Kongamato – kriptidas laužantis valtis

Afrikos žemynas garsėja kriptidų gausa, čia ir neaptiktoji hienų rūšis Kelb-el-khela ir didžioji Mokelė mbembė ir jūrų kriptidas Gambo, sau suranda prieglobstį. Šį kart norisi papasakoti apie kriptidą vadinamą Kongamato, kurio vardą vietiniai gyventojai bijo ištarti garsiai, bei tiki, jog kiekvienas į kurį pažvelgs Kongamatas, ne už ilgo mirs, o netikėtai užpultam medžiotojui jis nukąs nosį, ausis ir išplėš gerklę.

1920 metais anglų keliautojas Steinas, būdamas netoli Džiundu pelkyno, Šiaurės Rodezijoje (dabartinė Zambija), viename kaimelyje pastebėjo du medžiotojus aptarinėjančius susitikimą su kažkokiu keistu padaru. Abu vyrai džiaugėsi, jog jiems, po susitikimo su šiuo gyvūnu, pavyko ištrūkti gyviems ir sveikiems. Steinas pradėjo klausinėti vyrų apie juos užpuolusį padarą, bet pradžioje medžiotojai nenorėjo apie tą gyvūną kalbėti, tačiau gavę dovanų kelis suvenyrus tapo kiek sukalbamesni.

Pasirodo, medžiotojus buvo užpuolęs keistas rausvo atspalvio paukštis, turintis šikšnosparnio sparnus ir visiškai be plunksnų. Steinas paklausė kaip vadinasi šis paukštis, bet medžiotojai sunerimę pradėjo aiškinti, jog jei ištars jo vardą, tada arba apaks arba išprotės. Na, bet ir šiuo atveju padėjo suvenyrai ir vyrai ištarė tą baisųjį vardą. Ketvirtajame savo atsiminimų tome „Toli nuo prarastų takų“, Steinas aprašė šį pakalbį:

– O kurgi jis slepiasi? – paklausiau išskleisdamas žemėlapį.
– Čia, didelėse pelkėse, iš kurių išteka Džiundu upė.
– Kaip jis vadinasi?
– Kongamato.
– O jis didelis?
– Sparnų mostas nuo 6 iki 7 pėdų.

Steinui paukščio apibūdinimas pasirodė panašus į padarą matytą knygose apie priešistorinius gyvūnus, o jis kaip tik su savimi į ekspediciją buvo pasiėmęs enciklopedinį leidinį, kuriame buvo pavaizduoti ir priešistoriniai gyvūnai. Sekančią dieną Steinas parodė medžiotojams knygoje esančius priešistorinių gyvūnų paveikslėlius. Staiga pamatę vieną iš jų, vyrai pradėjo šaukti, jog tai Kongamato. Steinas labai nustebo pamatęs, jog jie rodo į pterodaktilio paveikslėlį, o juk šie padarai, anot tradicinio mokslo išmirė maždaug prieš 70 milijonų metų.

Kaip atrodo Kongomato?

Šio kriptido pavadinimas išvertus reiškia: Laužantis valtis; nes dažnai pasakojama, kad Kongomato užpuldinėja mažas valteles. Kriptidas Kongamato paprastai yra sutinkamas Zambijoje, Angoloje bei Kongo Respublikoje, būtent iš šių šalių pasigirsta daugiausia liudijimų, nors žinoma pasitaiko pasakojimų ir iš kiek tolimesnių Afrikos kraštų, tokių kaip Namibija ar Tanzanija.

1923 metais Frenkas Mellandas, kriptidą Kongamato aprašė savo knygoje „Užburtojoj Afrikoj“. Knygoje jis mini, jog šis gyvūnas gyvena šalia upių ir yra labai pavojingas. Jis dažnai užpuldinėja mažas valteles iš kur ir kilo jo pavadinimas. Taip pat jis aprašo, jog Kongamato būna raudonos arba juodos spalvos. Jo dydis varijuoja nuo 120 cm iki 215 cm, o sparnų mostas siekia nuo 4 iki 7 metrų. Mellandas, kaip ir Steinas, vietiniams gyventojams parodė knygą su priešistoriniais gyvūnais, ir paaiškėjo, jog kaip ir pirmuoju atveju, vietiniams Kongamato primena pterodaktilį. Jo knygoje galima rasti štai tokį dialogą su vietiniu medžiotoju:

– Tai paukštis, – pasakė medžiotojas.
– Štai kaip. Ir kaipgi jis atrodo?
– Na tai ne visai paukštis. Jis greičiau primena roplį, odiniais sparnais, kaip kad būna pas šikšnosparnius.

1932 metais amerikietis zoologas Aivenas T. Sandersonas, tvirtino jog jį buvo užpuolęs padaras, turėjęs ilgą, dantytą snukį, o jo sparnų mostas siekė 3,5 metro. Sandersonui pavyko išsigelbėti įšokus upėn ir apšaudžius padarą revolveriu. Jo manymu tai galėjo būti legendinis kriptidas.

