomis įdomybių išties netrūksta. Prieš keletą dienų informavome, kad Novosibirske prie Obės upės (beje, jos žiotys yra kaip tik palei Jamalo sąsiaurį) poilsiautojus +37°C karštyje netikėtai užklupo apokalipsę primenantį kruša.

 


wpDiscuz