1956 metais inžinierius Braunas, pastebėjo du padarus primenančius priešistorines baidykles. Jo teigimu, šių padarų sparnų mostas buvo šiek tiek daugiau nei 1 metras, o ilgis nuo smailaus snapo iki jų plonos ir ilgos uodegos galo, siekė apie 1,5 metro. Padarų „snapai“ kažkuo priminė pasmailintą šuns snukį.

1957 metais į Fort-Rozberio ligoninę pateko pacientas, kuris teigė, jog jį užpuolė kažkokia baidyklė. Paprašius nupiešti užpuoliką, pacientas nupiešė padarą panašų į pterozaurą.

Ištyrus visus liudijimus apie Kongamato galima padaryti tokias išvadas apie šį kriptidą: Jo oda raudonos arba juodos spalvos, būtent odos, nes plunksnų šis kriptidas neturi. Savo išvaizda labai primena priešistorinį pterozaurą, dinozaurų laikus menantį skraidantį padarą. Kaip ir senoviniai pterozaurai Kongamato yra skraidantis padaras. Jo snapas yra pailgas, primena ištemptą šins snukį, su eile aštrių dantų. Sparnai primena šikšnosparnio, o ant jų puikuojasi aštrūs nagai.

Kas jis – Kongamato?

Ko gero populiariausia teorija apie Kongamato kilmę, teigia, jog jis galėtų būti reliktinis pterozauras, kažkokiu būdu išlikęs iki mūsų dienų, nes juk šių padarų fosilijos išties randamos tuose rajonuose, kur regėtas kriptidas, tad kodėl gi jie negalėjo išlikti iki mūsų dienų?

Kita versija teigia, jog Kongamato gali būti tiesiog didelis paukštis, klaidingai palaikytas nežinomu kriptidu. Šiuo atveju, tinkamiausias kandidatas galėtų būti afrikinė paukščio jaribu (Ephippiorhynchus senegalensis) rūšis, nes jis yra didžiausias iš gandrinių paukščių. Šio paukščio dydis maždaug 150 cm, o sparnų mostas siekia 240 cm, tad jį tikrai lengva palaikyti kažkuo neįprastu. Taip pat kandidatai galėtų būti ir dideli afrikiniai šikšnosparniai.

Dar viena versija teigia, jog Kongamato iš tiesų yra neskraidanti, bet gebantis iššokti iš vandens padaras. Jis išnyra iš vandens palaikęs valtį grobiu ir užpuuolęs ją nuskandina. Anot šios teorijos, kriptidas iš tiesų yra gėlavandenė raja.

Kita teorija buvo iškelta dar 1928 metais. Upsalos (Švedija) universiteto profesorius K. Vimanas, perskaitęs Mellando aprašymus iškėlė mintį, jog visos istorijos apie Kongamato kilo dėl Tanganike vykdytų paleontologinių kasinėjimų. Pasakojimai apie didelių skraidančių gyvūnų kaulus galėjo sukelti isterijos bangą ir tada žinoma iškart atsirado žmonių kurie savo akimis „regėjo“ šį baisų gyvūną, kurio kaulai buvo rasti kasinėjimų metu.

Be to, vietiniai gyventojai galėjo tas istorijas priskirti prie savo tautinės mitologijos ir atradę joje, pagal aprašymą, panašų gyvį, įsitikinti jo realiu egzistavimu. Bet žinoma, ši teorija iškart susilaukė ir gana gausios kritikos, nes tokiu atveju pasakojimai apie Kongamato turėjo nukeliauti beveik 1500 km (nors kas žino, gal būtent dėl šios priežasties jie ir apaugo tokiomis istorijomis).

Teorijos silpnoji vieta yra ta, jog pakeliui nuo Tanganikos iki Džiundu pelkių apylinkių, visiškai nesutinkama istorijų apie reliktinį pterodaktilį, nors panašios istorijos sutinkamos Kamerune, kuris yra gerokai nutolęs nuo abejų vietovių.

Deja, kaip dažniausiai ir būna praktiškai visose istorijose apie kriptidus, nėra nei vieno daiktinio įrodymo, jog Kongamato egzistuoja. Nei vienos nuotraukos, nei vienų palaikų, tik žmonių pasakojimai, bei šio skraidūno paliktos žaizdos ant regėtojų kūnų.

Tikintys šio kriptido egzistavimu, mano, jog Kongamato niekada nebuvo pagautas, nes gyvena Afrikos pelkių tankumynuose, todėl yra sunkiai pastebimas ir būtent dėl šios priežasties nėra padaryta nei viena Kongamato nuotrauka, juo labiau, kad Afrikos gyventojai, gyvena skurdžiai ir retas kuris turi kamerą.
Taigi belieka laukti ir tikėtis, kad kada nors paaiškės visa tiesa apie valtis laužantį kriptidą.

Straipsnio autorius: Gabrielius E. Klimenka

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.